Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2017-07-10
    Kodėl bijote savo kalbos? Užsieniečio tyrimas apie lietuvių kalbos ideologiją
    Manęs dažnai klausia: kodėl norėjai išmokti lietuvių kalbą? Kokia motyvacija yra išmokti tokią mažą, globaliame pasaulyje nelabai naudingą kalbą? Tai yra tikrai labai įdomus klausimas, nes lietuviškai kalbančių užsieniečių skaičius daugėja. Pats pažįstu jų nemažai, jų motyvai skirtingi – darbas, meilė, noras integruotis, pačios kalbos įdomumas, senoviškumas ir kt.
  • 2017-07-10
    P. R. Liubertaitė „Ekspertai“ toliau nusišneka apie lenkų kalbos raidyną
    Mane nuolat stebina istorikai, politikai ir šiaip žinovai, kurie virto ne tik lietuvių kalbos dalykų, bet ir lenkų kalbos raidyno „ekspertais“. Suprantu, kad istorikai ir politikai gal fonetikos dalykų neišmano, bet kad kai kurie lituanistai neišmano, tiesiog keista. Už ką tada moksliniai laipsniai ir visokie kitokie atžymėjimai už nuopelnus?

    Manau, kad Lietuvoje reikėtų skelbti konkursą, kas teisingai išvardys lenkų kalbos abėcėlės raides. Kodėl? Daugelis mokslininkų, kalbančių apie lietuvių kalbos papildymą W, Q ir X raidėmis, jau seniai nusišneka, bet jie – mokslininkai, todėl ir jų teiginiais niekas nesuabejoja, nors šie ir melagingi. Dar labiau keista, kad teigiama, lenkų didikai bus nuskriausti Lietuvoje, nes jų pavardės bus iškraipytos. Tik kas juos ruošiasi iškraipyti, ar ne tie patys didieji „ekspertai“, savo fonetikos „žiniomis“ klaidinantys ir kvailinantys visą Lietuvą.
  • 2017-07-08
    Dvikalbystės baubas. Ką daryti, jei vaikai nenori kalbėti lietuviškai?
    Anksčiau dvikalbystė laikyta vaiko raidos sutrikimu, tačiau dabar pripažįstama ir jos nauda. Taip LRT KLASIKAI sakė Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros lektorė dr. Inga Hilbig. Anot jos, užaugę vaikai dažnai tampa pasyviais dvikalbiais, vartojančiais tik vieną kalbą, todėl svarbu nuo vaikystės skatinti pragmatinį interesą.
  • 2017-07-04
    Kaip juodaodį pavadinti juodaodžiu, kad jis neįsižeistų?
    Politinio korektiškumo reiškinys sunkiai apibrėžiamas. Vienų jis suprantamas kaip tolerantiškas, mandagus, pagarbus elgesys, kitų – visiems priimtinų, neįžeidžiančių žodžių vartojimas, tretiems – ironišką šypseną keliantis nereikalingas reiškinys. Lygiai taip pat nuomonės išsiskiria ir dėl jo būtinumo. Viena vertus, reikėtų susitarti, kada ir kur vartoti tam tikrus žodžius, kad niekas nesijaustų įžeistas. Kita vertus, kalbos vartotojams taip būtų primetamos tam tikros žodžio laisvę ribojančios taisyklės. Dėl tokių išsiskiriančių nuomonių ir atsiranda daug diskusijų.
  • 2017-07-03
    To negalima leisti
    Dar prieš dvidešimt metų profesorius Zigmas Zinkevičius buvo tikras, kad lietuvių kalbos pozicijos įtvirtintos tiek, jog jai niekas nebegresia. Tačiau, baigiantis trečiajam nepriklausomos Lietuvos dešimtmečiui, su nuostaba stebime paradoksalią situaciją lituanistikos nebelieka tarp prioritetų. Galbūt nebeliko grėsmių lietuvių kalbai? 93-iuosius einantis vienas iškiliausių šių laikų lituanistų, dešimčių reikšmingų veikalų autorius, aštuntosios Vyriausybės švietimo ir mokslo ministras Z.Zinkevičius įspėja: jei tuoj pat nesusiimsime, prarasime gimtąją kalbą - šiandien ji išgyvena pačius sunkiausius laikus.
  • 2017-07-01
    Kalbininkas teigia, kad pavardžių rašyba - ne Vyriausybės klausimas

    Vyriausybės priimtas sprendimas dėl asmenvardžių rašybos liberalizavimo dokumentuose yra nepagrįstas, įsitikinęs kalbininkas Kazimieras Garšva, Ministrų Kabinetui pirmadienį pritarus siūlymui leisti pagrindiniame paso puslapyje užsieniečių pavardes rašyti originalo kalba lotyniško pagrindo rašmenimis (įskaitant raides „q“, „x“, „w“).

  • 2017-06-28
    Gimtoji kalba: ko „Google“ neišspręs
    Kiek gimtosios kalbos, jos tekstyno, sandaros reikia įdiegti į informacines technologijas, kad galėtume gyventi visavertį mūsų tautos ir kalbos gyvenimą būsimoje skaitmeninėje visuomenėje, kai kuriamas dirbtinis intelektas ir formuojasi vadinamasis semantinis žiniatinklis, kita interneto pakopa po socialinių tinklų? Ieškant atsakymo į šį klausimą europarlamentaro Algirdo Saudargo iniciatyva, Europos Parlamento užsakymu, ispanų mokslininkai, bendradarbiaudami su Europos kalbos technologijų bendruomene, parengė išsamią studiją „Language equality in the digital age“ („Kalbų lygybė skaitmeniniame amžiuje“).
  • 2017-06-27
    Prie Lampėdžio ežero vilioja ir neįprasta biblioteka
    Vinco Kudirkos viešoji biblioteka šiemet įrengė netradicinę biblioteką paplūdimyje.
  • 2017-06-27
    Apie ką dainuoji? Lietuvos alternatyvios muzikos grupių tekstai
    Atsigavus Lietuvos alternatyvios muzikos scenai, pamažu keičiasi ir dainų žodžių rašymo įpročiai: ir muzikantai, ir klausytojai jiems skiria vis daugiau dėmesio. Šiame tekste apžvelgiamos keturios skirtingos tekstų strategijos, kurias renkasi dabartinės lietuvių muzikos grupės.
  • 2017-06-26
    Mokslininkai pateikia vis įdomesnių pavyzdžių, kaip žodžiai veikia kūną
    Žodžiai turi milžinišką įtaką mūsų mintims, savivertei ir netgi savijautai. Tad, jei bent dalį dėmesio, kurį skiriame savo išvaizdai, karjerai ar namų ruošai, skirtume savo žodynui, netrukus pasijustume gerokai laimingesni.