Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-01-09
    Kalbininkė Rita Miliūnaitė: patys žmonės, o ne kalbininkai gali kurti žodžius
    Riedis, sėdmaišis, dūzgės, asmenukė, startuolis ir daugybė kitų žodžių, iš pradžių kėlę šypseną ar net juoką, dabar įsiliejo į mūsų kasdienę kalbą ir tapo neatsiejama jos dalimi. Tai – naujažodžiai, kuriuos kuria pati visuomenė. „Žmonės priprato, kad jie patys, o ne kalbininkai gali kurti žodžius. Kad naujas taiklus žodis gali padėti ir verslui, ir politikai, ir dėmesio trokštantiems įtakdariams“, – teigia kalbos tyrinėtoja, Lietuvių kalbos instituto mokslininkė dr. Rita Miliūnaitė. Pasak kalbininkės, kalba turi kisti kartu su ją vartojančia visuomene, o gimtosios kalbos jausmas tuos pokyčius kreipia taip, kad kalba neprarastų savitumo.
  • 2021-01-09
    Apkaltino Pelosi siekiant uždrausti tokias sąvokas, kaip „tėvas“ ar „motina“, bet praleido svarbiausią dalį
    Punktas, kuriuo remiantis nurodoma vartoti lyčiai neutralius terminus, straipsnyje aptartas detaliau. Jame rašoma: „XXIII taisyklių 8 straipsnio C punkto 3 papunktyje žodžiai, kurie apibrėžia žmogaus lytį, tokie kaip „tėvas, motina, sūnus, dukra, brolis, sesuo, dėdė, teta, sūnėnas, dukterėčia, vyras, žmona, tėvas-tėvas uošvė, žentas, uošvis, svainis, posūnis, podukra, patėvis, pamotė, pusbrolis, pusseserė, anūkas ar anūkė“, turėtų būti pašalinti. Vietoj jų turėų būti vartojami tokie terminai kaip „tėvas, vaikas, brolis ir sesuo, tėvo brolis, pusbrolis, sesers vaikas, sutuoktinis, uošvis, patėvis, anūkas.“ (aut. past. – kalba netaisyta). Akivaizdu, kad ši žinutės dalis buvo versta iš anglų kalbos, nes dalis dokumente naudojamų terminų išvertus į lietuvių kalbą neturi lyčiai neutralių atitikmenų. Pavyzdžiui, originaliame dokumente angliški terminai „brother“ ar „sister“ siūlomi keisti į lyčiai neutralų „siblings“. Taip pat tekste palikta klaida – N. Pelosi vadinama Baltųjų rūmų pirmininke, nors iš tiesų ji yra Atstovų rūmų pirmininkė. Vis dėlto, svarbiausia yra tai, kad aptariant Atstovų rūmų pirmininkės ketinimus nepaminėta pati esminė dalis – šiais pakeitimas nesiekiama apskritai uždrausti vartoti lytį nurodančius terminus. Keisti terminologiją N. Pelosi siūlo tik vieno konkretaus dokumento, Atstovų rūmų taisyklių (ang. „Rules of the House of Representatives“), tekste ir kitų sričių šis siūlymas neliečia.
  • 2021-01-08
    Paaiškėjo galimas brandos egzaminų scenarijus: siūlo nerengti lietuvių kalbos įskaitos
    2021 metais laikyti privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą pasirinko 17 207 kandidatai. Tai 1,61 procento daugiau lyginant su 2020 metais. Padedant geriau pasirengti brandos egzaminams, taip pat ketinama suskaitmeninti Lietuvių kalbos žodyną ir juo aprūpinti visas mokyklas. Pateiktas siūlymas peržiūrėti ir papildyti elektronines chrestomatijas, įtraukti privalomų autorių kūrinius, kurie yra lietuvių kalbos ir literatūros programoje, vadovėliuose ar popierinėje chrestomatijoje. Šias elektronines chrestomatijas būtų galima naudoti ir per lietuvių kalbos ir literatūros egzaminus.
    Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas dešimtokams vyktų nuotoliniu elektroniniu būdu.
  • 2021-01-08
    Kaip keičiasi vaikų vardų tendencijos?
    Kaip keičiasi vaikų vardų tendencijos? Kokie vardai jau daugybę metų išlieka populiariausiųjų dešimtuke, o kokie ten sugrįžta po ilgesnės pertraukos? Registrų centro atstovas Mindaugas Samkus ir VU Baltistikos katedros profesorė, vardų tyrinėtoja dr. Daiva Sinkevičiūtė. LRT „10–12“
  • 2021-01-08
    Žemaitiška daina sužibėjusi Austieja: žemaičiams jų kalba – arčiausiai dangaus
    „Galiu dainuoti bendrine lietuvių kalba, galiu išjausti, tačiau veikiausiai tai nebus taip tyra ir taip gilu“, – portalui LRT.lt sako žemaitiškai dainuojanti aktorė, atlikėja Austėja Gendvilaitė, pasivadinusi tiesiog Austieja. Jos kūrinys ŽGŽ vos per porą dienų tapo interneto sensacija – socialinių tinklų vartotojai juo pasidalijo tūkstančius kartų. „Esu žemaitė. Ir manau, kad jei mintį vedi iš savo vidaus, ji skamba gimtąja kalba, kuria geriausiai ir atsiskleidžia. Žemaičių kalba savo grynumu yra tarsi kelio į tikrumą sutaupymas. Mums, žemaičiams, ši kalba yra arčiausiai dangaus“, – sakė Austieja.
  • 2021-01-07
    Jurgita Urbelienė: šeima – svarbiausia gimtosios kalbos ugdytoja
    Šiuo metu Airijoje gyvenanti ir lietuvių kalbos airiškose mokyklose mokanti Jurgita Urbelienė dalijasi savo patirtimi ir pastebėjimais apie lietuviškos tapatybės išlaikymą ir puoselėjimą šioje šalyje.
  • 2021-01-07
    Pietų aukštaičių patarmė elektroninėje erdvėje
    Atsižvelgdamas į tai, kad gyvoji tarmių tradicija Lietuvoje sparčiai nyksta, Lietuvos Respublikos Seimas 2013-uosius buvo paskelbęs Tarmių metais. Tai paskatino visuomenės domėjimąsi vietinėmis kalbomis ir įvairių renginių, skirtų tarmėms populiarinti, gausą. Net ir pasibaigus Tarmių metams, domėjimasis regionais nenutrūko – tarmių vartojimas persikėlė į elektroninę terpę.
  • 2021-01-06
    Klaipėdos universiteto parama Baltarusijos piliečiams – lietuvių kalbos žinios

    Klaipėdos universiteto kvietimas Baltarusijos piliečiams, kuriantiems gyvenimą Lietuvoje, už simbolinį mokestį mokytis lietuvių kalbos plačiai nuskambėjo šios šalies viešojoje erdvėje. Raginimas baltarusiams teikti paraiškas pretenduoti į 5 intensyvių lietuvių kalbos kursų dalyvių vietas gruodžio 23-iąją buvo išplatintas Baltarusijos demokratinių jėgų internetinėje spaudoje bei socialiniuose tinkluose. Per penketą dienų akademijos organizatoriai gavo daugiau nei tris dešimtis paraiškų iš Baltarusijos piliečių, pastaruoju metu apsigyvenusių Lietuvoje ir norinčių išmokti lietuvių kalbą. Atsiųstuose motyvaciniuose laiškuose žmonės pasakojo skirtingas atvykimo į Lietuvą aplinkybes: vieniems teko emigruoti dėl antidemokratinių Baltarusijos valdžios veiksmų, kitiems dėl ekonominių priežasčių, o kai kuriuos atviliojo meilė.

  • 2021-01-05
    Audrius Valotka. Kalbos kasdienybės. Sviestas sviestuotas
    Audrius Valotka, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas, pateikia samprotavimus apie neseniai kilusį ažiotažą, kai Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė vartoti prekės ženklą „Sviestas sviestuotas“.
  • 2021-01-04
    Kotryna Tarvainytė: „Esame maži, todėl nieku gyvu negalime prarasti savojo identiteto – kalbos“
    Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Valstybingumo centro pokalbių cikle su užsienio lituanistinių mokyklų praktikantais kalbamės apie pasaulio lietuvių gyvenimą ir lietuvybės puoselėjimą.