Spausdinti

 

__________________________

PATVIRTINTA
Valstybinės lietuvių kalbos komisijos
2006 m. gruodžio 21 d. posėdžio
protokoliniu nutarimu
(rekomendacija R-3; Inf. pran., 2007, Nr. 1)


Tarmių (šnektų) žodynų rengimo bendrieji reikalavimai

I. Žodyno rengimo grupė

1. Tarmių (šnektų) žodyno (toliau – žodynas) rengimo grupę sudaro autoriai, mokantys aprašomąją tarmę ar gerai su ja susipažinę. Pageidautina, kad žodyno autoriai turėtų leksikografinio darbo patirtį, o rengimo grupės vadovas – ir mokslo laipsnį. Bent vienas rengimo grupės narys turi būti kalbininkas (pageidautina – dialektologas ir (arba) leksikografas). Jeigu grupėje tokio kalbininko nėra, žodynas turėtų būti redaguojamas mokslinio redaktoriaus.
2. Žodyno rengimo grupei visais klausimais atstovauja grupės vadovas, kalbos klausimais – ir mokslinis redaktorius, jeigu jis yra.
3. Žodyną gali rengti ir vienas tinkamai dalykiškai bei kalbiškai pasirengęs asmuo.

II. Žodyno sudėtis

4. Žodyno pavadinimas turi kuo tiksliau nusakyti aprašomojo ploto ribas.
5. Žodyne turi būti: pratarmė ir (arba) įvadas, žodyno sandaros aprašymas, šaltinių, literatūros ir sutrumpinimų sąrašai, žodyno tekstas.
6. Pratarmėje arba įvade nurodytinas žodyno pobūdis – išsamusis ar diferencinis žodynas.
7. Žodyno pratarmėje arba įvade pristatoma tarmė (šnekta), jos plotas, istorinės ir kultūrinės sąlygos, sociolingvistinė padėtis, aprašomoji tarmė (šnekta) apžvelgiama kalbiniu požiūriu. Paprastai nurodomos būdingosios fonetikos, kirčiavimo, morfologijos, žodžių darybos, sintaksės, leksikos ir kitos ypatybės. Gali būti glaustai pateikiama tarmės (šnektos) tyrimo istorija.

III. Žodyno sandara

8. Žodyne privalu laikytis vienos žodžių pateikimo sistemos. Antraštiniai žodžiai turi būti surinkti, sukirčiuoti vienu šriftu ir išdėstyti lizdais abėcėlės tvarka. Frazeologizmai pateikiami žodžio straipsnio pabaigoje. Kitų žodžio formų išdėstymą lizde nustato patys rengėjai ir tai nurodo žodyno pratarmėje arba įvade.
9. Antraštiniai žodžiai paprastai pateikiami transponuoti į bendrinę lietuvių kalbą ir kirčiuoti (jeigu įmanoma nustatyti jų kirčiavimo tipą). Greta gali būti pateikiama transkribuota antraštinio žodžio forma.
10. Transponuojant antraštinius žodžius turi būti laikomasi šių principų: 10.1. Dėsningos garsinės tarmės (šnektos) ypatybės perrašomos laikantis bendrinės lietuvių kalbos garsų sistemos.
10.2. Atitrauktinio kirčio atvejai perrašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo sistemos.
10.3. Nedėsningos morfologinės žodžio ir žodžio sandaros ypatybės (kamiengalis, priešdėlis, priesaga, dūrinio jungiamasis balsis, intarpai ir pan.) išlaikomos autentiškos, t. y. į bendrinę lietuvių kalbą netransponuojamos.
10.4. Į vieną to paties antraštinio žodžio lizdą rekomenduojama dėti tik to žodžio formas (pvz.: aukštesniojo ar aukštėlesniojo laipsnio, įvardžiuotinių būdvardžių formas).
10.5. Mažybinių priesagų vediniai ar prieveiksmiai laikytini savarankiškais žodžiais ir žodyne pateiktini atskirai.
10.6. Sintaksė paliekama autentiška. Šalia antraštinių žodžių nurodomos sintaksinio junglumo pažymos (pvz., už praep. su gen., acc., instr.) Pageidautina, kad iš iliustracinių sakinių matytųsi galimi junglumo atvejai.
10.7. Į žodyną dedami skoliniai, nevartojami bendrinėje lietuvių kalboje, teikiami su tam tikra pažyma (pvz.: sl., germ. ar svet.) arba nurodomas visas kitos kalbos žodis, kuris, kaip manoma, galėjo būti pasiskolintas.
10.8. Naujai į tarmę (šnektą) atėję žodžiai gali būti teikiami su pažyma nj.
10.9. Gramatinės kategorijos nurodomos atitinkamomis lotyniškomis santrumpomis prieš žodžio reikšmės aiškinimą. Linksniuojamojo žodžio kirčiuotė žymima bendrinei lietuvių kalbai įprastu būdu.
10.10. Kai veiksmažodis tarmėje (šnektoje) be priešdėlio nevartojamas, prieš jo nepriešdėlinę formą rašomas brūkšnelis (pvz.: -ėjėti: paėjėti, -lūkėti: palūkėti).
10.11. Išvestiniai veiksmažodžiai arba aiškinami, arba teikiami su nuoroda į pamatinį veiksmažodį pridedant leksinių gramatinių grupių pažymas (pvz.: iter., iter. dem., caus.).

11. Pageidautina, kad antraštinis žodis būtų iliustruotas bent vienu sakiniu. Iliustraciniuose sakiniuose teiktinos visos (ar beveik visos) užfiksuotos jo formos. Jei iliustraciniuose sakiniuose veiksmažodžio pagrindinė forma neužfiksuota, jos nurodyti nereikia. Pavyzdžiai gali būti užrašyti fonetine transkripcija ar įprastąja rašyba, sukirčiuoti. Kituose rašytiniuose tarmių šaltiniuose užfiksuoti atvejai pateikiami autentiškąja ar įprastąja rašyba, nurodoma tiksli jų metrika. Žodžio kirčiavimo tipas (ar kirčiuotė) žodyne turi būti paliudytas autentiškais pavyzdžiais. Jei iš kitur imtas iliustracinis pavyzdys nekirčiuotas, o daugiau užrašymo atvejų nėra, tai žodyne antraštinis žodis taip pat paliekamas nekirčiuotas.
12. Žodžio reikšmė aiškinama bendrinės lietuvių kalbos žodžiais nevartojant nuorodos kaip bendrinėje kalboje. Jei antraštinis žodis turi sinonimų, visi sinonimai pateikiami abėcėlės tvarka kaip antraštiniai, pageidautina su nuoroda žr. į pagrindinį žodį.
13. Žodyno sandaros aprašyme paaiškinamos visos žodyne vartojamos pažymos bei nuorodos (pvz.: žr., dar žr., žr. taip pat, plg.) ir jų vartojimo sistema. Taip pat nurodomi visi žodyne vartojami straipsnio elementai, jų išdėstymo tvarka ir vaizdiniai šrifto požymiai (pvz.: pusjuodis, kursyvas).
14. Žodyno sandaros skyriuje turi būti paaiškinti visi vartojami fonetinės transkripcijos ženklai.

IV. Žodyno pateikimas

15. Valstybinei lietuvių kalbos komisijai pateikiami suredaguoti baigto rengti žodyno spausdintinis ir elektroninis (kompaktiniu disku, surinktas „Palemono“ šriftu) egzemplioriai.

_______________________