Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2020-04-30
    1-asis LRT diktanto iššūkis. Virginija Kulvinskaitė „Gyvenimo diktantas“

    Iššūkyje galite dalyvauti individualiai, su šeima ar bičiuliais. Kiekvieną dieną atsitiktiniu būdu skelbsime po tris laimėtojus (po vieną iš kiekvienos kategorijos) portale LRT.lt ir susisieksime su laimėtojais asmeniškai nurodytu el. paštu. Laimėti gali kiekvienas – visai nesvarbu, kiek klaidų būsite padarę. Dalyvauti iššūkyje ir pretenduoti laimėti prizą galima darbo dienomis kasdien nuo 8 val. iki 17 val.

  • 2020-04-29
    Aušra Papirtienė: anglų kalbos iškėlimas aukščiau valstybinės yra užslėptas kėsinimasis į mūsų valstybingumą
    Ar reikia rūpintis valstybine kalba ir ar reikalinga valstybinės kalbos politika, valstybinės kalbos įstatymas ir kiti teisės aktai, portalas „Mano kraštas“ kalbasi su Seimo Švietimo ir mokslo komiteto nare Aušra Papirtiene.
  • 2020-04-27
    LRT žodžio ir posakio rinkimams pateikti siūlymai

    Siūlyti 2019–2020 m. televizijos, radijo laidose išgirstus ir portale perskaitytus įdomius, naujus, šmaikščius, keistus, netikėtų reikšmių įgavusius žodžius ir posakius iki balandžio 26 d. galėjo visi norintys. Iš atsiųstų žodžių ir posakių bus sudaryti ir LRT portale pateikti balsavimuižodžių ir posakių sąrašai. Tarp pateiktųjų: koronė, vėlyvryčiai, saugotuvė, (ausų) nedagirditas... Asmenukėms nuotraukavosi; Neduok, Dieve, numirti morkų lauke; Ar turi smegenų? Virusas ne Želigovskis, pusiaukelėj nesustos...

  • 2020-04-27
    „Čikagos aidas“ atkreipė dėmesį į SukĮKaimą.lt ir į gražiausio vardo konkursą Lietuvoje

    Amerikos lietuvių laikraštis ČIKAGOS AIDAS, 2020-04-17, Nr. 15 (1182), p. 23; http://archive.aidas.us/print/1182/index.html#p=23

  • 2020-04-24
    LRT kartu su žinomais Lietuvos rašytojais kviečia gyventojus į diktanto iššūkį

    Nuo balandžio 29 d. LRT gyventojus kviečia į diktanto iššūkį. Prie pirmojo Lietuvoje tokio pobūdžio projekto prisijungė 16 žinomų Lietuvos rašytojų: Sigitas Parulskis, Laura Sintija Černiauskaitė, Kornelijus Platelis, Virginija Kulvinskaitė, Alvydas Šlepikas, Mindaugas Nastaravičius, Vaiva Grainytė, Jurga Tumasonytė, Jaroslavas Melnikas, Marius Povilas Elijas Martynenko, Valdas Papievis...


    Jie sukūrė po tekstą, juos padiktuos LRT laidų vedėjai. Kiekvieną rytą portale LRT.lt bus paskelbtas įrašas, o vakare bus publikuojami ir patys tekstai, kad rašiusieji galėtų pasitikrinti, kaip pavyko.


    Kiekvieną dieną atsitiktiniu būdu portale LRT.lt bus skelbiami trys laimėtojai, kurie bus parašę ir LRT atsiuntę savo diktantą, ir laimės prizų. (Portale LRT.lt prie kiekvieno diktanto paspaudus dalyvio nuorodos anketą, bus galima pasirinkti, kaip norite dalyvauti iššūkyje – individualiai, su šeima ar bičiuliais.) 

  • 2020-04-24
    Svetimos kalbos naudingos gimtosios kalbos pajautai tobulinti
    Įžengimas į svetimos kalbos erdvę ir jos pajautimas – be galo stiprūs dalykai. Vertėjas negali visko perteikti, dingsta daug niuansų ir lingvistinių žaidimų, pasitaiko klaidų ir nesusipratimų. Svetimos kalbos naudingos gimtosios kalbos pajautai tobulinti. Kalbose užkoduota jų struktūra, vidinė logika, gelminiai pasaulėvokos elementai ir net genties praeitis (ją tyrinėja lingvistinė istorija).
  • 2020-04-22
    Vilnius skelbia – miestas turės legendinių brolių dvynių vardu pavadintą gatvę

    Legendiniai architektai broliai Algimantas ir Vytautas Nasvyčiai bus įamžinti sostinėje – kiekvienas turės po savo gatvę. Šia naujiena socialiniame tinkle pasidalijo laikinasis Lietuvos architektų rūmų pirmininkas Lukas Rekevičius.

  • 2020-04-22
    Genovaitė Kačiuškienė: nereikia be jokio specialaus tikslo griauti ir daužyti tai, kas jau šimtmetį gyvuoja

    Ar mums reikia išsižadėti nosinių balsių ir varnelių ant kai kurių priebalsių? Reikalinga mums ar ne bendrinė kalba? Ką veikia prieš porą mėnesių 85-metį atšventusi Lietuvių kalbos draugija? Apie tai kalbamasi su Lietuvos kalbininke, Lietuvių kalbos draugijos pirmininke, humanitarinių mokslų daktare, profesore Genovaite Kačiuškiene.


    Draugijos steigimo iniciatoriai buvo kalbininkai Pranas Skardžius, Jonas Martynas Laurinaitis, Antanas Salys. Draugija buvo įsteigta 1935 metais vasario 20 d. Kaune. Iš pradžių veikė Terminologijos, Viešosios kalbos, Spaudos kalbos, Mokyklinės kalbos, Užsienio lietuvių kalbos, vėliau – Vertimų kalbos, Teatro kalbos, Kirčiavimo ir tarties sekcijos. 

  • 2020-04-22
    Rita Miliūnaitė: kalba gyva, kiek ji turi vidinės jėgos atsinaujinti
    Kaip atsiranda nauji žodžiai? Kada ir kieno sprendimu jais papildoma bendrinė lietuvių kalba? Kokią įtaką mūsų kalbai turi išmaniosios technologijos, pasaulio atsivėrimas? Apie tai portale „Mano kraštas“ kalbamasi su Lietuvių kalbos instituto vyriausiaja mokslo darbuotoja, bendrinės lietuvių kalbos tyrėja habilituota humanitarinių mokslų daktare Rita Miliūnaite.
  • 2020-04-18
    Pokalbis su Petru Lukoševičiumi jotvingių ir prūsų gyvenvietėje netoli Punsko (Lenkija)

    Juozas Šorys. Truputį nutolstant nuo temos – atvažiavę į Punsko valsčių pastebėjome, kad vietovardžiai kelio ženkluose, gatvių pavadinimai kaimuose ir Punsko miestelyje rašomi dvejopai – lenkiškai ir lietuviškai <...>


    Petras Lukoševičius. Vietiniai lietuviai nenorėjo tų pavadinimų, užrašytų lietuviškomis raidėmis, nes baiminomės, kad sulauksime Lenkijos nacionalistų antpuolių. Buvo lentelių tepliojimų, net gerai žinomų kaukolių su dviem kaulais apačioje. O iš esmės juk nieko nereiškia, ar pavadinimai bus užrašyti vien lenkiškai, ar lietuviškai ir lenkiškai. Turbūt matėte, kad kaimo pavadinimas lenkiškai rašomas Oszkinie, o lietuviškai Ožkiniai? O kuo iš esmės jie skiriasi, juk abiejuose pavadinimuose išlaikoma lietuviška žodžio šaknis. Jei seniau būtų buvę versta į lenkų kalbą, tai tas kaimas turbūt dabar būtų vadinamas Kozlowski. Beveik visi šio krašto gyvenamųjų vietų pavadinimai yra lietuviškos kilmės, slaviškų ar germaniškų kalbinių įtakų šiuo klausimu nepatyrėme. Viskas paprasta, dėl ko taip nutiko, – vietiniai žmonės yra lietuviai, kalbantys lietuviškai. Pastebėjome didelį Varšuvos valdžios spaudimą, kad Punsko valsčiuje būtų įteisintos dvikalbės vietovardžių ir gatvių pavadinimų lentelės. Tam, kad „tinkamai“ Lietuvai parodytų, kaip esą reikia elgtis su lenkakalbiais lietuviais Vilniaus krašte ir siekti savų tikslų. Kita vertus, žinome, kad lietuvių gyvenamas plotas nesibaigia vien Punsko valsčiumi – jų esama ir Seinų, ir Krasnopolio, ir Gibų, ir Šipliškės, ir kitose apylinkėse...