Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-09-16
    Nauji elektroniniai ištekliai besimokantiesiems lietuvių kalbos
    Vykdant projektą „Užsienio baltistikos centrų ir Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo skatinimas“ (Nr. 09.3.1-ESFA-V-709-01-0002), sudarytos kelios besimokantiesiems lietuvių kalbos skirtos mokomosios priemonės. Jos jau prieinamos (arba iki 2022 m. pabaigos bus prieinamos) portale https://kalbu.vdu.lt/. Tai „Mokomasis lietuvių kalbos tekstynas“, „Besimokančiųjų lietuvių kalbos tekstynas“, „Mokomasis lietuvių kalbos vartosenos leksikonas“, automatinio kirčiavimo programa „Kirčiuoklis“, morfologiškai anotuotas lietuvių kalbos tekstynas MATAS, tarties priemonė.
  • 2021-09-16
    Kodėl taip svarbu mokėti daugiau nei vieną kalbą?
    Mes gyvename daugiakalbiame pasaulyje, kuris kasdien tampa vis atviresnis ir globalesnis, todėl labai svarbu mokėti bent vieną užsienio kalbą. Yra trys pagrindinės priežastys, kodėl naudinga turėti šį įgūdį: nauja užsienio kalba padės greičiau pasiekti naujų karjeros aukštumų, geriau suprasti ir pažinti naujas kultūras, o svarbiausia – padės suprasti gimtąją kalbą ir jos taisyklingą vartojimą.
  • 2021-09-14
    Tinkamą terminą rasti padeda Terminų bankas

    Dėstant savo mintis, neretai kyla klausimas, ar vartojami tinkami terminai. Norint pasitikslinti vieną ar kitą terminą, galima pasinaudoti Lietuvos Respublikos terminų banku. Terminų bankas – tai valstybės informacinė sistema, kurią sudaro nustatyta tvarka sutvarkytų ir internete pateiktų aprobuotų, teiktinų lietuvių kalbos terminų straipsnių rinkinių ir neteiktinų terminų visuma.


    Šiandieninis Terminų bankas buvo pradėtas kurti 2004 metais. Tuometinė Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė prof. dr. Irena Smetonienė, kalbėdama apie šios informacinės sistemos ir apskritai lietuvių terminijos tvarkybos pradžią, teigia: „Galima sakyti, kad terminijos kūrimo pagrindus padėjo dar Jonas Jablonskis, siūlęs juos kurti sistemiškai, pagal tam tikras taisykles. Beje, taip pats ir darė. Jo pradėtą darbą tarpukariu tęsė Terminijos komisija. Okupacija šį labai svarbų darbą nutraukė, ilgam. Pačioje praėjusio amžiaus pabaigoje kalbininkų ir matematikų pastangomis buvo sukurtas „Lietuvių kalbos terminynas“, tačiau tai buvo tik pradžių pradžia <...> Pati sunkiausia našta griuvo ant Svetimžodžių keitimo lietuviškais atitikmenimis skyriaus vadovės Audros Ivanauskienės pečių. Drąsiai galiu pasakyti, kad, jeigu ne Audros kruopštumas, užsispyrimas ir darbštumas, vargu ar tas bankas dabar būtų ir taip gražiai veiktų.“


    „Terminų bankas kuriamas kaip bendra pirmiausia valstybės institucijų informacinė ir organizacinė sistema <...>, – Terminų banką pristato Gita Kazlauskaitė. – Terminų banko sričių klasifikacija sudaryta pagal Lietuvos Respublikos valstybės institucijų prižiūrimų veiklos sričių, taip pat mokslo ir studijų sričių skirstymą. Be to, klasifikuojant Terminų banko sritis buvo remiamasi Europos terminų žodyno „Eurovoc“ sąvokų klasifikacija. Šiuo metu Terminų banke skiriamos 26 pagrindinės terminų sritys, daugelis iš jų dar dalijamos į smulkesnius posričius. Ypač daug terminų apima švietimo ir mokslo sritis, nes prie jos priskirti įvairių sričių (pavyzdžiui, chemijos, fizikos, elektrotechnikos, kompiuterijos) terminų žodynai.“ 


    <...> Pirmiausia terminas turi būti gramatiškai taisyklingas, tikslus, sistemiškas. Taip pat svarbu įvertinti jo darybos patogumą, grynumą, trumpumą, stilistinį neutralumą ir kt. Svarbu paminėti, kad lietuvių kalboje vartojami ne tik lietuviškos kilmės terminai, t. y. nemažai terminų yra perimti iš kitų kalbų (tik pritaikyti prie lietuvių kalbos gramatiškai ir fonetiškai) arba mišriai sudaryti jungiant savos ir svetimų kalbų dėmenis. Pavyzdžiui, Terminų banke galima rasti tokių terminų, kaip aplikatorius, hirudoterapija, mentorius, mobingas, tunbergija, salamandrūnė, sirenėlė, biodujos“, – sako Gita Kazlauskaitė.

  • 2021-09-13
    Ekskursija po Vileišių rūmus (40 min.)

    Vilniuje, Antakalnyje įsikūrusius, nuostabų interjerą išsaugojusius Vileišių rūmus lankėme kartu su tautosakininke Gražina Kadžyte.

  • 2021-09-13
    Dėdienytės ir Agotėlės pašnekesiai

    Ukmergiškiai (Ukmergė 2021 m. lietuvių kalbos dienų sostinė) sukūrė kelias „Dėdienytės ir Agotėlės pašnekesių“ laideles apie vietovardžius, bendrinės kalbos istoriją, knygnešystę.

  • 2021-09-12
    Knygynai trina rankas dėl augančių pardavimų, tačiau neslepia – brangstančios žaliavos kelia knygų kainas, trūksta redaktorių

    Paprastai kasmet išleidžiama per 3 tūkst. naujų pavadinimų knygų. Lietuvai, rinkos atstovai sako, tai išties geras rezultatas. Tačiau dabartinė knygų paklausa aitrina viso šio verslo darbuotojų trūkumo problemą, ypač redaktorių. „Tai yra pats didžiausias skaudulys. Man atrodo, po kelerių metų tai bus didžiulė problema, nes tikrai nepradėsime versti knygų su „Google“ vertėju“, – neslepia L. Varanavičienė. „Pats leidybos verslas yra labai senovinis. Aš jį vadinu antikvariniu verslu. Redaktoriaus darbas yra labai kruopštus ir vis mažiau jaunų žmonių nori jais dirbti“, – pastebi leidyklos „Aukso žuvys“ vadovė Sigita Pūkienė.

  • 2021-09-09
    Giedrė Liutkevičiūtė: Jaunimo kalba. Skaitmeniniai piešiniai urvuose?
    „Mokyklose mokslo metų pradžioje pirmoji pamoka dažniausiai gimtosios kalbos pamoka, tai ir aš naujų mokslo metų proga nusprendžiau parašyt apie kalbą, – jauno žmogaus kalbą. Kalba yra mūsų asmenybės raiška, rodanti santykį su savimi ir su pasauliu. Kaip ir gamtoje, kalba eina optimaliausiu, racionaliausiu keliu į keliamus tikslus. Per kalbos struktūrą mes fiksuojame pasaulio struktūrą. Jei paėjėtume besikeičiančio pasaulio pėdsakais kalboje, kur jie mus nuvestų?“

    Šiais pėdsakais mus veda vertimų biuro „Ars libri“ direktorė, tekstų autorė, lektorė Giedrė Liutkevičiūtė. Čia pateiktos jos įdomios įžvalgos ir pamąstymai, kas vyksta su šiandienos kalba ir ką daryti, kad turėtume sąmoningą požiūrį į jos pokyčius.
  • 2021-09-09
    64 keisti ir netikėti Dzūkijos ir Suvalkijos kaimų vardai
    Portalas 15min tęsia trijų straipsnių ciklą apie įdomiausius Lietuvos kaimų vardus. Kaimai ciklo straipsniuose suskirstyti pagal regionus. Vilniaus rajonas Akloji (20 gyventojų) Europa (31 gyventojas) Švedai (34 gyventojai) Šveicarai (142 gyventojai)...
  • 2021-09-09
    Bendrųjų ugdymo programų atnaujinimo peripetijos: BUP atnaujinimas patyrė fiasko
    Vienu sakiniu – manau, kad lietuvių kalbos ir literatūros 5-10 klasių BUP atnaujinimas patyrė fiasko. Tai yra, nueita gerai išmintais ir iki skausmo visiems žinomais imitacinių pokyčių ir apsimestinio bendradarbiavimo keliais. Programa nei nauja, nei atnaujinta. Apie kalbos pažinimo atnaujinimą irgi rašyta ir diskutuota ne sykį. Apraše sistema sudėliota, atrodo, nuosekliai, bet net tobuloje 15 gabių, motyvuotų mokinių klasėje sunkiai realizuojama dėl apimčių.

    Kad būtų aiškiau, aptarsiu tik mažytį fragmentą iš to, kas sudarys 5 klasės kalbos pamokas. Tuo metu, kai Vaiko raidos apraše akcentuojama: „Vis labiau automatizuojamas rašymo procesas“, siūloma tiesiog su vėjeliu perbėgti visas linksniuojamas kalbos dalis. Jokiam žinių įtvirtinimui, jokiam rašymo proceso automatizavimui laiko tiesiog neliks. Pavyzdžiui, „Skaitvardis. Skaitvardžio reikšmė ir gramatiniai požymiai. Skaitvardžio skyriai. Kiekinių skaitvardžių poskyriai (pagrindiniai, kuopiniai, dauginiai, trupmeniniai). Skaitvardžių sandara, linksniavimo, vartojimo, tarties ir rašybos ypatumai. Kiekinių pagrindinių skaitvardžių kirčiavimo ypatumai. Įvardžiuotiniai skaitvardžiai (supažindinimas). Taisyklingas datos nusakymas. Romėniški ir arabiški skaitmenys, jų vartojimas. Datos, matų, piniginių vienetų ir kitos santrumpos. Tekstų su skaitmenimis skaitymas.“

    Tikiu, kad daliai jūsų net skaityti pabodo. O čia temos ne metams, ne mėnesiui – čia, kaip siūlyta pirmajame variante, 6 pamokų temos. Ir prie skaitvardžių vyresnėse klasėse nebegrįžtama.
  • 2021-09-08
    LKI vyksta tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“
    Šių metų rugsėjo 8–10 dienomis Lietuvių kalbos institute nuotoliniu būdu vyks tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbų ir kultūrų sąveika Europoje: paribių zonos ir kontaktinės erdvės“, kurią organizuoja Lietuvių kalbos institutas ir Lenkijos mokslų akademijos Slavistikos institutas. Konferencijoje pranešimus skaitys mokslininkai iš Vilniaus, Varšuvos, Poznanės, Krokuvos, Gožuvo, Torunės, Zelionos Guros, Kijevo, Lucko, Rygos ir net Tokijo!
    Konferencijos programą ir pranešimų anotacijas rasite čia: http://lki.lt/kvietimas-i-konferencija/