Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-11-27
    Santykiai ir gimtoji kalba emigracijoje
    LRT laidoje „(Ne)emigrantai“ sutuoktiniai Tomas ir Skirmantė dalijasi gyvenimo Vokietijoje įspūdžiais: kokios šalyje yra karjeros galimybės ir kodėl emigravus taip svarbu atrasti gimtąja kalba kalbančiuosius?
  • 2019-11-25
    Domas Kaunas Mažąją Lietuvą pažino ne iš vadovėlių
    LRT Plius. Kelias į namus. Domas Kaunas grįžta į Priekulę – Mažosios Lietuvos kampelis, akademiką įkvėpęs savotiškos Antlantidos išsaugojimui.
  • 2019-11-25
    Emociškai Lietuva patraukliausia – Lenkijai ir Vokietijai
    Tyrimo metu pastebėti šie dominuojantys lietuvių tapatybės bruožai: tradicijas saugantis žmogus, gana sunkiai įsileidžiantis vertybines naujoves, tačiau imlus inovacijoms. Pagrindinė atrama – šeima ir gamta, jose randama užuovėja, palaikymas. Lietuviai džiaugiasi gyvendami švarioje, saugioje šalyje ir šiuo metu labiausiai rūpinasi gyvenimo kokybe, materialine gerove ir finansiniu saugumu. Šiandien lietuviams svarbiausia asmeniškai – gyvenimo kokybė (35%), materialinė gerovė ir finansinis saugumas (33%).
    Kaip rodo tyrimas, emociškai patraukliausi esame lenkams Vokiečiai taip pat linkę mus palankiai vertinti daugeliu požiūrių...
  • 2019-11-21
    Lietuvos ir Lenkijos ministrai įsipareigojo daugiau bendradarbiauti rengiant vadovėlius

    Lietuvos ir Lenkijos švietimo ministrai trečiadienį Varšuvoje pasirašė deklaraciją dėl tautinių mažumų abiejose šalyse švietimo, įsipareigodami intensyviau bendradarbiauti rengiant ir adaptuojant vadovėlius, keliant mokytojų kvalifikaciją.Lenkijoje besimokantiems lietuviams mokiniams būtų finansuojamas lietuvių kalbos, istorijos, kultūros ir Lietuvos geografijos vadovėlių įsigijimas. Taip pat bus rengiami nauji vadovėliai, skirti tautinių mažumų mokykloms, o mokytojams organizuojami mokymai, kaip veiksmingai dirbti su naujais vadovėliais ir mokymo priemonėmis. Dokumente, be kita ko, įsipareigojama ir stiprinti pagalbą mokykloms, specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams.


    Dokumente taip pat užfiksuoti susitarimai sistemingai stebėti lietuvių tautinės mažumos Lenkijoje ir lenkų tautinės mažumos Lietuvoje ugdymo kokybę, periodiškai apibendrinti rezultatus. Abi šalys bendradarbiaus užtikrindamos brandos egzaminų tinkamą terminijos, taisyklingos kalbos ir suprantamų formuluočių vartoseną.

  • 2019-11-20
    Apie pirmąją lietuvišką oftalmologijos knygą
    Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Kauno klinikų savaitraštyje „Ave vita“ spausdintą straipsnį apie pirmąją lietuvišką oftalmologijos knygą žr. šeštame leidinio puslapyje.
  • 2019-11-19
    Seminare aptartos lietuvių kalbos politikos kryptys ir uždaviniai
    Lapkričio 15 d. Šiaulių universiteto Regionų plėtros institutas surengė bendrinės lietuvių kalbos įgūdžių tobulinimo seminarą, skirtą mokslo žurnalų, vadovėlių ir kitų priemonių rengėjams, redaktoriams ir vertėjams, dėstytojams ir doktorantams.
  • 2019-11-18
    100 Britanijos lituanistinių mokyklų pedagogų renkasi į seminarą Londone
    LRT radijas kalbina Britanijos lituanistinių mokyklų vadoves Gintarę Ulevičiūtę iš Portsmuto ir Virginiją Stukaitę-Laniauskienę.
  • 2019-11-18
    10 frazių, kurios dirbančius biure varo iš proto

    E. rinkodaros platforma „GetResponse“ daugiau kaip tūkstantį biuruose dirbančių specialistų pasiteiravo, kokios frazės verslo aplinkoje yra vartojamos taip dažnai, kad virto klišėmis. Įvairių sričių, amžiaus grupių, įvairiose vietovėse dirbantys specialistai išrikiavo dešimt tokių žodžių ar žodžių junginių, kurie daugumai seniai prarado prasmę, ir užuot motyvavę, veikia neigiamai.


    10 labiausiai įgrisusių žodžių ar frazių: sinergija, komandinis darbas, palaikyti kontaktą, pakelti kartelę, mąstyti kūrybiškai, įdėti daugiau pastangų, geroji praktika, paradigmų kaita, kitąkart, kai norėsite susisiekti, įgalinti. <...> Skatinimas siekti geresnių rezultatų specialistus labiausiai demotyvuoja tada, kai kalbama apie „aukštesnę kartelę“ (38,2%), „gerąją praktiką“ (33.8%), „veiksmus, kurių nedelsiant privalu imtis“ (8,2%) ar „dialogą“ (7,3%). (VŽ, A. Jašinskienė)

  • 2019-11-16
    Alvydas Butkus – 2019 m. Baltų premijos laureatas
    Pernai Rygoje pirmąja Baltų premija buvo apdovanota Latvijos ir Helsinkio universitetų profesorė, baltistė dr. Laimutė Baluodė. Šiųmetės Baltų premijos laimėtojas prof. dr. Alvydas Butkus yra vienas žinomiausių Lietuvos latvistų, dėstęs latvių kalbos, baltų filologijos, lietuvių kalbos istorijos, dialektologijos, etnolingvistikos discplinas, tyrinėjęs lietuvių pravardes, lietuvių ir latvių tautinę tapatybę, publikavęs per 100 mokslinių straipsnių baltų onomastikos, etnolingvistikos, Lietuvos ir Latvijos istorijos temomis.
  • 2019-11-15
    Logoterapeutė: garsažodžiai – kūdikių, o ne tėvų kalba
    ... Čiauškėdamas garsais, mažylis žaidžia su kalba. Į tai atsakydami tėvai ima kartoti nugirstus garsus, tarsi suteikdami jiems prasmę. Toks bendravimas, pasak specialistės, yra natūrali ir teigiama vaiko bei tėvų komunikacija. Tačiau grėsmė tyko žengiant į antruosius vaiko gyvenimo metus.„Garsų įvairovė vaiko kalboje turi gausėti. Nuo garsažodžių, amorfiškų žodžių pereinama prie nepilnų žodžių, vėliau – frazinės kalbos fragmentų. Jeigu tėvai per ilgai vartoja garsažodinę kalbą, švepluoja, imituodami vaikišką kalbą, ir nemoko, neskatina tarti lengvos, vėliau sudėtingesnės garsinės struktūros žodžių (pvz., noriu, mano, katė, puodukas), vaiko kalba netobulėja“, – teigia D.Anušauskė-Švederauskienė.
    Specialistė tėvus ragina neiti lengviausiu keliu: vaikui itin svarbus taisyklingos kalbos suvokimas, todėl reikia kantriai pažindinti vaiką su aplinka, vartojant įvairias sąvokas ir terminus.