Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2021-12-02
    Kalbos premijos vakaras 2021
    Lietuvos Respublikos Seimo Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija, Lietuvos Respublikos kultūros ministerija, Rašytojų klubas ir Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai maloniai kviečia į Kalbos vakarą. Renginyje bus įteikta 2021-ųjų Kalbos premija. (Šiais metais – Donatai Linčiuvienei.)
    Kalbos vakaras 2021 m. gruodžio 6 d. 18.00–19.30 val. Valdovų rūmų Didžiojoje renesansinėje menėje. Registruotis čia, http://registracija.valdovurumai.lt/KalbosVakaras2021.
    Meninėje dalyje bus skaitomos poetų Oskaro Milašiaus (Oscar Milosz) ir Vytauto Mačernio eilės bei rašytojų, teatro teoretikų Antoneno Arto (Antonin Artaud) ir Balio Sruogos kūrybos fragmentai, taip pat skambės prancūzų bei lietuvių kompozitorių muzikiniai kūriniai.
  • 2021-12-01
    Kalbrodėli, pasakyk, arba Kaip mes mokame mintis reikšti taisyklingai
    „Taip niekas nesako“, – žeria ir ultramodernus kovotojas už kalbos laisvę, ir kalbos, kaip tautos tvirtovės, gynėjas. Nors iš tikrųjų jiems tik nepasisekė (pasisekė) sutikti (nesutikti) tų, kurie taip sako. Painokas sakinys? O, kalbos vartosena dar ne tiek painiavos sukelia… Apie tą painiavą ir nusprendėme pakalbėti su keturiais patyrusiais jos narpliotojais. Aptarti lietuvių kalbos vartosenos situaciją, kalbos klaidos sampratos kismą, žodžio kelionę į teiktiną leksiką ir netgi rupią redaktoriaus duoną paminėti.
  • 2021-12-01
    Atmintinė „Kas ta neapykantos kalba ir kaip ją atpažinti?“

    Nevyriausybinė organizacija Žmogaus teisių balsas bendradarbiaudama su Tautinių mažumų departamentu prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir įgyvendindama projektą, skirtą Tautinių mažumų kultūros sklaidai ir kultūrinis bendradarbiavimui Pietryčių Lietuvoje, parengė atmintinę „Kas ta neapykantos kalba ir kaip ją atpažinti?“. Atmintinę sudaro paprasti klausimai ir atsakymai, kad moksleiviams būtų patogu peržvelgti ir suprasti, kas yra neapykantos kalba, kodėl ji žalinga ir pavojinga, kaip ją atpažinti ir jos išvengti. Atmintinės versijos skelbiamos lietuvių, rusų, lenkų ir anglų kalbomis.

  • 2021-11-30
    Albinas Drukteinis: „Kalba atspindi jūrines tradicijas: jūreivystės sritis lietuviams nebuvo svetima“

    Dažnai girdima sakant, kad lietuviai iš prigimties yra žemdirbiai ir mūsų tautai labai toli iki tikrų, giliai įsišaknijusių jūrinių tradicijų. Tačiau galima drąsiai paneigti šį įsisenėjusį klaidingą požiūrį - lietuviai turi savas jūrines tradicijas. Tai patvirtina bei jūreivystės tradicijas atskleidžia Klaipėdos universiteto mokslininkų sukurtas ir papildytas Jūreivystės terminų vartosenos duomenynas. Apie šį duomenyną pasakoja Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filologijos katedros profesorius dr. Albinas Drukteinis.

  • 2021-11-30
    Prūsų kalbą tiria ir net gaivina žmonės iš viso pasaulio

    Iš kelių istorijos šaltiniuose paliudytų baltų tautų ir kalbų išliko tik dvi - lietuvių ir latvių. Nebesužinosime, kaip kalbėjo kuršiai, žiemgaliai, sėliai, jotvingiai, nepalikę mums jokių užrašytų tekstų. Šių kalbų aidą galima išgirsti išlikusiuose gyvenamųjų vietų, upių, ežerų varduose, kartais ir šiandieninėse lietuvių tarmėse. Pavyzdžiui, Svencelė su moderniais namais, vandens kanalais ir jėgos aitvarais prabyla į mus kuršišku vardu, o Zarasuose girdime sėlių balsą. Kalbininkai ir archeologai gali nemažai papasakoti apie išnykusias baltų tautas ir kalbas. Bet bendrauti šiomis kalbomis nebegalėsime. Kiekviena išnykusi kalba yra netektis pasauliui. Kiek kitaip yra su prūsų kalba. Nebėra narsiųjų prūsų, jų kalba nebeskamba Semboje, senajame Tvankstos uoste nebesisupa prūsų, kuršių, vikingų laivai. Tačiau prūsiškas žodis buvo užrašytas, ir tai yra tikras turtas kalbininkams, istorikams, archeologams, kultūros žmonėms ir tiems, kam svarbi vietos dvasia.


    Apie prūsų kalbos tyrimus ir bandymus atgaivinti kalba Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centro vadovė akademikė, prof. habil. dr. Grasilda Blažienė ir Klaipėdos universiteto prof. dr. Dalia Pakalniškienė.

  • 2021-11-30
    Andrius Jakučiūnas: Naujoji beraštystė. Ar lietuvių kalbą išgelbės verslas?
    Šnekų apie pavojų, neva kylantį lietuvių kalbai, niekada nestigo. Esame prie jų prisitaikę, didelę dalį apokaliptinių svaičiojimų išmokome laikyti tuo, kuo jie iš esmės ir yra – t. y. apokaliptiniais svaičiojimais, į kuriuos, pastebint vilties teikiančius dalykus, neverta kreipti dėmesio.
    Tačiau gyvenimas bėga ir ką gi, nors šnekos apie lietuvių kalbos pražūtį netapo nė krislo teisingesnėmis, dabar jau matyti, kad būgštauta ne visai be reikalo. Užtat beraštystė tapo kasdienėje ir viešojoje erdvėje įprastu reiškiniu, akiplėšiška ir arogantiška norma. Jos buvimo įrodymų rasi kiekviename žingsnyje – pradedant oficialiais tekstais ir restoranų meniu ir baigiant (tiesa, ne itin dažnai, bet ir ne taip retai, kaip norėtųsi) grožine literatūra.
  • 2021-11-30
    Irena Smetonienė: „Vis dėlto nepamiršome tikros duonos kvapo“
    Archeologai teigia, kad duoną kepti mūsų kraštuose išmokta neolite, t. y. prieš kokius 4 tūkst. metų. Taigi galima sakyti, kad duona yra vienas iš seniausių žmonių valgių. Medžioklė ir rinkimas buvo priešokiais, apie reguliarumą nebuvo ir kalbos, o duona atsiradus žemdirbystei tapo reguliariu maistu, todėl taip branginta, suasmeninta ir sudievinta.

    Senieji rašytiniai šaltiniai rašo ir apie duonos aukojimą įvairiose apeigose, taigi tai ne tik pagrindinis lietuvių maistas. Kasdien paprastai buvo valgoma ruginė duona, tačiau nepritekliaus metais buvo kepama ir bėralinė (nevėtytų rugių). Neturėdami net bėralo, į duoną maišydavo miežių, avižų, vikių, pridėdavo bulvių ir runkelių. Bado metais dėdavo įvairių javų ir sėmenų pelų, samanų, žolių, medžių žievės, gilių, riešutų, rūgštynių, dobilų ar viržių sėklų, laukinių morkų šaknų, liepų pumpurų, alksnių spurgų, pjuvenų. Tekdavo kepti ir vadinamąją vogtinę duoną iš dar neprinokusių rugių varpų...
  • 2021-11-26
    Dirbtinis intelektas ir lietuvių kalba. Ar jie gali draugauti?
    o gero daugelis šiuolaikinių žmonių neįsivaizduoja savo gyvenimo be technologijų. Pandemija parodė, kad ir komunikuoti, ir dirbti, ir mokytis galime būdami toli vienas nuo kito. Su mumis besisveikinantis dulkių siurblys, apie darbo pradžią informuojanti GPS navigacija jau tapo įprasta kasdienybe, o atvirai su išmaniuosiuose prietaisuose įdiegtais kalbos asistentais bendraujantys jaunuoliai jau nieko nebestebina. Bendravimui keliantis į virtualią erdvę, žvilgsnis natūraliai krypsta į kalbą. Kokia kalba bendrausime su išmaniaisiais prietaisais? Ar ateis diena, kai kalbos asistentas mūsų telefone prabils lietuviškai? O gal lietuvių kalba yra pernelyg sudėtinga ir dirbtinis intelektas nėra pajėgus jos perprasti?

    Apie tai diskutuoja VLKK Kalbos technologijų pakomisės pirmininkas dr. Andrius Utka, VLKK narys dr. Vidas Valskys ir VLKK pirmininkas Audrys Antanaitis.
  • 2021-11-24
    Ar per kalbą atsiskleidžia mūsų siela, arba Kodėl taip svarbu ugdyti kalbos jausmą
    Spalio pabaigoje per Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) forumą „Ar bendrinei kalbai reikia reformos“ advokatas Edmundas Budvytis, paraginęs nepamiršti, kad kalba – „ne tik informacijos perdavimo priemonė ir šaltinis, tai ir mūsų emocijų išraiška, sielos jausmas“, užkūrė neplanuotą, bet labai opią diskusiją apie tai, kas yra kalba – priemonė susišnekėti ar būdas apsakyti, kaip matome save ir pasaulį. Šios diskusijos pagrindu kartu su žinomais Lietuvos kūrėjais Eva Tombak ir Mariumi Buroku bei mūsų rašytojų kūrybos vaisių tyrinėtoja docente dr. Jolanta Vaskeliene ir kalbamasi apie kalbos jausmo ir kalbos, kaip sielos veidrodžio, įtaką mūsų pasaulio suvokimui, gyvenimo kokybei ir statusui.
  • 2021-11-22
    Kaip šnekėjo Vytautas Didysis ir ar šiandien susikalbėtume su VI a. lietuviais?
    Tikrai ne kartą esame girdėję, kad lietuvių kalba – viena seniausių pasaulyje. Tačiau kiek tiesos yra šiame pasakyme? Ir ar ta pačia lietuvių kalba mums pavyktų susišnekėti su, tarkim, VI amžiaus lietuviu ar vėliau gyvenusiomis istorinėmis figūromis – Vytautu Didžiuoju ar Barbora Radvilaite? Į šiuos ir kitus smalsius klausimus apie lietuvių kalbą atsakė akademikas, prof. Bonifacas Stundžia...