Indrės Kiršaitės reportažas LRT radijo laidoje „Ryto garsai“ (nuo įrašo 2:07 min iki 2:13).

Danų kompozitoriaus Hanso Abrahamseno operos „Sniego karalienė“ premjera Kopenhagos Karališkajame operos teatre sulaukė didelio žanro gerbėjų ir net tarptautinės žiniasklaidos dėmesio. „Svaiginamai jausminga kelionė į tolimą šiaurę“, – taip ją apibūdino „Financials Times“ apžvalgininkas. Įvairiomis kalbomis dainuojantiems solistams malonu dainuoti gimtąja kalba.

Estijos gynybos pajėgos įvedė privalomą estų kalbos kursą kariuomenės šauktiniams, kuriems reikėtų tobulinti savo kalbėjimo ir gramatikos žinias, praneša ERR. Apie 300 kariuomenės šauktinių kasmet turės lankyti estų kalbos kursus. Jie bus rengiami 2 dienas per savaitę, kariai mokysis karinių terminių bei estų kalbos gramatikos A2 lygiu ir aukštesniu.

Šį mė­ne­sį įsi­tei­sė­jo Šve­di­jos sos­ti­nė­je Stok­hol­me gy­ve­nan­čiai aly­tiš­kei Eg­lei Ar­laus­kai­tei pa­lan­kus Aly­taus apy­lin­kės teis­mo Aly­taus rū­mų spren­di­mas, ku­riuo Aly­taus mies­to sa­vi­val­dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos Ci­vi­li­nės met­ri­ka­ci­jos sky­rius įpa­rei­go­tas iš­duo­ti san­tuo­kos su­da­ry­mo įra­šą su pa­var­de „Ar­laus­kai­tė-Wigst­rand“. Tai pir­mas at­ve­jis Aly­tu­je, kai lie­tu­vė krei­pė­si į mi­nė­tą sky­rių dėl pa­var­dės po san­tuo­kos pa­kei­ti­mo su W rai­de ir bu­vo at­si­sa­ky­ta ją pa­keis­ti. „Ma­no tei­sė tu­rė­ti ori­gi­na­lią vy­ro pa­var­dę re­gist­ruo­se ir pa­se. Di­džiuo­juo­si bū­da­ma lie­tu­vė. Man bu­vo svar­bu, kad san­tuo­ka ir ma­no pa­si­rin­ki­mas bū­tų pri­pa­žin­tas tė­vy­nė­je“, – sa­ko teis­mą lai­mė­ju­si Eg­lė.

Spalio 11 d. vyko Kultūros ministerijos ir Kalbos inspekcijos Vietovardžių metams skirtas renginys. Apžvelgta daug įvairiose savivaldybėse vykusių renginių, sukauptos medžiagos, pranešimus skaitė LKI dr. Laimutis Bilkis, VU doc. dr. Filomena Kavoliutė, Distancinių tyrimų ir geoinformatikos centro „GIS-Centras“ projektų vadovas Donatas Gudelis...

Lietuvos mokyklose daugėja grįžtančių emigrantų vaikų. Vien Šiauliuose šiuos mokslo metus pradėjo pusšimtis. Dalis jų sunkiai kalba lietuviškai, pedagogai su jais dirba papildomai. Tačiau valstybės žadėtos finansinės paramos iš užsienio grįžusių vaikų ugdymui sulaukia ne visos mokyklos. Iš emigracijos grįžusio mokinio ugdymui valstybė nuo šio rugsėjo pažadėjo skirti maždaug 500 eurų didesnį krepšelį. Tačiau yra papildomų sąlygų. Vaikas užsienyje turi būti pragyvenęs bent trejus metus. Pirmokams didesnis krepšelis neskiriamas.

LNK savaitgalio žinių reportažas: Ramunė Bandzienė kalbina Klaipėdos universiteto prof. Dalią Kiseliūnaitę, Neringos merą Audrių Jasaitį ir vietos gyventojus. Ar bus valios vietovardžius susigrąžinti?

Ar nesuklysite jūs?

Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas sako, kad būtent pagarbos pasigenda iš valdžios. Tautinių mažumų įstatymas esą daugiau formalumas. Išsaugoti lietuvybę prieš šimtmetį Lenkijos atplėštame Punsko ar Seinų krašte, pavyko tik tautiečių ir pačios Lietuvos pastangomis. Atidarytas konsulatas, Lietuvių namai, veikia lietuviška mokykla. Tačiau niekaip nepavyksta atidaryti lietuviškos mokymo įstaigos Suvalkuose. Savivaldybė, remdamasi tautinių mažumų įstatymu, patalpas suteiktų, tik jei pagrindinė mokymo kalba būtų lenkų.

„Jeigu mums tą mokyklą įsteigs savivaldybė, tai bus mokymas fakultatyvinis, kurio rezultatas yra, na, labai mažas šitoje vietoje galima pasakyti ir taip žaidžiama, nes iš tikrųjų lyg ir yra užtikrinamas lietuvių kalbos mokymas, o jo nauda yra labai nedidelė“, – kalbėjo Lenkijos lietuvių draugijos pirmininkas Algirdas Vaicekauskas. Lenkijoje tautinės mažumos sudaro vos procentą gyventojų, todėl ir per rinkimų debatus jų problemos girdimos nebuvo.

Jauna šeimos gydytoja turi aiškintis vadovybei, kodėl atsisakė konsunltuoti pacientą rusiškai. Anot kolegų, jauna gydytoja labai išgyvena, o Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad poliklinikos administracija perlenkė lazdą, – privaloma konsultuoti valstybinė lietuvių kalba, o pacientas turėtų pasirūpinti, kas jam padės susikalbėti su gydytoju, jeigu šis nemokės paciento kalbos.