Palikdama Londoną, Miglė nuogąstavo, kaip prie naujos aplinkos gebės pritapti vaikai – sūnui tebuvo ketveri, kai tėvai jį išsivežė į Londoną, o svetur gimusiai dukrai dabar septyneri. Miglė didžiuojasi, kad jos atžalos geba laisvai susikalbėti gimtąja kalba, nors parvykus teko išgirsti aplinkinius stebintis, kodėl vaikų kalba netaisyklinga. Tačiau jos aplinkoje lietuvių emigrantų 90 proc. vaikų jau nebekalba gimtąja kalba.

Pokalbis su lietuvių rašytinės kalbos istoriku GIEDRIUMI SUBAČIUMI, baigusiu lituanistiką Vilniaus universitete, 1999 m. įgijusiu habilituoto daktaro laipsnį, nuo 1994 m. dėstančiu JAV Ilinojaus universitete Čikagoje įkurtoje Lituanistikos studijų katedroje, 2001–2003 m. buvusiu Lietuvių kalbos instituto direktoriumi, tarptautinio mokslinio žurnalo „Archivum Lituanicum“ steigėju ir vyriausiuoju redaktoriumi, apie lietuvių kalbos istorijos „užkaborius“, skolinių vartojimą, šiandieninę kalbos situaciją ir perspektyvą. Šį rudenį jam bus įteikta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos įsteigta premija už dvi per pastarąjį dešimtmetį išleistas monografijas, kuriomis siekiama naujo mokslinio tikslo – nagrinėti sociolingvistinę lietuvių autorių rašybos reikšmę.

Kaip parašyti e. laiško temos eilutėje tokį pavadinimą, kad visi jį perskaitytų? „Business Insider“ pasikalbėjo su keliais karjeros konsultantais, o šie pasidalino patirtimi ir patarimais...

Lietuvoje pamažu ima populiarėti alternatyvus Gruzijos pavadinimas Sakartvelas, tačiau žiniasklaidoje vis dar dominuoja senasis valstybės vardas. Atsižvelgusi į gruzinų prašymą, Valstybinė lietuvių kalbos komisija pernai gegužę patvirtino alternatyvų Gruzijos pavadinimą – šalia įprasto Gruzijos pavadinimo valstybę galima vadinti ir Sakartvelu. Gruzijos valdžia oficialų šalies pavadinimą paprašė pakeisti argumentuodama tuo, jog senoji versija yra rusiška. Šį terminą išsyk ėmė naudoti oficialios šalies institucijos, tačiau, Lietuvos žiniasklaidos stebėsenos ir tyrimų bendrovės „Mediaskopas“ duomenimis, nuo 2018 metų birželio iki šių metų liepos žiniasklaidoje Gruzijos vardas minėtas beveik triskart dažniau nei Sakartvelo.

Dr. VAIDAS ŠEFERIS, Brno Masaryko universiteto lietuvių kalbos dėstytojas, šio universiteto Laisvųjų menų fakulteto Bendrosios kalbotyros ir baltistikos instituto direktoriaus pavaduotojas, literatūrologas, daug metų tyrinėjantis Kristijono Donelaičio „Metus“, pasakoja, kaip jis pats atrado Donelaitį, kuo jam unikalūs „Metai“ ir kaip šį kūrinį galima nešti į platųjį pasaulį. „Žmonės vis tiek nori paprastų paaiškinimų, tai aš sakau taip: Donelaičio „Metai“ yra kaip senas šeimyninis nuotraukų albumas, kuris kuriamas labai paprastai. Pirmiausia, atsiverti pirmą puslapį ir lipdai. Sakykim, yra 3–4 lapai, kai žmogus gana nuosekliai įlipdo daug nuotraukų. Tada užverčia, nes nėra laiko. Vėliau kažkas įlipdo kažką kito – tetą, pusbrolį. Paskui – nėra laiko, sumetei nuotraukas laisvai, vėliau įsidėsi. Galų gale prieš mus guli nuotraukų albumas, kuris atsiradęs adityviniu principu. Štai jis pilnas, ir dabar anūkas ateina ir pasiima va šitaip senelės sudarytą albumą ir skaito. Tai yra „Metai“.“

Kuo lingvistiniu požiūriu lietuvių kalba yra išskirtinė? Kada ji atsirado, kaip vystėsi? Ar mes, laiko mašina nusikėlę į praeitį, susikalbėtume su Vytautu Didžiuoju? Tai vis dėlto žemaičių tarmė ar žemaičių kalba? Apie lietuvių kalbos istoriją ir ateitį 15min žurnalistas kalbasi su habilituotu filologijos mokslų daktaru, Ilinojaus universiteto profesoriumi Giedriumi Subačiumi.

Šiuos metus Seimas yra paskelbęs Vietovardžių, kuriais, pasak kalbininko K. Būgos, į mus kalba pati Žemė, metais. Kokia Lietuvos vietovardžių rinkimo ir tyrinėjimo istorija? Apie tai pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vyresniuoju mokslo darbuotoju dr. Laimučiu Bilkiu.

Dvikalbės šeimos kasdienybėje susipina ne tik estų ir lietuvių kalbos, jie puikiai derina dviejų tautų tradicijas. Mama su vaikais kalba lietuviškai, tėtis – estiškai. Tarpusavyje vaikai kalbasi estiškai, o kai kalbasi visi kartu, priklauso nuo to, kas į ką kreipiasi... Andis išmokti kalbėti lietuviškai nusprendė dėl kelių priežasčių. Taip lengviau suprasti kitą tautą, galima susikalbėti su tais, kurie nekalba angliškai ar rusiškai.

Kai kurių rajonų, pavyzdžiui, Senamiesčio, vardų kilmė gana akivaizdi, bet kitų – kupina paslapčių.

„Man nuoširdžiai keista ir nesuprantama, kad lietuvių kalbos mokymosi priemonių pasirinkimas suaugusiems toks skurdus“, − stebisi Europos savanorių tarnybos savanorius lietuvių kalbos mokiusi Virginija Pupeikytė-Dzhumerova. Ji asmeninėje bibliotekoje sukaupė didžiąją dalį prieinamos literatūros ir su tinklaraščio Euroblogas.lt skaitytojais dalijasi savo įžvalgomis. Ką verta pirkti, ko nelabai ir kaip padėti lietuvių kalbos norintiems išmokti draugams?