Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-09-27
    Kalbos korektiškumas: ar žodį galima supurvinti?
    Vis dažniau išgirstame, kad kalbėti visuomenei jautriomis temomis tampa sudėtinga. Kalbėtojas turi pasverti kiekvieną savo frazę, įvertinti, ar ji neįžeis kurios socialinės grupės, neduos valios interpretacijoms. Neapgalvotai išsprūdęs žodis gali įžeisti, sumenkinti, parodyti paties kalbėtojo nepagarbą pašnekovui. Čia priartėjame prie žodžio korektiškumo sąvokos. Gana plačiai knygoje „Apie žodžio korektiškumą. Sava ir importuota“ šią temą aprašė Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka ir Regina Kvašytė. Leidinio autoriai sutiko pasidalinti mintimis apie tai, kas yra korektiška kalba, o kas su šia sąvoka prasilenkia, ir įvertinti dabartinių aktualijų kontekste atsiradusią leksiką.
  • 2021-09-27
    Austė Žalnieriūnaitė. Kalbos šventės ir šiukšlės: nuo standartinės kalbos ideologijos link ritualo
    „Išsišluokime kalbos šiukšles“, „Švari kalba – švari galva“, „Išvalykime kalbą“, „Užkask blogą žodį“ – tai ne kas kita, o Lietuvoje vykdytų lietuvių kalbai skirtų akcijų, konkursų ir projektų pavadinimai. Kas slepiasi už juose užkoduotų švaros ir nešvaros metaforų?
    Mes esame linkę klasifikuoti mus supančius reiškinius ir objektus į kategorijas. Tarp kategorijų, kurias pasitelkiame aplinkinio pasaulio supratimui, yra „švara“ ir „purvas“. Įsivaizdavimas, kad kalba gali būti (ne)švari bei, kad kalboje gali būti „šiukšlių“ ar purvo, kad ją reiktų valyti ar šluoti, atsispindi ne viename lietuvių kalbai skirtų renginių apraše ar pavadinime.
  • 2021-09-26
    Prezidentas dėkojo visoms emigracijoje esančioms lietuvių šeimoms, iš kartos į kartą perduodančioms savo kalbą

    Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį Amerikos lietuvių lopšyje, Čikagos Lemonto priemiestyje, susitiko su Pasaulio lietuvių centro atstovais, rašoma prezidentūros pranešime. Pasak šalies vadovo, šis susitikimas yra puiki proga pažymėti JAV lietuvių bendruomenės veiklos 70-metį ir įvertinti, kiek daug Valstijose yra nuveikta dėl Lietuvos valstybingumo – jo atkūrimo ir išsaugojimo.

  • 2021-09-26
    Diana Nausėdienė susitiko su JAV lituanistinio švietimo atstovais

    Rugsėjo 21 d. Lietuvos generaliniame konsulate Niujorke Diana Nausėdienė susitiko su JAV rytinės pakrantės lituanistinio švietimo atstovais., Lituanistinių mokyklų atstovai pasidalijo gerąja patirtimi, kaip pavyksta užtikrinti lituanistinių mokyklų veiklos tęstinumą ištisus dešimtmečius: JAV yra rengiami bei leidžiami lituanistinėms mokykloms skirti vadovėliai, vyksta mokytojų tobulinimosi kursai, įvairūs lituanistiniai renginiai. Pokalbio metu taip pat buvo aptartos problemos, su kuriomis susiduria emigravę tautiečiai JAV: vaikų ir tėvų motyvacija mokytis savaitgaliais, išsiblaškiusi po įvairias vietoves diaspora.

  • 2021-09-26
    Kalbos šventės ir šiukšlės: nuo standartinės kalbos ideologijos link ritualo
    Austė Žalnieriūnaitė, Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro studentė: Remiantis šiukšlių ir nešvaros konceptais metaforizuojami nevartotinais ir nepageidaujamais laikomi žodžiai ir posakiai. Tai susiję su mūsų visuomenėje dominuojančia standartinės kalbos ideologija, kuri remiasi tikėjimu, jog yra tik viena geriausia kalba, o į standarto rėmus netinkančias kalbos atmainas ir jų formas laiko blogomis ir klaidingomis.
  • 2021-09-21
    Švedijoje porai neleista savo kūdikio pavadinti Vladimiru Putinu
    Švedijos porai nepavyko savo naujagimio pavadinti Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu, rašo „Deutsche Welle“.
    Švedijos valstybinė tarnyba atsisakė taip pavadinti naujagimį, nes tokį vardą laiko „netinkamu“.
    „Vardas neturėtų įžeisti žmogaus, pastatyti jo į nepatogią padėtį ar kitokiu atveju būti nederamas“, – rašoma tarnybos pranešime.
  • 2021-09-20
    Aldonas Pupkis: visą gyvenimą pragyvenus kalboje ir su kalba, rūpesčių niekada netrūksta
    Praėjusiais metais Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija dr. Aldonui Pupkiui paskyrė Kalbos premiją už viso gyvenimo nuopelnus – reikšmingą indėlį į lietuvių kalbos norminimą, visuomenės švietimą ir lietuvių kalbotyros istorijos tyrimus. Tai išties platūs veiklos barai, ko viename straipsnyje aptarti neįmanoma, tad šiame pokalbyje praskleidžiama nors nedidelė kalbininko veiklos dalis.
  • 2021-09-20
    Kokias mūsų tautos savybes ir gyvenimo būdą padeda atskleisti etnolingvistinis projektas „Duona. Motina. Žemė.“
    „Tyrinėdami kalbą, tautą ir valstybę pastebėjome, kad sąvokos viena su kita yra nepaprastai glaudžiai susijusios, kad pajudinus vieną, pasipila kaip karoliukai kitos, be kurių pirmoji negalėtų būti suprantama“, – sako profesorė dr. Irena Smetonienė, apie neseniai įgyvendintą etnolingvistinį projektą „Duona. Motina. Žemė.“
  • 2021-09-18
    Jonas Jablonskis lietuviškoje politikoje
    Istorikas Eligijus Raila pagrindiniais šiuolaikinės lietuvybės ideologijos kūrėjais ir moderniojo lietuviškumo stulpais laiko Joną Basanavičių, Vincą Kudirką ir Joną Jablonskį. Šis aspektas bendrinės kalbos puoselėtojo gyvenimo ir veiklos tyrinėjimuose yra aptariamas prabėgomis. Viena iš tautinių demokratų ištakų buvo 1902– 1905 m. Lietuvių demokratų partijoje susiformavusi šalia radikaliųjų (jaunųjų) nuosaikiųjų (senųjų) grupė. Joje telkėsi J. Bagdonas, A. Smetona, J. Jablonskis, Pranas Mašiotas, Povilas Gaidelionis, K. Žalys, S. Goesas, V. Putvinskis, J. Sabas ir kiti. Ji galutinai kristalizavosi per 1905 m. vasarą ir rudenį.[20] Metų pradžioje nesutariančios pusės įkūrė ir atskiras bendroves knygoms leisti. A. Smetona tai aiškino, jog viena grupė daugiau domėjosi „politikos propaganda miniose“, antrajai rūpėjo „gilesnis kultūros darbas“.[21] Radikalai, bendradarbiaudami su socialdemokratais, įsteigė „Šviesos“ bendrovę su P. Višinskiu priešakyje, nuosaikieji, kooperuodamiesi su tautiniais liberalais, „Aušros“ bendrovę, vadovaujamą A. Smetonos ir J. Jablonskio. Aleksandras Merkelis kalbininko biografijoje ją pavadino „pigioms taisyklinga lietuvių kalba leisti knygelėms bendrove.“
  • 2021-09-17
    Dešimt mitų apie jidiš kalbą, kurie sugriuvo intensyviuose kursuose Paryžiaus jidiš institute
    ... išmokus kalbą užrašai ant Vilniaus sienų įgauna prasmę: matau פרישטאק מיטאק און אװענטמרױט, skaitau FRIŠTOK, MITOK UN AVENTBROIT, suprantu – pusryčiai, pietūs ir vakarienė. Vilnius kalba ir jidiš.