Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-06-25
    Violeta Mičiulienė. Kas atsitinka, kai pasikeičia tavo gatvės pavadinimas
    Mano gyvenimas prasidėjo Jurijaus Gagarino aikštėje. Joje stovėjo namas, į kurį mano tėvai atsivežė mane gyventi. Augdama sužinojau, kad J.Gagarinas buvo kosmonautas, kuris pirmasis pauostė Mėnulio dulkes buvau mergiotė iš „Gagarinės“. Tai buvo lygis. Centrų centras. Nors abejoju, ar J.Gagarinas turi ryšį su mano Subačiumi
    Grįžtu kartą namo ir matau neįtikėtiną dalyką. Namas mano, alyvos krūmas šalia jo tas pats (nepersodinsi gi per naktį kito), o štai lentelė ant namo kita. Mano namas dabar stovi Aukštaičių aikštėje. Tai kur Gagarinas dingo? Kur išskrido? Ir svarbiausia – kodėl? Klausiau ne kodėl nuėmė pagarbą Jurijui, bet kodėl Aukštaičių? Suprantu, kad Gagarinas nieko gero mano Subačiui nepadarė, bet atsiprašau – kuo dėti čia aukštaičiai? Ką jie mums padarė? Ar nepadarė? Gal aš norėčiau gyventi suvalkiečių aikštėje? Aš kalbu apie tai, kad kažkas už mus nusprendė, kad būtų paprasčiau. Bet ar mes norim gyventi tokio pavadinimo aikštėje, mūsų niekas nepaklausė. Gal mes turime savo įžymių žmonių, kurių vardu galėtume garsinti savo kraštą? Ir kalbininkų, ir gydytojų, operos solistų?
  • 2021-06-24
    Rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie mįslių atsiradimą kalboje
    LRT rubrikoje „Kalbos rytas“ – apie mįslių atsiradimą kalboje, erotinių mįslių funkcijas ir mįsles kaip protmūšių pirmtakes.
  • 2021-06-23
    „Rašytnamis“. Redaguoti tekstus, redaguoti pasaulius
    Visus mus supančius daiktus sukūrė dizaineris: parinko formas, patvirtino spalvų gamą ir bendrą daikto įvaizdį. Literatūros pasaulyje dizainerį savotiškai atitinka redaktorius. Tekstams taip pat reikia žmogaus, kuris patvirtintų formą ir suteiktų patį geriausią įmanomą pavidalą. Tačiau redaktoriaus darbas dažnai lieka už knygos ir skaitytojams nematomas plika akimi. Vis dėlto be redaktoriaus neapsieina nė viena gera knyga – jis padeda knygai tapti tokiai gerai, kokia ji gali būti.
  • 2021-06-22
    Apie literatūros vertimus tiesiai iš žydų kalbų originalo
    Pokalbyje apie žydų literatūros vertimų į lietuvių kalbą istoriją, vertėjų pasirinkimų kriterijus ir vertimo proceso iššūkius dalyvauja vertėjai iš jidiš kalbos Mindaugas Kvietkauskas, Miglė Anušauskaitė ir vertėja iš hebrajų kalbos Kristina Gudelytė. Moderuoja Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Judaikos tyrimų centro vadovė dr. Lara Lempertienė.
  • 2021-06-18
    Laimantas Jonušys. Svaigulys ir priklausomybė
    Ar pasakojime apie priklausomybę nuo alkoholio, narkotikų arba lošimo svarbiausia tiksli ir autentiška patirtis, ar juose pirmiausia turi laimėti literatūra? Ar parašyti svaigulio kūrinį galima tik apsvaigus? Apie tai „Pirmame sakinyje“ Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta kalba su vertėju ir eseistu Laimantu Jonušiu.
  • 2021-06-17
    Nuspręsta nesiskaityti su valstybine kalba
    Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) pripažino, kad asmenvardžių rašymas valstybine kalba piliečių teisių nepažeidžia, nes parodo asmens ryšį su valstybe. Asmens tapatybės dokumentą išduoda valstybė, ji nustato jo gavimo ir naudojimo taisykles. Kad jį gautų, asmuo turi atitikti teisės aktais numatytus reikalavimus. Vienas iš jų – mokėti valstybinę kalbą.
  • 2021-06-17
    Kalbos klube Algirdas Saudargas

    Kalbos klube prof. dr. Jolanta Zabarskaitė pokalbio apie kalbos ateitį pakvietė netikėtą svečią. Tai Nepriklausomybės akto signataras, ambasadorius, buvęs Europos Parlamento narys Algirdas Saudargas. Jis kalba susidomėjo per biofiziką dar studijuodamas tuomečiame Kauno medicinos institute. Daug vėliau, dirbdamas Europos Parlamente, inicijavo išsamios studijos „Language equality in the digital age“ sukūrimą – ji vėliau Europos Sąjungos kalbų politikoje suvaidino naujų veiklų katalizatoriaus vaidmenį. Kalbos klube diskutuota, kaip skaitmeninės kalbos technologijos gali likti tik šiuolaikinės komunikacijos ir informacijos valdymo medija ir ko reikėtų, kad jos veiktų kaip būtina sąlyga Lietuvos ateičiai kurti.

  • 2021-06-17
    Kalbos vėjai: apie keiksmus ir linksnius su sociolingvistike Loreta Vaicekauskiene
    LRT laidoje „Daiktiniai įrodymai“ ved. Aidas Puklevičius su dr. Loreta Vaicekauskiene kalbasi apie kalbų gyvavimo klausimus: pasaulyje tikrai nėra tiek mirusių žodžių, kiek nebegyvena žmonių. Ir tikrai mažiau naujų žodžių gimsta nei kūdikių. Ir vis dėlto, kaip mes kalbamės ir kodėl vienas kitą suprantame? Arba ne? Ir kodėl kalbą kuriame mes patys?

  • 2021-06-17
    VLKK forumas „Jaunimo kalbos kodai“

    Pranešėjai:



    • filosofė, kultūrologė dr. Daiva Tamošaitytė „Jaunimas ir lietuvių kalbos uždaviniai: rūpesčiai ir lūkesčiai“;

    • mokytoja ekspertė Dangira Nefienė „Ar mokykla gebės puoselėti gimtąją kalbą?“;

    • slemo poezijos konkursų laimėtojas Jovaras Kelpšas „Kas tas slemas?“


    Diskusijos dalyviai: VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis, vertimų biuro „Ars libri“ vadovė Giedrė Liutkevičiūtė, Lietuvių kalbos instituto vyr. mokslo darbuotoja dr. (HP) Rita Miliūnaitė, Lietuvių kalbos instituto jaunesn. mokslo darbuotoja Asta Nida Poderienė, rašytoja Eglė Ramoškaitė, tinklaraštininkė Saulė Kubiliūtė, VU Sinologijos studijų programos absolventė Akvilė Radauskaitė ir kt.


    Moderatorius – žurnalistas Raigardas Musnickas.

  • 2021-06-15
    Meilutė Ramonienė apie lietuviškas pavardes, lietuvių kalbos mokymą, lietuvybę diasporose ir tarmes Lietuvos miestuose
    Apie lietuvių pavardžių formavimąsi, užsienyje gyvenančių lietuvių diasporų ir miestų kalbinę padėtį, taikomąją kalbotyrą, kalbos norminimą ir lietuvių kalbos perspektyvas kalbamasi su Vilniaus universiteto profesore, humanitarinių mokslų daktare, Lietuvos taikomosios kalbotyros asociacijos LITAKA prezidente Meilute Ramoniene.