... net 15 intriguojančių pokalbių su garsiausiais literatūros, meno, filosofijos ir žurnalistikos atstovais gruodžio 4–6 dienomis bus transliuojami portale LRT.lt ir knygų savaitgalio feisbuko paskyroje, renginių įrašai vėliau pasirodys ir „Kultūra su LRT“ feisbuko puslapyje.
... Lietuvos skaitytojai galės susipažinti su dar nematyta Nabokovo kūrybos puse. Pristatyme dalyvaus ir apie rusų ir amerikiečių klasiko kūrybą diskutuos knygos vertėjas Laimantas Jonušys ir rašytoja Giedra Radvilavičiūtė, pokalbį moderuos literatūros kritikė Elžbieta Banytė.

Istorikas apie tai, kodėl pagal pavardę Vilnijos krašte negali spręsti apie asmen tautybę, tai pat bajorišką ar valstietišką kilmę... (LRT laida „Kas geresnio, kaimyne?“, nuo 10 iki 26 min)

Reklamose matomas, pavyzdžiui, toks tekstas rusų kalba: „Pasirašykite peticiją dėl nacionalinių mažumų išsaugojimo Europoje! Pasirašykite, jei norite išsaugoti gimtąją kalbą!“; „Lietuva – ir mano namai“; „Reikalauju teisės mokytis gimtąja kalba“; „Neleisk savo tautinei mažumai numirti“; „Jei nori, kad tavo vaikai kalbėtų ta pačia kalba, pasirašyk peticiją“. Tokio pat pobūdžio žinučių buvo išleista ir Estijoje bei Latvijoje.Tokioms žinutėms platinti – paryškinti socialiniuose tinkluose – skirtas ir solidus biudžetas. reklamos veda ne taip toli į Rytus, o renka parašus vadinamajai Europos Sąjungos piliečių iniciatyvai dėl „regionų lygiateisiškumo“. Surinkus milijoną ES piliečių parašų ir peržengus minimalius slenksčius bent 7 valstybėse, būtų svarstoma pertvarkyti ES sanglaudos politiką – tautinės bendruomenės ir mažumos galėtų gauti daugiau finansavimo tiesiogiai iš Briuselio.

Mirė žymus italų baltistas, Parmos universiteto profesorius Guido Michelinis, ketvirtadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
„Lietuva neteko brangaus ir ištikimo bičiulio, visą gyvenimą paskyrusio lyginamosios kalbotyros, Lietuvos ir Europos kultūros istorijos tyrimams, susiejusio Italiją ir Lietuvą svarbiais mokslo, literatūros ir draugystės ryšiais, skleidusio žinias apie Lietuvą, jos kalbą ir istoriją visame pasaulyje. Man asmeniškai trūks naujų prof. G. Michelini lituanistinių darbų“, – rašoma šalies vadovo Gitano Nausėdos užuojautoje.

„Idėją surengti tokį konkursą brandinau kelerius metus, nes labai norėjosi viešai pasidžiaugti ir pagirti vadovus, kurie įkūrė įmones ir per visą Nepriklausomybės laikotarpį plėtojo verslą, išsaugojo lietuviškus pavadinimus ir parodė, kad mūsų kalbos žodžiai nebuvo ir nėra kliūtis veiklai. Konkursas yra savotiškas atsakymas tiems, kurie tvirtina, kad įmonės susiduria su problemomis dėl sunkiai ištariamų ir nesuprantamų lietuviškų pavadinimų“, – pasakoja šio konkurso idėjos sumanytojas, Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pavaduotojas Donatas Smalinskas.

Valstybinė kalbos inspekcija, Lietuvos pramonininkų konfederacija ir LRT portalas kviečia dalyvauti įmonių pavadinimų rinkimuose. Iš sąrašo bus išrinkta 10 pavadinimų, kurie sulauks didžiausio lankytojų dėmesio. Balsavimas vyks nuo lapkričio 26 iki gruodžio 6 dienos.

BALTISTICA – tarptautinis baltų kalbotyros žurnalas, įsteigtas 1965 m. daugiausia Vilniaus universiteto profesoriaus Jono Kazlausko rūpesčiu. Jį rengia VU Baltistikos katedra, leidžia VU leidykla. (Vyr. redaktorius – prof. akademikas Bonifacas STUNDŽIA, techninis redaktorius, mokslinis sekretorius nuo 2010 m. ir parengėjas doc. Vytautas RINKEVIČIUS.)

Žurnale straipsnius, recenzijas ir informacijas skelbia viso pasaulio baltistai lietuvių, latvių, anglų, vokiečių, prancūzų ir rusų kalbomis. Nuo 2011 m. visas žurnalo turinys prieinamas internete, http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica.">http://www.baltistica.lt/index.php/baltistica. Šiemet, 2020 metais, turime 55-tąjį tomą!

Knyga – ne tik tekstas, bet ir mintys, kurios slepiasi tarp eilučių, emocijos, daugiasluoksnės reikšmės, priklausančios nuo kiekvieno parinkto žodžio. Knygos gimimo procese dalyvauja ne tik autorius, bet ir redaktoriai, padedantys surasti tinkamiausius sprendimus kiekvienai minčiai, korektoriai, sunorminantys tekstus iki šalies kalbai taikomų reikalavimų, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Pastarieji keletas metų rodo, kad pasaulis pereina į kokybiškai naują informacinių technologijų kūrimo etapą, pagrįstą dirbtiniu intelektu ir didžiųjų duomenų analize. Vis daugiau kalbama apie daiktų internetą, o išmanieji įrenginiai vis labiau skverbiasi į mūsų gyvenimą ir ima pakeisti rankų darbą.
Svarbi dirbtinio intelekto technologijų dalis yra kalbos technologijos, nes dauguma informacijos, kurią dirbtiniam intelektui reikia apdoroti, perteikiama kalbos ženklais“, – rašo Lietuvių kalbos instituto darbuotojos dr. Jurgita Jaroslavienė ir dr. (HP) Rita Miliūnaitė.

1968 m. rašydamas į laikraštį „Tiesa“, Adolfas Laimutis Telksnys neįtikėtinai tiksliai išprognozavo, kaip atrodys tokios ateities technologijos: internetas, išmanusis telefonas ir išmanusis laikrodis, „YouTube“ ir kitos, kurios šiandien jau yra tapusios kasdienybe.

„Mano akimis žiūrint, 80 proc. dabartinės literatūros – tušti skaitalai ar net paistalai. Iš didžiulės pasaulio autorių gausos atrenkami tiktai pramoginiai arba „politiškai korektiški“, kurie atitinka privalomus šiuolaikiškumo standartus. Vienas kitas geresnis autorius netyčia prasprūsta nebent atsitiktinai“, – teigia Kanadoje gyvenantis vertėjas Valdas V. Petrauskas.