Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-05-26
    Neįgaliųjų sporto klubo pavadinime – sovietinis palikimas: abejingumas sau ar pinigų stoka?

    Žodis „invalidas“ jau seniai yra netoleruojamas, bet jį vis dar galima aptikti kai kurių neįgaliųjų sporto klubų pavadinimuose. Išsilaisvinti iš dviprasmiškos situacijos trukdo menki organizacijų biudžetai... Pasak pašnekovo, 2005 metų Lietuvos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme buvo nurodyta žodžius „invalidas“, „invalidumas“ keisti į „neįgalumas“, „neįgalus“. „Šiuose žodžiuose yra ne tik tekstinė, bet ir socialinė, psichologinė prasmė. Dėl to Europa ir pasaulis jau seniai nusisuko nuo „invalido“ sąvokos“, – pastebėjo A. Kalvėnas.

  • 2019-05-24
    VRK pratęs rinkiminių lipdukų su gramatine klaida dalybas
    Ant balto lipduko, žyminčio, kad rinkėjas dalyvavo gegužės 26 d. rinkimuose, vietoje žodžio „pakartotinis“ parašyta „pakartonis“. VRK dėl gramatinės klaidos ketvirtadienį rekomendavo nebedalinti rinkiminių lipdukų.
  • 2019-05-23
    Pasivaikščiojimas po Vrublevskių biblioteką: po ramybės šydu – marga istorija
    ... Sapiegų giminės metraštis, namų knyga, pildyta XVII–XVIII a. Namų knygoje galima rasti įrašų lotynų ir lenkų kalbomis, taip pat – įvairių iliustracijų. Į tokias namų knygas ano meto žmonės rašė viską – ir geneologinius užrašus, finansinę apskaitą, patarimus, susijusius su buitimi, receptus, patarimus...
  • 2019-05-21
    Vilma Mosteikienė. Translytė belytė kalba: dėl ko ginčijasi vokiečiai
    Gal translyčių asmenų kalbinės tapatybės problemos būtų praslydusios pro šalį, jei ne per kultūros radiją išgirstas interviu su lyčių kalbininkx (tarti: kalbininkiks) profesorx Lann Hornscheidt. Jix taisė korespondentę, vis nuslysdavusią į moteriškąją giminę, taisė nuolat, kietai. Atrodė, žurnalistė jau rūpinosi nebe turiniu, o tik save kontroliavo, kad nepavartotų moteriškosios giminės. Klausytis buvo nejauku.
  • 2019-05-20
    Metusi darbą komunikacijos srityje, tapo lietuvių kalbos mokytoja
    Kaip sakė mergina, ji visuomet save įsivaizdavusi dirbančią mokykloje, tačiau baigusi lietuvių filologijos bakalauro studijas nusprendė savo jėgas išmėginti komunikacijos srityje. Šiandien Brigita atvirai kalba apie pasirinkimą, profesinio kelio radimą ir mokytojo darbą.
  • 2019-05-17
    Skaitiklius keičiantis darbuotojas kaunietei pateikė keistą reikalavimą
    Užsieniečių integracija į Lietuvos darbo rinką - skatinamas ir daug gero duodantis reiškinys. Tačiau kaip reaguoti, kai negali susišnekėti su į tavo namus atėjusiu darbuotoju?
  • 2019-05-16
    Programuotojo advokatė – apie interneto svetainių ir programėlių tipografiją ne iš anglakalbių šalių perspektyvos

    Jaudulio dėl apsilankymo Lietuvoje neslepianti viešnia iš tolimojo Singapūro savo pranešimo metu kalbės apie skirtumus tarp Europos ir Azijos, pasaulio kalbų įvairovės trūkumą tipografijoje bei pasaulinio tinklo problemas. „Įsivaizduokite, kad žiūrite anglišką filmą, kur bendrauja du lietuvius vaidinantys aktoriai užsieniečiai. Tačiau jų akcentas išduoda, kad jie vos prieš tris dienas nebuvo girdėję šios kalbos. Erzina? Panašus jausmas apima skaitant turinį internete savo kalba, kuri yra iškraipyta arba neatvaizduojama taip, kaip turėtų. Tai lyg subtilus signalas, kad tavo kultūra ir kalba nėra palaikoma. Lietuvių kalbai naudojamas skriptas su daugybe diakritų, pavyzdžiui, raidės ž,š,č, tad taip pat pasitaiko atvejų, kai simboliai yra atvaizduojami neteisingai. Būtent to sukeliamas problemas apžvelgsiu savo prezentacijos metu“, – žada Singapūre gyvenanti programuotoja.Anot jos, būtent kalbų įvairovė padėtų plečiant informacines technologijas ne tik itin kompiuterizuotose, bet ir besivystančiose šalyse. Ji remiasi mobiliųjų komunikacijų paslaugas teikiančių operatorių duomenis analizuojančia bendrove „GSMA Intelligence“, kuri dar 2016 metais pabrėžė, kad vietinio turinio atvaizdavimas buvo dažniausiai minimas barjeras, trukdantis interneto plėtrai besivystančiose šalyse. Sprendžiant kalbų atvaizdavimo internete problemas gelbėja pakopiniai stilių šablonai (angl. Cascading Style Sheets, CSS), kurie siūlo daugybę galimybių tipografijai ir tekstų rinkimui. Jie leidžia programuotojams geriau stilizuoti jų kuriamą turinį ir pritaikyti norimai kalbai. Apie geresnį pakopinių stilių šablonų panaudojimą, nelotyniškus skriptus ir geresnes tipografijos internete technikas konferencijos dalyviai išgirs visai greitai. O visa tai, kaip tikisi konferencijos pranešėja, galbūt paskatins žmones kurti daugiau turinio jų gimtąja kalba.

  • 2019-05-15
    Kodėl mes vis dar klaidžiojame tarp trijų raidžių? (II dalis apie kompromisus)
    Kitų valstybių piliečių asmenvardžius į oficialius dokumentus reikia perrašinėti autentiškus su išimtimi, leidžiančia rašyti pagal ICAO taisykles (kai nėra techninių galimybių ir kt.), nes užsieniečio asmenvardis nėra kalbos sistemos dalis. Jis yra tik asmens tapatybės žymuo, kodas, citata, kaip žodžiai „Swedbank“ ar „Maxima“. Jaučiu pagarbą tiems, kurie, stengdamiesi išsaugoti lietuvių kalbą, pasisako prieš Q, W ir X raidžių asmenvardžiuose vartojimą, galime apseiti ir be tų raidžių, bet nesibaigiantys teismai bei piliečių skundai privers taikytis prie pasaulyje esančios tvarkos. Pasaulyje liktume nesuprasti, jei ir toliau vieno sutuoktinio asmenvardyje rašysime W, o kito V. Ar Lietuva, tęsdama užsienietiškų piliečių asmenvardžių perrašinėjimą tik 23 lotynų abėcėlės raidėmis, netaps panaši į kelis keistuolius, besibraunančius prieš tikinčiųjų minią? Neišsaugojome stabmeldystės, neišvengsime ir Q, W, X rašydami piliečių užsienietiškus asmenvardžius.
    5 kompromisiniai būdai
  • 2019-05-13
    Kėdainiuose atidaryta dar viena lauko bibliotekėlė
    Antradienį minint Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną Kėdainių erdvės pasipildė dar viena lauko bibliotekėle. Šalia Kėdainių kultūros centro atidaryta nauja apsikeitimo knygomis vieta
  • 2019-05-11
    Lietuvių kalbos egzaminas – gali nors ir 10 gramatinių klaidų padaryti, numuš tik porą balų
    Lietuvių kalbos egzaminas – bandymas telepatiškai nuspėti, ką nori girdėti vertintojai (paklauskit savo mokytojų – patvirtins). Gali nors ir 10 gramatinių klaidų padaryti, numuš tik porą balų. Gramatika nebėra vertybė! Knygos skaitomos ne per savo prizmę, o pagal „mėlynos užuolaidos – tai lietuvių savasties praradimo gėla XVI amžiuje“.