Spausdinti
Siūlyti publikaciją
Siūlyti publikaciją

Prašom rašyti lietuviškomis raidėmis. Komisija turi teisę neskelbti nepagarbaus turinio ar su kalbos klausimais nesusijusių publikacijų.

  • 2019-07-10
    Pasaulio kalbų tyrinėtoja skatina atsipalaiduoti dėl lietuvių kalbos: nėra požymių, kad ji nyktų
    Lietuvių kalba visada buvo jautrus objektas, suskaldęs visuomenę į dvi stovyklas. Vieni tvirtina esą jaunimas tampa vis neraštingesnis ir mieliau vartoja užsienietiškus žodžius nei lietuviškus. Kiti sako, kad į kalbą reikėtų žiūrėti kūrybiškiau. „Gaila, kad yra toks susiskaldymas tiek akademinėje erdvėje, tiek visuomenėje“, – LRT TELEVIZIJAI sako JAV Ročesterio universiteto dėstytoja dr. Solveiga Armoškaitė.
  • 2019-07-03
    Gyvoji istorija. Karaimų tautos tvirtybės šaknys
    Trakai iki šiol garsėja unikaliu istorijos reliktu – nedidele karaimų bendruomene, gyvenančia šiame mieste ir puoselėjančiais savo tradicijas. Tai bene vienintelis atvejis pasaulyje, kai vienoje vietoje, neprarasdami savo etninių bruožų – kalbos, religijos, rašto, papročių gyvuoja tokia negausi tautos dalis jau daugiau nei šešis šimtus metų...
  • 2019-07-03
    Ką apie LDK pasakoja vietovardžiai
    XIX a. Vilniaus centriniame archyve dirbo latvių kilmės archyvaras Janis Spruogis. Jo paties liudijimu, apie dvidešimt metų užsirašinėjo įvairius toponimus, kuriuos aptikdavo skaitydamas XVI a. žemaičių žemės teismų knygas. Šį neįprastą jo darbą, o gal ir pomėgį vainikavo 1888 m. publikuotas „Senosios žemaičių žemės geografinis žodynas“. Jame archyvaras vietovardžius surašė alfabeto tvarka ir pateikė tikslias jų nuorodas į teismų knygas.
    Vis dėlto kokia buvo šio darbo prasmė? Leidinio įvade J. Spruogis teigė, kad surinkti vietovardžiai yra vertingi moksliniu ir kultūriniu požiūriu, nes liudija gyvenviečių išsidėstymą, kraštovaizdžio ypatybes, valstybės organizacijos bruožus, bendruomeninės ir religinės paskirties objektus. Be kita ko, jis siūlė įsisąmoninti, kad vietovardžiai yra istorinių įvykių ir reiškinių ženklai bei adresai
    Gausybė vietovardžių ir jų įvairovė liudija LDK vykusius politinius ir socialinius procesus bei gyvenimo pokyčius, mini iškilias asmenybes ir paprastų žmonių darbus. Vietovardžiai, nors ir ne visi, ilgainiui tapo tradicija. Jie pasiekė mūsų dienas, nes atspindėjo ir įtvirtino visuomenės socialinius pokyčius. Jais domėdamiesi ir aiškindamiesi kilmę, mėginame labiau priartėti prie istorinės tikrovės. Taip užčiuopiame savo praeities adresus dabartyje.
  • 2019-07-02
    Premiją pelnęs vertėjas Cornelius Hellis: apdovanojimai padeda atkreipti dėmesį į vertėjų bendruomenę
    „Verčiant poeziją, reikia pažodinio vertimo, norisi turėti ir žinoti visus žodžius, tada galima imtis ieškoti ritmo. Kai, pavyzdžiui, verčiau Tomo Venclovos poeziją, turėjau susidėlioti visą eilėraščio struktūrą, tuomet vokiečių kalbos sakinius lipdyti į eilėraščio formą.“
  • 2019-07-01
    Vilniui sprendžiant, ar pervadinti K. Škirpos alėją, Kaunas imtis veiksmų neskuba
    Vilniaus politikams ruošiantis spręsti, ar pervadinti prieštaringai vertinamo tarpukario diplomato Kazio Škirpos alėją, Kauno savivaldybė sprendimų dėl jo vardo gatvės priimti neskuba ir norėtų platesnės diskusijos.
  • 2019-06-27
    Kinijos universitete studentai mokosi lietuvių kalbos: jiems tai – kelias į prestižinį darbą
    Iš 1,3 mlrd. Kinijos gyventojų keliasdešimt jaunuolių šiandien mokosi jiems egzotinę lietuvių kalbą, nes vertėjo, mokytojo ar diplomato darbas čia laikomas prestižiniu. Kai kurie kinai jos mokytis pradeda dar mokykloje, būdami vos 15 metų, kiti į šias studijas patenka baigę 12 klasių. Visgi tik nedaugelis kinų čia studijuoja savo noru, mat pasirinkti kitą dėstomą dalyką nėra galimybės.
  • 2019-06-27
    Pokalbis su lietuvių kalbos ambasadore Tokijuje
    LRT radijo laidos „Ryto allegro“ „Kalbos ryto“ rubrikoje – Austėjos Kuskienės pokalbis su lietuvių kalbos ambasadore Japonijoje vadinama Aya Kimura, Očanomizu universitete Tokijuje įkūrusia Lietuvių kalbos ir kultūros centrą.
  • 2019-06-26
    Kazio Škirpos alėją siūloma pervadinti į Trispalvės alėją
    Vilniaus miesto taryba liepos 10 dieną turės apsispręsti, ar pakeisti Vilniaus centre esančios Kazio Škirpos alėjos pavadinimą. Kaip rašoma aiškinamajame rašte, gatvės pavadinimą rekomenduojama keisti į Trispalvės, nes 1919 m. sausio 1 d. Gedimino pilies bokšte buvo iškelta trispalvė vėliava, kuri kaip simbolis įprasmino nepriklausomybės kovas.
  • 2019-06-25
    Vyresnės kartos lituanistai parašė laišką valstybės vadovams: atsiribojo nuo dalies savo kolegų
    „Apsvarstę dabartinę lingvistinę padėtį Lietuvoje, joje propaguojamą itin liberalią kalbos ideologiją ir jos sklaidą, mes, vyresniosios kartos Vilniaus universiteto lituanistai kalbininkai, atsiribojame nuo bendrinei kalbai primetamų nihilistinių idėjų ir manome, kad, remiantis šiuolaikiniais poreikiais, būtina toliau rūpintis saugoti lietuvių kalbos savitumą bei gyvybingumą ir tęsti nuosaikias bendrinės kalbos norminimo ir ugdymo tradicijas, stiprinančias piliečių vienybę ir tautos išlikimo pagrindus. Esame įsitikinę, kad šioms nuostatoms pritaria ir jaunesnių kartų kalbininkai, taip pat kitų mokslo sričių, švietimo, kultūros žmonės“, – rašo kalbininkai.
    Pareiškimą pasirašė prof. habil dr. Jonas Palionis, prof. habil. dr. Aldona Paulauskienė, prof. habil. dr. Arnoldas Piročkinas, prof. habil. dr. Evalda Jakaitienė, prof. habil. dr. Birutė Jasiūnaitė, prof. habil. dr. Regina Koženiauskienė, prof. habil. dr. Vitas Labutis, prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia, doc. dr. Bronius Dobrovolskis, doc. dr. Aldonas Pupkis, doc. dr. Regina Venckutė.


  • 2019-06-25
    Putinas pervadino šalies oro uostus
    Maskvos Šeremetjevo oro uostas dabar vadinsis poeto Aleksandro Puškino, garsėjančio tokiais kūriniais kaip „Eugenijus Oneginas“, vardu, o Tolimuosiuose Rytuose, Sachalino saloje esančio Južno Sachalinsko oro uostas – A. Čechovo vardu, nors garsusis rašytojas saloje lankėsi tik tam, kad parašytų apie žiaurias sąlygas jos caro laikų kalėjimuose. Pernai rudenį pradėtos internetinės apklausos metu visuomenės buvo prašoma siūlyti garsius veikėjus, kurių vardais galima pavadinti maždaug 40 Rusijos oro uostų, ir balsuoti už juos. Iki šiol beveik visų šalies oro uostų pavadinimai atspindėjo jų geografinę padėtį – paprastai tai reikšdavo kaimų pavadinimus...