Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-01-16
    Tarmiškas romanas
    Knyga, parašyta šiaulietiška tarme
  • 2017-01-13
    Lietuvių kalba – esantiems toli nuo Lietuvos

    Mokytis kalbų galima įvairiai. Vieni renkasi kursus, kiti samdo mokytojus privačiai. Bet sutikite, vienas didžiausių tokių mokymosi būdų minusų – reikiamu laiku reikia būti reikiamoje vietoje. Visai kas kita, kai gali mokytis tada, kai tau patogu – kad ir kur bebūtum. Būtent taip mokomasi kalbos naudojant kompiuterines programas.

  • 2017-01-12
    „Nes man tai rūpi“: ar valstybė gali kontroliuoti mano kalbą?

    2017-ieji metai be kitų nominacijų paskelbti ir lietuvių kalbos kultūros metais. Dar prieš paskelbiant Lietuvos Nepriklausomybę vienas svarbiausių Sąjūdžio reikalavimų buvo lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos įtvirtinimas. Apie kalbos demokratiją ir diktatūrą diskutuoja Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė, Lietuvių kalbos instituto Sociolingvistikos centro vadovė, VU doc. dr. Loreta Vaicekauskienė, VU Istorijos fakulteto doc., „Naujasis Židinys-Aidai“ redaktorius dr. Nerijus Šepetys, JAV Ilinojaus universiteto profesorius, kalbininkas Giedrius Subačius, LRT radijo žurnalistė Jolanta Jurkūnienė. LRT kultūros TV laida „Nes man tai rūpi“ – sausio 15 d., sekmadienį, 21.00 val. (kartojama sausio 19 d. 8.00 val. ir 20 d. 14.45 val.).

  • 2017-01-11
    Specialistė: ar priimti žmogų į darbą, darbdaviai sprendžia ir pagal jo kalbėseną
    Šiais laikais darbovietės žmogiškaisiais ištekliais vis dažniau rūpinasi ne žmonės, o programinė įranga – kalbėsenos analizės programos padeda darbdaviams rasti tinkamus kandidatus, spręsti dėl esamų darbuotojų paaukštinimo ir išmatuoti darbuotojų patiriamo streso lygį. Tai, kaip kalbėsena gali nulemti mūsų karjerą, portale bbc.com aptaria žurnalistė ir vertėja Lennox Morrison.
  • 2017-01-11
    PRASIDEDA NACIONALINIS DAILYRAŠČIO KONKURSAS „RAŠOM! 2017“
    Nuo sausio 10 d. Lietuvos gyventojai kviečiami rankų miklumą bandyti nacionaliniame Vinco Kudirkos dailyraščio konkurse „Rašom! 2017“.
  • 2017-01-10
    A. Smetona: jei nedėvime vyžų vietoje kedų, tai ir kalbos neverskime seniena

    Lietuvių kalba pasmerkta likti tik žodynuose, lietuvių kalba skursta ir natūraliai išnyks dėl emigracijos, vaikams nebereikia lietuvių kalbos – jie nebesupranta net Vinco Krėvės kūrinių – tokie ir panašūs apokaliptiniai skeptikų teiginiai žymaus kalbininko Antano Smetonos negąsdina.

  • 2017-01-08
    Rimantas Gučas. Greetings from Vilnius

    Beveik viso krikščioniškojo pasaulio miestuose, išskyrus nebent nuo politkorektiškumo paklaikusius, žiba kalėdinės eglės, ir iki Trijų Karalių turėtų žibėti. Jei ne eglės, tai bent jas kiek primenančios kūginės formos metalo ar plastiko konstrukcijos. Viena tokių stovi ir Katedros aikštėje, Vilniuje. Prie jos nuo ryto iki vakaro nenutrūksta bruzdesys, – įvairiausio amžiaus šventiškai nusiteikusi publika vaikštinėja, dairosi, ir, žinoma, fotografuojasi. Pastariesiems labiausiai ir skirtas švytintis „europietiškas“ užrašas Greeting from Vilnius. Žinoma, galėtų ten stovėti, pavyzdžiui, Linkėjimai iš Vilniaus. Bet mūsų mostas platus, mes žvelgiam plačiau, mes jau esame europai, be to, galvojame apie svečius iš viso pasaulio (europas yra tokia nauja tautybė – tai tiek plataus tarptautinio akiračio lietuvis, kad lietuviu net varžosi būti). Ką galėtų pagalvoti užsienietis, matydamas užrašą Linkėjimai iš Vilniaus? Pirmiausia jis gali supainioti miestus, jis žino Vilnius, o čia Vilniaus. Skiriasi tik viena raidė, bet Budapeštą nuo Bukarešto taip pat vos pora raidžių skiria. Na, jei dėl miesto pavadinimo dar galima susigaudyti, tai žodis Linkėjimai būtų visai nesuprantamas. Gal tai ksenohomofobai lietuviai rašo kažką dviprasmiško ir nepadoraus. Ką gali žinoti, gal Linkėjimai iš Vilniaus išvertus būtų pavyzdžiui, Damn from Vilnius, arba –Be off from Vilnius (pone Redaktoriau, patikrinkite, ar angliškai teisingai parašyta). Jokiu būdu negalima rašyti lietuviškai! Baisią nepagarbą Vilniuje besilankantiems užsieniečiams parodytume, žiūrėk, koks nors užsienio turistas pasijustų ne kaip namie. Be to, lietuviškas pasveikinimas atrodytų kažkaip provincialiai, nesolidžiai, tarsi nebūtume Europa. Ar ne?

  • 2017-01-05
    Pavardžių rašyba svarbi ne tik lenkams, bet ir lietuviams
    Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį radijo stočiai „Znad Wilii“ smulkmenomis pavadino lenkų tautinės mažumos problemas ir teigė, jog nelietuviškų pavardžių rašymas yra svarbus ne tik lenkams, bet ir lietuviams.
  • 2017-01-02
    Kodėl mileniumo karta renkasi keistus kūdikių vardus
    Neįprasti ir tikrai unikalūs vardai dabar kur kas dažnesni, ir ši tendencija atspindi keletą esminių mūsų kultūros pokyčių, rašo „BBC Future“.
  • 2016-12-30
    LIETUVIŲ STUDENTŲ SUKURTA PROGRAMĖLĖ KAMŠYS MOKINIŲ RAŠTINGUMO SPRAGAS
    Šiaulių universiteto studentai sureagavo į kasmet vis prastėjančius visos Lietuvos moksleivių gimtosios kalbos žinių rodiklius. Raštingumo spragoms šalinti ir kalbos mokymosi procesą palengvinti informacinių technologijų trečiakursiai sukūrė mobiliesiems telefonams pritaikytą išmaniąją programėlę „Pažink ABC“. Ši nemokamai parsisiunčiama, ikimokyklinio amžiaus vaikams skirta programėlė mokys pažinti lietuvišką abėcėlę. Tikimasi, kad per interaktyvų žaidimą veikianti mokomoji programa pravers ir užsienyje gyvenantiems emigrantų vaikams.