Iki šiol buvo manoma, kad slavai neturėjo rašto sistemos iki pat 9 a., kai pradėjo naudoti krikščionių misionierių Kirilo ir Metodijaus įvestą vadinamąją glagolicą. Tačiau tai įvyko praėjus beveik trims šimtams metų nuo įrašų ant Lany kaulo, kuris, remiantis genetiniais ir radioaktyviosios anglies tyrimais, datuojamas maždaug 600 m. po Kristaus. Hipotezė, kad slavai išmoko rašyti kur kas anksčiau nei į Didžiąją Moravijos imperiją atvyko misionieriai iš Bizantijos, jau daug metų buvo aistringų diskusijų objektas.Dar 19 a. kai kurie žymūs slavų mokslininkai iškėlė mintį, kad slavai dar iki krikšto buvo pasiekę tam tikrą raštingumo lygį. Vienas iš pagrindinių jų argumentų buvo bulgarų vienuolio ir mokslininko Černorizeco Hrabaro tekstas, kuriame maždaug 900 m. po Kristaus jis užsimena apie „įkirtimų ir įbrėžimų“ rašto sistemą, jo teigimu, naudotą ankstyvųjų slavų tautų. Buvo nustatyta, kad ant kaulo rasti užrašai yra runos, kurios iki šiol buvo siejamos tik su germanų gentimis. Robertas Nedoma tiksliai nustatė, kad raižiniai ant Lany kaulo yra Senasis Futharkas – seniausia žinoma runų rašto forma, kurią vokiečių kalba kalbančios Vidurio Europos tautos vartojo 2–7 a.Šią senovės sistemą sudarė 24 raidės. Runomis išrašytas kaulas gali liudyti, kad germanų gentys galbūt net suvaidino reikšmingą vaidmenį slavams formuojant atskirą etninę grupę.

„Daktaras desertas“, „Kiauras dangus“, „Karšio uodega“ – tai tik keletas praėjusiais metais įsteigtų įmonių pavadinimų, už kuriuos verslininkai sulaukė pagyrimų.

Apie Lietuvių kalbos dienų renginius, patirtį, įgytą būnant pirmąją Lietuvių kalbos dienų sostine, žmones, puoselėjančius lietuvių kalbą mintimis dalijasi Ignalinos rajono savivaldybės administracijos Informacijos ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjo pavaduotoja, kalbos tvarkytoja Laima Sidorenkienė.

Apie Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyriaus pirmininko pavaduotoją, žinomą lituanistą mokytoją, leidinių autorių, ekskursijų vadovą Rytą Tamašauską, kuriam už nuopelnus šiemet VLKK skiria „Sraigės“ apdovanojimą, pasakoja jo kolegė Kėdainių rajono savivaldybės kalbos tvarkytoja, Kalbos draugijos skyriaus pirmininkė Rūta Švedienė.

Apie Lietuvių kalbos dienų veiklas Šiaulių rajone pasakoja šio rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė Rita Pitrinienė.

Anykščių rajono kalbos tvarkytoja Inga Radzevičienė pasakoja apie Anykščių krašto kalbos mylėtojų iniciatyvas, skirtas šių metų Lietuvių kalbos dienoms. „Tebūna šios dienos J. Biliūno „Laimės žiburio“ šviesa ir prasme“, – linki ji.

Kalbininkas apie slaptažodžius: naudokite sudėtingesnės rašybos žodžius. Pavyzdžiui, „skersasluoksniuotumas“.

Apie įvairialypį vertėjos darbą, atveriantį skirtingus kūrybinius ir gyvenimo kontekstus, ir apie kalbą kaip esminę vertėjos patirtį LRT radijo laidoje „Pirmas sakinys“ Mėtą Žukaitę kalbina laidos vedėjai Mindaugas Nastaravičius ir Tomas Vaiseta.

Pokalbis su lituaniste Vitalija Biliūnaite Jakubauskiene, kuri teigia, kad Tarptautinė gimtosios kalbos diena pažadina daug minčių, kai „norisi nubraukti laiko skraistę ir nors trumpam pasižvalgyti po gimtosios kalbos horizontus“. Tą ji ir daro šioje publikacijoje.

Kalbos kitimas yra natūralus nuolatinis procesas – ji keičiasi kartu su ja kalbančių žmonių poreikiais ir naujais technologiniais išradimais. Vasario 21-ąją minėsime Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, tad kas pastaraisiais dešimtmečiais turėjo daugiausia įtakos kalbos virsmui?
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi priežastimis, kurios turi įtakos kalbos evoliucijai.