Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-01-09
    Žemaitiją išmargins tarmiški vietovardžiai

    Šiuos metus Seimui paskelbus Žemaitijos bei Vietovardžių metais, kyla nauja tarmiškų užrašų šio regiono gyvenvietėse banga. „Lietuvos žinių“ kalbinti Žemaitijos savivaldybių merai kone vieningai tvirtino, kad tokia akcija – prasminga ir verta dėmesio. Kretingos rajone kol kas nėra nė vieno tarmiškai užrašyto vietovardžio, tačiau pirmoji kregždė turėtų būti Salantų miestelis – jo prieigose bus pastatytas akmuo su užrašu „Salontā“ <...> Kol kas labiausiai pagarsėjęs tarmiškai užrašytų vietovardžių propagavaimu yra Žemaitijos sostine tituluojamų Telšių rajonas, jį vejasi skuodiškiai, o štai Kretingos, Plungės, Mažeikių, Rietavo savivaldybės dar tik rengiasi akcijai. 


    Idėją palaikantiems nesiūloma keisti oficialių kelio ženklų su vietovardžiais, bet greta jų pastatyti meninius akcentus, kuriuose jau būtų viešai rodomas tarmiškas pavadinimas <...> „Iniciatyva dėl vietovardžių turi būti natūrali, kilti iš pačių bendruomenių, merija neturėtų diktuoti, versti statyti tarmiškai užrašytus ženklus dėl to, kad 2019-ieji – Žemaitijos metai. Žinoma, palaikome tą idėją ir sveikinsime, jei bendruomenės įgyvendins savo sumanymus. Yra ir vietovardžių, kurie gražiai skamba žemaitiškai: šių metų mažoji Lietuvos kultūros sostinė Kuliai – „Kulē“, Plateliai – „Platelē“, Alsėdžiai – „Alsiedē“, Stalgėnai – „Stalgienā“ ir kiti. Mes skatiname miestelius ir savo vėliavas, ir herbus turėti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino Plungės rajono meras Audrius Klišonis.

  • 2019-01-09
    Narvos miesto taryba susiskaldžiusi dėl gatvių pavadinimų
    Sprendimas pakeisti gatvių pavadinimus, norint atsikratyti komunistų Alberto-Augusto Tiimanno ir Ancio Daumano palikimo, sulaukė dalies Narvos miesto tarybos pasipriešinimo...
  • 2019-01-09
    Pasitikrinkite, ar jūsų vaiko vardas tarp jų: paskelbti praėjusio pusmečio populiariausi vardai
    Du kartu per metus Lietuvos Registrų centras pateikia duomenis, kokie vardai praėjusį pusmetį buvo populiariausi Lietuvoje. Taigi koks dažniausiai vardas buvo duotas praėjusį pusmetį mergaitei ir koks – berniukui?
  • 2019-01-08
    Vilniaus geležinkelio stotyje atidaryta visą parą veikianti skaitykla
    Vilniaus geležinkelio stotyje antradienį atidaryta „Lietuvos geležinkelių“ įgyvendinamo modernaus verslo ir mobilumo centro „Vilnius Connect“ skaitykla. Nuo sausio 8-osios vilniečiai ir miesto svečiai knygas gali skaityti stoties pagrindinėje salėje.
  • 2019-01-08
    Prof. Arnoldas Piročkinas parengė „Jurbarko miesto ir valsčiaus kroniką (1918–1940 m.)“
    Profesorius habilituotas daktaras Arnoldas Piročkinas mūsų valstybės atkūrimo 100 metų sukaktį pagerbė savo parengta „Jurbarko miesto ir valsčiaus kronika, 1918–1940 metai“. Toje kronikoje papasakota įdomi, intriguojanti Nepriklausomybės metų Jurbarko istorija.
  • 2019-01-07
    Įmonių pavadinimai: nuo “Čaknoris“ iki „Skrandžio masturbatoriai“
    Praėjusiais metais buvo įregistruota beveik 11,8 tūkst. naujų juridinių asmenų. Iš jų nelietuviškus pavadinimus, kuriuose buvo q, w ar x raidė, turėjo 220 juridinių asmenų. Tačiau dar įdomiau pasidairyti po steigėjų fantazijos ir išradingumo horizontus, renkant juridinio asmens pavadinimą.
  • 2019-01-07
    Apie klaidingą, bet alternatyvos neturintį žodį „neįgalus“
    Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, gana greitai buvo susivokta, kad sovietmečiu vartoti terminai, apibūdinantys negalią turinčius žmones, yra įžeidžiantys ir žeminantys asmenį. Tiesa, vienas iš jų, bene mažiausiai įžeidžiantis (tarp kitų), buvo invalido terminas, kuris vis dar tebėra Dabartiniame lietuvių kalbos žodyne. Praktikoje jis mažai bevartojamas – nebent terminų semantikos ar žmogaus teisių nesuvokiančio žmogaus žodyne.
  • 2019-01-06
    Kalba ir istorija: kaip sunaikinti tautinę valstybę vardan atviros Lietuvos?

    Kiekviena tauta yra kitokia, kitaip suvokia, koks gyvenimas yra teisingas ir geras, ir pagal šį suvokimą priima sau tinkamus įstatymus. Niekas geriau už pačią tautą to padaryti negali. Tuo remiasi tautų apsisprendimo teisė ir ja grįsta pasaulio tvarka. Tačiau XX a. antrojoje pusėje iš pradžių universitetuose, o netrukus ir politikoje kilo ideologinis judėjimas, išsikėlęs tikslą dekonstruoti – t. y. išardyti – visus kolektyvinius tapatumus. Jeigu tauta remiasi kultūriniais ryšiais, tai jos sunaikinimas turi remtis tų ryšių išardymu. Kaip minėta, kalba ir istorija yra pagrindiniai lietuvių tautinio tapatumo ryšiai. Jiems reikalingas išskirtinis statusas, visuotinumas ir valstybės apsauga. Kiekviena valstybė tą užtikrina per valstybinę kalbą. Tačiau ne visos valstybės savo valstybinę kalbą gerbia. Lietuvoje šiandien valstybinei kalbai, jos monopolijai viešajame gyvenime paskelbtas karas. Ką XX a. pradžioje bandėme sunorminti ir įtvirtinti, o Sąjūdžio metais – atkurti, tą dabar siekiama išardyti ir paversti laisvu pasirinkimu. Jaunieji kalbininkai skelbia, kad kalbos norminimas yra sovietinė atgyvena.

  • 2019-01-06
    Vilniuje bevardės gatvės bus pavadintos sukilėlių vardais
    Kai kurių sukilėlių vardai gatvių lentelėse bus sulietuvinti pagal žmonių kilmę ir kitas taisykles. Pavyzdžiui, vieno iš sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko žmonos Apolonijos brolis Titas Dalevskis taps Titu Daliausku.
  • 2019-01-03
    Verslininkai prašo leisti nelietuviškus pavadinimus
    Verslininkai tikina, kad būtina leisti Lietuvoje registruoti įmones nelietuviškais pavadinimais, tuo metu lietuvių kalbos sergėtojai tikina, kad tai sukeltų didelę grėsmę valstybinei kalbai.