Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-01-17
    Minint vietovardžių metus šiemet žadama sudarinėti išnykusių kaimų žemėlapius
    Taip pat numatomi gražiausio Lietuvos vietovardžio rinkimai.
  • 2019-01-14
    Kamerūno krizė dėl anglakalbių teisių

    Krizė Kamerūne bręsti pradėjo 2016 metais, kai anglakalbiai mokytojai ir teisininkai išėjo į gatves dėl augančio prancūzų kalbos dominavimo švietimo ir teisės sistemose. Jų demonstracijos virto platesniais protestais dėl anglakalbių mažumos, kuri sudaro penktadalį Kamerūno gyventojų, marginalizavimo. Vyriausybė atsisakė pripažinti anglakalbių skaudulius, ir ėmėsi protestus žiauriai malšinti. Taip anglakalbių pyktis buvo dar labiau pakurstytas ir prasidėjo separatistiniai anglakalbių judėjimai. Separatistų išpuoliai prasidėjo 2017 metų pabaigoje. Šiuo metu su vyriausybės pajėgomis kovoja beveik 10 separatistų armijų, o dvi iš jų gauna nurodymus iš užsienio. Anot tarptautinės krizių grupės žuvo jau 200 karių bei pareigūnų, daugmaž 300 sužaloti ir žuvo apie 600 separatistų. Taip pat žuvo bent 500 civilių, Nigerijoje šiuo metu apsistoję apie 30 000 pabėgėlių, o net 437 000 žmonių Kamerūne šiuo metu yra be vietos. Gruodį valdžia į laisvę paleido 289 anglakalbius, nors šimtai vis dar liko nelaisvėje. Tačiau jeigu kompromiso paieškos užstrigs, konfliktas gali įsisiūbuoti dar smarkiau.

  • 2019-01-14
    Lietuva – vieninteliai mūsų kalbos namai

    A. Antanaičio interviu Ignalinos rajono laikraščiui „Nauja vaga“. Skaityti čia.

  • 2019-01-14
    Kvietimas į kalbų išteklių koordinavimo seminarą

    Praėjus dvejiems metams po pirmojo trisdešimtyje Europos šalių vykusio seminarų ciklo ELRC konsorciumas, veikdamas Europos Komisijos vardu, Lietuvoje rengia antrąjį seminarą, kuris vyks 2019 m. vasario 1 dieną Vilniaus universitete (Universiteto g. 5, 92 a.). Seminaro tikslas – aptarti Lietuvos padėtį ir perspektyvas skaitmeniniais ryšiais susaistytoje daugiakalbėje Europoje. Be to, ELRC seminare bus siekiama atkreipti dėmesį į atitinkamas nacionalines su e. valdžia susijusias strategijas ir veiksmus, daugiakalbystę bei atviruosius duomenis. Seminaras skirtas skaitmeninių viešųjų paslaugų teikėjams, viešojo administravimo institucijų vadovams, tarnautojams ir partneriams, vertėjams ir asmenims, kurie tvarko daugiakalbius dokumentus ir duomenis. Dalyvavimas nemokamas.

  • 2019-01-14
    5 metus Lietuvoje gyvenęs vokiečių istorikas Felixas Ackermannas: „Blogai, kad lietuviai mano, jog jų kalba pamažu išnyks“
    Vokiečių istorikas, miesto antropologas Felixas Ackermannas (40 m.) penkerius metus dirbo Vilniuje, Europos humanitariniame universitete, ir savo kritiškus, kontroversiškus vertinimus apie šalį, mus sudėjo į knygą „Labai blogai arba liuks: aštuonios pamokos apie Lietuvą“.
  • 2019-01-11
    LRT radijo laidoje apie suomių vardus ir pavardes

    Aurelijos Kažkelevičienės teigimu, suomiai gana dažnai turi tris vardus, nuo sausio 1 d. galės turėti ir keturis. Pirmasis dažniausiai būna tas, kuris tėvams gražus, o kiti – senelių, močiučių vardai arba tėvams kuo nors reikšmingi (pavyzdžiui, gal tėvai susipažino Lietuvoje ir vardas Rasa būtų to priminimas). Be to, Suomijos kalbų institutas paskelbė apie 7000 suomiškų pavardžių sąrašą (dar apie 500 švediškų), kurias piliečiai gali pasirinkti kaip visiškai naujas savo giminėje. Pavyzdžiui, buvo pageidavimas gauti pavardę Helsinki, jį patenkinus kita šeima nebegali tokios pačios pavardės pasirinkti. Tinkama gali būti pripažįstama ir apskritai nauja pavardė (ne iš paskelbto sąrašo), jeigu ji atitinka suomiškų pavardžių modelį (būdinga sudurtinė daryba, kai pirmasis dėmuo asmenvardinis, o antrasis žymi vietovę, pvz., įlanka, sala, pelkė ir pan.). (Įrašo 2:14–2:17)

  • 2019-01-11
    Suomijos gyventojai galės vienu metu gauti keturis vardus
    Nuo 2019 metų sausio 1 dienos Suomijos gyventojai turės daugiau galimybių rinktis vardą ir pavardę. Vardai galės būti tarptautiniai, didžiausias skaičius išaugs iki keturių (šiuo metu tėvai vienu metu gali suteikti vaikui iki trijų vardų). „Nebus taikomas reikalavimas, kad vardai būtų tik suomiški, bet bus vertinama, ar norimas vardas yra priimtinas. Situacija bus vertinama skirtingai, priklausomai nuo to, ar vardas yra duotas vaikui, ar suaugęs žmogus keičia savo vardą“, — sakė Teisingumo ministerijos atstovas. Reformą lėmė pokyčiai šeimos institucijoje, pirmiausia didėjantis nesusituokusių ir tarptautinių šeimų skaičius, taip pat didesnis žmonių noras suteikti ir gauti daugiau individualių vardų.
  • 2019-01-11
    Suomijoje užsienietiškas vardas trukdo susirasti darbą
    Nicolettos Kekoniemi tėvas yra italas. Moteris gimė ir užaugo Suomijoje, tačiau turėdama mergautinę pavardę Poverini nuolat buvo priversta įtikinėti darbdavius, kad jai suomių kalba – gimtoji. Sunkumai baigėsi tik tada, kai Nicoletta ištekėjo ir pasirinko suomišką vyro pavardę.
    Suomijos ekspertai įžvelgia tendenciją, kad kai kurie žmonės, norėdami lengviau įsidarbinti, keičia asmenvardžius į tradiciškesnius. Pavyzdžiui, Alexas gali tapti Aleksiu, Christina – Kristiina, o Tatjana – Tanja. (Pareiškėjas suomišku vardu ir pavarde gavo du kartus daugiau kvietimų į darbo pokalbius negu rusų tautybės atstovas.)
  • 2019-01-11
    Logopedė: kalbos raidai įtakos turi ir maistas bei čiulptukas
    Kuo mes daugiau judinsime pirštus, pavyzdžiui, dėliosime Lego kaladėles, pupeles, sagas ir kitus smulkius daiktus, tuo labiau lavės mūsų kalbos centrai.
  • 2019-01-10
    Metų žodis: kas taps 2018-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu?
    Kelias savaites – nuo sausio 10 d. iki vasario 20 d. – portale www.lzinios.lt vyks balsavimas dėl 2018-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio. Tokie rinkimai Lietuvoje rengiami jau antrą kartą. 2018 m. vasario 21 d. buvo paskelbti 2017-ųjų Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų rezultatai. 2017-ųjų Metų žodžiu internautai išrinko ŠVAISTUOMENĘ, komisija nubalsavo už NUOŠLIAUŽĄ. 2017-ųjų Metų posakiu ir komisija, ir interneto balsuotojai pripažino LAIKAUSI KAIP GEDIMINO KALNAS. Ką išrinksime 2018-ųjų Metų žodžiu ir Metų posakiu, paaiškės vasario 21 d. – Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.