Istorikų Alfonso Eidinto, Alfredo Bumblausko, Antano Kulakausko ir Mindaugo Tamošaičio parašyta „Lietuvos istorija“ iki šiol išversta jau į penkiolika kalbų, dabar jau ir į hindi. Ši kalba yra gimtoji maždaug keturiems šimtams milijonų indų.

Daugiau nei milijardą tris šimtus milijonų gyventojų turinčioje Indijoje konstituciniu lygmeniu pripažįstamos 22 kalbos, tačiau tik hindi ir anglų laikomos oficialiomis visuose šalies regionuose.Iniciatyvos „Lietuvos istoriją“ išversti į hindi ėmėsi Lietuvos ambasada, tačiau apsiėmusieji versti, dažniausiai tekstą po kelių dienų grąžindavo, nes dauguma lietuviškų vietovardžių ir vardų į hindi kalbą, turinčią savitą rašto sistemą, niekada nebuvo išversti. Vertėjai nė nežinodavo, kaip lietuviškus pavadinimus hindi raštu užrašyti.

Tautinių mažumų klausimai niekur nedingo, jie visada buvo ir yra aktualūs, nors dalis jų jau savaime išsisprendžia, kas liečia gatvių pavadinimus. (...) klausimas iš dalies išspręstas – jau teismai pasibaigė ir iš principo gatvių pavadinimus galima rašyti, dabar už tai niekas nebaudžia“, – kalbėjo Z. Jedinskis, pridūręs, kad asmenvardžių rašymui originalia kalba LLRA-KŠS taip pat pritaria, tad, Seimo nario teigimu, anksčiau ar vėliau apie šiuos klausimus vėl bus imta garsiau kalbėti ir bus pasiūlytos korekcijos dabar Seime esančiam projektui. „Kas liečia laiką, ar būtent dabar, ar šiek tiek vėliau, tai manau, kad tie klausimai tikrai bus iškelti. Juolab kad kol kas mus tikrai ne visai tenkina tas projektas dėl pavardžių rašymo – ten tik trys raidės...

Valdžia nemėgo ir mano kritiškos kūrybos. 2009 metais parašiau straipsnį pavadinimu „Neraštingumas suvalgys Tadžikistaną“. Už šį straipsnį buvau sumuštas.
Kurdamas poeziją rašiau persiškomis raidėmis, nors dabar naudojame kirilicą, istoriškai tikrasis mūsų raidynas yra persiškas. Vėlgi, toks mano pasirinkimas valdžiai nepatiko.
Dabar noriu karjeros siekti Lietuvoje, noriu čia likti ir dirbti žurnalistu. Nežinau, ar tai įmanoma, nes privalau puikiai mokėti kalbą, tačiau vilties neprarandu.

Kalba – savitas požiūris į pasaulį. „Kalba yra tokia kasykla, kur mes galime žinių ir iš mitologijos, ir iš papročių pasisemti. Su vienos tarmės praradimu visas pasaulio matymo kampas išnyksta“, – sako Vilniaus universiteto Baltistikos katedros profesorius Bonifacas Stundžia.

LRT Kasdienybės kultūra. Vedėja Violeta Melnikienė.

Baigusi filologijos studijas, I. Gasperavičiūtė Punske mokė lietuvių kalbos ir literatūros, vėliau perėjo dirbti į Seinus. Ji yra parengusi ir išleidusi tris lietuvių kalbos mokymo vadovėlius Lenkijos lietuviškų mokyklų mokiniams, kartu su bendraautoriais parengusi kitų knygų. Kaip pažymi ministerija, nuo 1999 metų, Lenkijoje vykstant švietimo reformai, ji dėjo daug pastangų, kad išliktų lietuviškos mokyklos, o Seinuose būtų įsteigta lietuviška „Žiburio" mokykla.

Teisingumo ministerija kreipsis į Konstitucinį Teismą prašydama išaiškinimo dėl nelietuviškų vardų rašybos asmens dokumentuose bei svarsto keisti tai reglamentuojančius teisės aktus, sako ministras Elvinas Jankevičius.

Kokia profesine kalba kalba matematikai, medikai ar istorikai – apie tai ir apie gruodžio 5 d. Vilniaus universitete rengiamą Kalbų vakarą LRT radijo laidos „10–12“ antroje dalyje su VU doc. dr. Vilma Zubaitiene.

Tėvai suteikdami savo vaikams vardus pasitelkia įdomiausias priežastis. Savo radijo laidoje su kolege nusprendėme pakalbėti apie tai, kodėl vaikams buvo suteiktas vienas ar kitas vardas.

Teksto suvokimo užduočių tekstynas „RACE“ [8], sukurtas aukštosios mokyklos studentams, kur pateikiami tokie klausimai, kaip „koks geriausias šios ištraukos apibūdinimas?“, „koks buvo autoriaus požiūris į ...“, „kurie teiginiai yra neteisingi?“, „jei ištrauka atsidurtų laikraštyje, kuri pastraipa būtų tinkamiausia?“, „pirmas pašto ženklas buvo pagamintas ___“, yra bene vienintelis tekstynas, kur žmonės dar pirmauja.
Kitose užduotyse kompiuteriniai algoritmai paprastus žmones jau seniai aplenkia. Šio tekstyno klausimai buvo specialiai sukurti paruošti kinų studentus stojimo į aukštąsias mokyklas egzaminams.

Lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Asanavičiūtė, taip pat vykstanti į lietuvių dienas Sankt Peterburge, LRT.lt patvirtino, kad dešimtys lietuvių į lėktuvą nebuvo priimti dėl neva neatitikimų asmens dokumentuose ir vizose, su tokia problema susidūrė tik „Wizz Air“ paslaugomis ketinę pasinaudoti keleiviai. Kitų avialinijų keleiviams problemų dėl lietuviškų rašmenų nekilo.