Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-03-08
    Išrinkite gražiausią lietuvišką interneto vardą

    Kaip ir kasmet, vėl renkame gražiausią lietuvišką interneto vardą (domeną), turintį savitųjų lietuvių kalbos abėcėlės raidžių: ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž. Šiais metais konkurso organizatoriai atrinko vienuolika domenų su savitosiomis lietuviškomis raidėmis: Būrai.lt, Lietuvybė.lt, Ližė.lt, Mažųjų-valdos.lt, NebūkBeRyšio.lt, Šamas.lt, Šratuok.lt, Užventis.lt, ViskasDarželiams.lt, Žūklė.lt, Žvaigždžinys.lt. Balsuokite už labiausiai patikusį portale DELFI iki kovo 28 d.

  • 2019-03-08
    Nacionalinį diktantą rašiusieji: tekstas buvo gražus, kartais keistas, o sunkiausia buvo skyryba

    „Lietuvių kalba naudojama socialiniuose tinkluose. Dovilę Filmanavičiūtę nesuklysčiau pavadinusi socialinių tinklų fėja – ji daug rašo, jos tekstai visiems puikiai žinomi. Todėl paprašiau Dovilės parašyti tekstą su ta mintimi, kad žmonėms būtų galima parodyti, jog lietuvių kalba ir mūsų kasdienėje kalboje, ir socialiniuose tinkluose gali būti graži, tvarkinga, taisyklinga“, – LRT televizijai sako Nacionalinio diktanto organizatorė Vytautė Šmaižytė.

  • 2019-03-08
    Nacionaliniam diktantui – moteriškas tekstas
    Jau dvyliktą kartą surengtą Nacionalinį diktantą šįkart Klaipėdos savivaldybėje penktadienį rašė 22 klaipėdiečiai. Tarp jų buvusiems keturiems vyrams teko savo lietuvių kalbos žinias išbandyti rašant per LRT radiją Mariaus Žiedo diktuojamą moters „išpažintį“ – Dovilės Filmanavičiūtės tekstą „Odė moteriai“.
  • 2019-03-08
    Nacionalinio diktanto dalyviai rašė D. Filmanavičiūtės tekstą „Odė moterystei“
    Penktadienį nacionalinio diktanto dalyviai rašė Dovilės Filmanavičiūtės tekstą „Odė moterystei“.
  • 2019-03-08
    Žemaičiai išdalino kalbos „oskarus“ – „Kerepiežos“ niekas nenurungė
    Žemaičių muziejuje „Alka“ buvo apdovanoti konkurso „Žemaitija versle: prekių ženklai, pavadinimai, rinkodaros ir turizmo strategijos“ laimėtojai. Lietuvių kalbos instituto organizuotame konkurse iš viso dalyvavo 12 dalyvių. Trys iš jų tapo specialių nominacijų laimėtojais: bendruomeniška įstaiga „Suodnas“, raktų dirbtuvė „Rāktu meistārnė“ ir valtelės „Kerepieža“ savininkas bei gamintojas Vitalijus Praspaliauskas.
  • 2019-03-06
    Gerbk kraštovaizdį ir vietovardį (H. Gudavičius „Laiškai iš kaimo“)

    Susikaupti prie tau skirtų darbų geriausiai pavyksta tada, kai turi savo kūrybinę erdvę, kai žinai aiškų savosios vietos vardą.


    O kas gi būtent dabar, 2019-aisiais, žada kėsintis į Lietuvos vietovardžius? Matyt, niekas. Tai gal nė nebuvo pamirštas šitoks svarbus darbas per visus 25 metus, praėjusius nuo to laiko, kai I. Seliukaitė sukūrė darbinius klausimus ir rekomendacijas visų šalies rajonų kraštotyrininkams, pradėjusiems fiksuoti bei rašyti savųjų kaimų istorijas? Tokie darbai nepadaromi vien Seimo nutarimu. Reikia ir laiko, ir kraštotyros darbams gabių žmonių. Juk galėjo būti visur laukiami, visada pagarbiai sutinkami, netgi kaip nors specialiai skatinami tie raštingi kaimų istorijų autoriai ir tie drąsuoliai, kurie jau prieš ketvirtį amžiaus neprarasdavo energijos prikelti ir įteisinti pradingusių ar bedingstančių kaimų vardus?..

  • 2019-03-06
    Kėdainiuose vyko įmonių gražiausių pavadinimų konkursas

    Šiemet Kėdainiuose konkursas organizuojamas pirmą kartą, į jį norėta įtraukti kuo daugiau ir gerokai anksčiau suteiktų pavadinimų. Iš Juridinių asmenų registre įregistruotų pavadinimų sąrašo duomenys imti trejų paskutinių metų. Renginyje dalyvavo ir apie respublikinį konkursą papasakojo Valstybinės kalbos inspekcijos vadovas Donatas Smalinskas.

  • 2019-03-06
    Oro uosto lentelėse – Ukrainos miestų vardai – ukrainietiškai
    Atsiliepdami į Ukrainos prašymą, Lietuvos oro uostai tikslina anglišką šios šalies miestų rašybą. Vilniaus oro uoste, kuriame vykdomi skrydžiai į Kijevą ir Lvovą, nuo šios savaitės angliškose lentelėse „Kiev“ virs „Kyiv“, o „Lvov“ – „Lviv“. Šių pokyčių priežastis – perėjimas prie naujos, ukrainietišku tarimu paremtos transkripcijos. Iki šiol angliški Ukrainos miestų pavadinimai buvo rašomi remiantis rusišku tarimu.
  • 2019-03-06
    Daugelis iš mūsų naudojamės labai nedidele lietuvių kalbos žodyno dalimi

    Šiaulių universiteto docentės, lituanistės dr. Jolantos Vaskelienės teigimu, kalbininkai neretai bendradarbiauja su įvairių profesijų atstovais siekdami kalbą paversti priimtina ir kuo naudingesne visiems vartotojams. Specialistė daugiausia tyrinėja žodžių darybą, sinonimiją ir teksto lingvistiką, domisi šių mokslų naujovėmis. Jos surinktų naujadarų sąraše yra daugiau nei 2000 darinių. Maždaug prieš dvidešimt metų, rengdamasi perimti dėstyti kursą iš profesoriaus Vytauto Sirtauto, ji pradėjo domėtis teksto lingvistika. „Taigi vedybos su teksto lingvistika iš reikalo virto bendru gyvenimu iš meilės", – šypsosi J. Vaskelienė.

  • 2019-03-06
    Žinoma kalbininkė įvertino baigiančius mokyklą: turime didelę problemą

    Auga beraščių karta – tokie žodžiai vis dažniau nuskamba aptariant moksleivių egzaminų rezultatus bei viešoje erdvėje matomus įrašus. Kalbininkė Loreta Vaicekauskienė su šiais žodžiais nesutinka ir skuba ginti moksleivių: ne jie beraščiai, o Kalbos komisijos normos nespėja augti kartu su jais. Anot jos, kalba – kartu su žmonėmis besikeičiantis įrankis, o šios kaitos niekas neturėtų stabdyti.