Vilniaus universitetas paskelbė „lyčiai jautrios kalbos gaires“, jose teigiama: „svarbu, kad administracinis, akademinis ir pedagoginis bendravimas žodžiu ir raštu, publikacijos, dokumentai ir kasdienė komunikacija atsižvelgtų į pakitusį ir tebekintantį jautrumą lyčiai ir įvairovei.“

Štai paprastas sakinys: „Po vasaros atostogų į miestą grįžę studentai perka knygas…“ Visi supranta, kad čia kalbama ne tik apie vyrus, bet ir apie moteris, ir didžiajai dauguma visai neatrodo, kad dėl to atsiranda diskriminacija. Tačiau VU gairių kūrėjams matosi kitaip: „konvencija vartoti gramatinę vyriškąją giminę kaip neutralią yra atgyvenusi ir dažnu atveju diskriminacinė.“ Kaip konkrečiai pati gramatinė konvencija (t.y. tradicija) diskriminuoja, nėra paaiškinta, o ir paieškoję internete lietuviškai arba angliškai, nelabai ką įtikinamo rasime. Galima sutikti, kad „jautrumas lyčiai“ šiek tiek kinta. Tačiau ar gali jis kisti tiek, kad žodį „žmogus“ pakeistų „žmoga“? VU dokumente nesiūloma staiga išmesti „žmogų“ ir pasikviesti „žmogą“, bet į tokią perspektyvą žiūrima palankiai: „Intervencinis lyties/gimines žymėjimas susijęs su intensyvesniu ankstesnes konvencijos atsisakymu. Jis gali vykti leksikos lygmenyje, kai kuriami nauji žodžiai arba jų variantai: pavyzdžiui, žmoga taiko i žmogaus kategorijos kaip ilgą laiką sutapusios su vyriškuoju subjektu kritiką.“ Tiesa, kitoje vietoje kol kas teigiama, kad „kiekviena (-as) Universiteto bendruomenės nare (-ys) gali naudotis visomis žmogaus [o ne „žmogos“ – L.J.] teisėmis“.

Advokato iš Gdansko dr. Tomaszo Snarskio pozicija dėl originalios lenkų tautybės LR piliečių vardų ir pavardų rašybos dokumentuose. Tuo klausimu jis yra pateikęs skundą Europos Parlamentui. Jis už tai, kad kiekvienas galėtų vardą ir pavardę rašyti savo gimtąja kalba... (LRT laidoje „Kas geresnio, kaimyne?“)

Kokie kalbos ir jos kūrėjų, kovotojų už lietuvių kalbos teises ženklai išlikę ir ką jie liudija? O kas jau neišlikę? Ką verta įženklinti ir kokius ženklus turime iš naujo atrasti ir paryškinti? Kviečiame kartu atrasti kalbos ženklus Doviluose ir jų apylinkėse. (Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka“)

Sukanka 30 metų kai Lietuvoje atsirado internetas, prie jo ištakų buvo mūsų šios pašnekovas – mokslininkas, lietuviškai prakalbinęs humanoidinius robotus. Švytintis devyniasdešimtmetis akademikas, iki nūdienos uoliai dirbantis universitete. (LRT radijo laidoje „Švelnūs tardymai“)

Neseniai registruotas Valstybinės kalbos konstitucinis įstatymas Seime kelia nesutarimų. Kai kurie opozicijos atstovai pabrėžia, kad pagal šį įstatymą esą tautinių mažumų mokyklose nebūtų leidžiama mokyti gimtąja kalba. Teigiama, kad taip Lietuvoje pablogėtų tautinių bendruomenių padėtis. Projekto iniciatoriai šias baimes vertina kaip nepagrįstas ir ragina nepanikuoti.

Naujas Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos „Kalbos klubo“ sezonas prasideda keliant klausimą, kokie pokyčiai veikia kalbą XXI amžiuje. Į pirmą pokalbį Jolanta Zabarskaitė pakvietė rašytoją ir tarpdisciplininio meno kūrėją Pauliną Eglę Pukytę. Pašnekovės aptarė, kodėl tarpdisciplininiame mene kalba dažnai tampa autonomišku objektu. Kokios priežastys, mąstymo, pasaulio iš(si)aiškinimo būdai prie to atvedė menininkus?

Buvo paliesta viena iš XXI amžiaus kalbos transformacijų, kurią dar nedaug kas apčiuopė, bet kurios daugėja mene ir literatūroje. Pašnekovės tai pavadino panaudotos kalbos perdirbimu. Svarstyta, kaip skaityti postmodernią literatūrą, ar nereikia to mokyti mokykloje ir (arba) pagalvoti, kad tai, jog vaikai nebesuvokia klasikinės literatūros, yra ne jų, o funkciškai besikeičiančios kalbos kintančio suvokimo problema.

Nuo XIX a. penktojo dešimtmečio amerikiečiai eksportavo ledą į Jungtinę Karalystę <...> Venhamo ledas jau buvo tapęs kokybės ženklu, todėl norvegai, ilgai nemąstę, 1864 metais Opegardo (Oppegård) ežerą perkrikštijo Venhamu, kad londoniečiai manytų tebeperką kokybišką amerikietišką ledą. <...> Ar šiuo atveju pavadinimas buvo svarbus? Taip, labai. Tai gražus pavyzdys, kaip kalba gali tapti verslo draugu.

Neretai tenka išgirsti, kad mokytis lietuvių kalbos labai sudėtinga ne tik užsieniečiams, bet ir patiems mūsų šalies gyventojams. Tai tarytum iš dalies patvirtina ir vis prastėjantys lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminų rezultatai. Tačiau, anot Klaipėdos universiteto Humanitarinių ir ugdymo mokslų fakulteto profesoriaus Albino Drukteinio, kalbos mokymasis pirmiausia yra susijęs su paties žmogaus asmeniniais interesais ir išankstinėmis nuostatomis. Profesorius akcentuoja, kad itin svarbu suvokti, jog kalba yra neatsiejamas mūsų kultūros komponentas.

Jo projektą parengusi ir įregistravusi Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė Dalia Asanavičiūtė sako, kad naujas įstatymas leis užtikrinti tinkamą lietuvių kalbos funkcionavimą visose viešojo gyvenimo srityse, numatys kalbos vartojimo, norminimo bei apsaugos klausimus. Šis įstatymo projektas reglamentuoja valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos Respublikos gyvenime, valstybinės kalbos tvarkybą, priežiūrą ir kontrolę. Naujos redakcijos įstatymas nereglamentuotų tautinėms mažumoms ar etninėms grupėms priklausančių asmenų ir jų bendrijų kitų įstatymų nustatytos teisės puoselėti gimtąją kalbą, taip pat religinių bendrijų kalbos. Projektą inicijavusi Seimo narė D. Asanavičiūtė sako, kad prieš 26 metus priimtas įstatymas yra pasenęs teisės normų pateikimo ir taikymo požiūriu.

Šiandien Seimo biudžeto ir finansų komitetas pritarė Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisoms, dėl kurių, pataisius du žodžius „už praeitų“ į vieną žodį „užpraeitų“, keistųsi jo finansavimas – toliau šis klausimas bus svarstomas bendrame Seimo posėdyje. LRT teigimu, šis pokytis atsirado kaip techninė klaida, tačiau kai kurie posėdžio dalyviai atkreipė dėmesį, kad ji lemia didelis finansinius pokyčius, tad tai reikia vertinti kaip atskirą klausimą. Posėdyje taip pat atkreiptas dėmesys į bendrą LRT finansavimo ir valdymo sistemą. Kiti žiniasklaidos atstovai atkreipė dėmesį, kad LRT taip ir nėra suderinusi savo finansavimo, kurį gauna kaip valstybės pagalbą, su Europos Komisija – jos išvadų dėl pateikto skundo vis dar laukiama. Šio klausimo LRT posėdyje nenorėjo komentuoti.