Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-08-19
    Lietuvio aviacijos verslą Šveicarijoje sužlugdė pralaimėta kova dėl žodžio Avia

    Dešimt metų Šveicarijoje gyvavusią lietuvio valdomą konsultacijų įmonę „Swiss Avia Consult Sarl“ žlugdo vienas pavadinimo žodis. Šveicarų kapitalo degalinių tinklas „Avia“, išplitęs šiuo metu visoje Vakarų Europoje, užginčijo teisme tokio paties žodžio naudojimą pavadinime, ir beveik trejus metus trukęs bylinėjimasis baigėsi lietuvio nenaudai. „Tarp mūsų ir jų nieko bendro. Mes esame aviacijos paslaugų konsultacinė įmonė, todėl panaudojome pavadinime žodį avia, o šveicarų bendrovė su aviacija neturi nieko bendra – tik istorinį pavadinimą“, – aiškino verslininkas. Bet tokie argumentai nė motais Šveicarijos teismui.

  • 2019-08-19
    Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai
    XIX a. Vilniaus centriniame archyve dirbęs latvių kilmės archyvaras Janis Spruogis apie dvidešimt metų užsirašinėjo įvairius toponimus, kuriuos aptikdavo skaitydamas XVI a. žemaičių žemės teismų knygas. Šį neįprastą jo darbą, o gal ir pomėgį vainikavo 1888 m. publikuotas „Senosios žemaičių žemės geografinis žodynas“. Jame archyvaras vietovardžius surašė alfabeto tvarka ir pateikė tikslias jų nuorodas į teismų knygas. Leidinio įvade jis teigė, kad surinkti vietovardžiai yra vertingi moksliniu ir kultūriniu požiūriu, nes liudija gyvenviečių išsidėstymą, kraštovaizdžio ypatybes, valstybės organizacijos bruožus, bendruomeninės ir religinės paskirties objektus. Be kita ko, jis siūlė įsisąmoninti, kad vietovardžiai yra istorinių įvykių ir reiškinių ženklai bei adresai. Įprastai manoma, kad vietovardžiais, jų kilme, geneze labiausiai domisi kalbininkai. Bet iš literatūros šaltinių matyti, kad šie tyrimai patenka ir į kitų specialistų akiratį. Apie tai - šiame straipsnyje.
  • 2019-08-19
    Protėviai prabyla vietų vardais

    Lietuva pradeda gręžtis į savo esmę – gausėja besidominčiųjų praeities įvykiais, reiškiniais, tradicijomis, norinčiųjų suvokti, kokie mes iš tikrųjų buvome prieš šimtą, tūkstantį ar dar daugiau metų, kaip gyvenome, ką veikėme. Iš kur atėjome. Juk ir tada, ir dabar visi vaikščiojome ta pačia žeme – prie tų pačių upių, kalvų ir slėnių, tose pačiose vietovėse. Kai kurių jų net pavadinimai per šimtmečius nepakito – kokie buvo paminėti seniausiuose istoriniuose šaltiniuose, tokie tebelikę ir dabar.


    Per sovietmetį Lietuvoje sunaikinta daugiau kaip keturi tūkstančiai istorinių, senų vietovardžių, kai kurių buvusių net senesnių negu rašytiniai šaltiniai. Tų vardų ir dabar dar gali būti sumažinta. Buvęs 25 tūkstančių Lietuvos kaimų pavadinimų sąrašas gerokai sutrumpėjęs. Taip elgiantis, pasak Vilniaus universiteto Geografijos ir kraštotvarkos katedros docentės, mokslų daktarės Filomenos Kavoliutės, savo tautai, savo kultūrai patys tampame priešais. Džiugu, kad 2019-uosius paskelbus Vietovardžių metais, į vietovardžių išsaugojimą pradėti žiūrėti atsakingiau, atidžiau. Kaip sako F. Kavoliutė, nė vienas pavadinimas neturėtų išnykti. Juk vietovių vardai – tai ryšys su tėvų namais, tėviške, gimtine, tai tiltas, jungiantis su protėviais.

  • 2019-08-14
    Ryto allegro. Su draugais kalbame žemaitiškai

    „Su draugais kalbame žemaitiškai. Šnekėti literatūriškai nėra sunku. Tačiau būna sudėtinga, kai reikia iš žemaičių tarmės persilaužti į literatūrinę. Dažnai nutinka, kad vieną žodį pasakai vienaip, o kitą kitaip“, – sako Plungės progimnazijos mokinė Romena Grabauskaitė.

  • 2019-08-13
    Palėpė: lietuvių pavardžių susidarymas
    Panaršius „palėpėje“, šį kartą jaunajai kartai primenama įdomi Vitalijos Maciejauskienės knyga „Lietuvių pavardžių susidarymas“. Knygos autorė ištyrė lietuvių įvardijimo vardu ir pavarde raidą, daugiausia dėmesio skirdama svarbiausio šio įvardijimo nario – pavardės – formavimuisi, atsiradimui bei galutiniam stabilizavimuisi. Tokiai knygai parengti prireikė 20-ies metų, o ir nuo išleidimo jau praėję beveik 30 metų. Sena knyga, bet tokios neparašomos ir neišleidžiamos kas keleri metai, o turėti suvokimą, kaip formavosi lietuvių pavardės, beveik privaloma.
  • 2019-08-13
    Jaroslavas Narkevičius: pavardžių rašybos originalo kalba klausimas – tai ir politinė nuostata
    LRT televizijos laidos „Dienos tema“ įrašas. Kalbina Rita Miliūtė.
  • 2019-08-13
    Paskirtasis susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius apie asmenvardžių rašybą

    J. Narkevič (LRT televizijos laidoje „Dienos tema“): „Mes žiūrime realistiškai. Pirma, pasisakome už tai, kad būtų originalia kalba ir kalbama, ir rašoma, manome, kad niekam tai netrukdytų. Antra, vertiname nuotaikas ir teisės akto pakeitimo sudėtingumą Jeigu būtų originali kalba, tai turbūt turėtų būti visapusiška ir pilna, jeigu iš dalies – tai klausimo nesprendžia.“

  • 2019-08-13
    Klaipėdietė Liuksemburge netikėtai tapo lietuvių kalbos mokytoja: jaučiausi įšokusi ne į savo roges
    Liuksemburge emigrantų vaikai lanko vietines arba tarptautines mokyklas ir tik savaitgaliais turi galimybę susirinkti į lietuvių kalbos pamokas. Klaipėdietė Neringa Strumilė, pagal išsilavinimą istorikė, bet tapo lietuvių kalbos mokytoja. Noras svetur išsaugoti gimtąją kalbą paskatino ją išlipti iš komforto zonos...
  • 2019-08-12
    Apie gimtąją kalbą, lietuvišką tapatybę ir jaunimo „įžeminimą“
    Pažintis su kultūros antropologe, etnologe, 2018 metų Kalbos premijos laureate Elena Bradūnaite-Aglinskiene: „Kai dėsčiau lietuvių kalbą profesoriams, kurie mokėjo sanskrito, graikų, lotynų ir kitokias kalbas, mokėmės linksnių, moteriškų ir vyriškų galūnių, linksniuočių, kirčiuočių, jie stebėjosi, kaip mes tą kalbą vartodami išmankštiname protą, klausė, gal kokius kompiuterius galvose nešiojamės.“
  • 2019-08-12
    Kai trūksta kalbinės savigarbos
    Pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro vyriausiąja mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaite apie tai, su kokiais iššūkiais šiandien susiduria lietuvių kalba, spausdintas žodis ir kam labiausiai trūksta kalbinės savigarbos.