Spausdinti

 

Birutė Jasiūnaitė.
Lietuvių velniavardžiai
Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

Knyga „Lietuvių velniavardžiai“ – tai folklorinio velnio pavadinimų, vartojamų įvairiose lietuvių tarmėse ir tautosakos tekstuose, sinchroninis tyrimas. Velniavardžiai joje „surikiuoti” pagal motyvuojamuosius požymius: mitinės būtybės gyvenamąją vietą, būdingąsias išvaizdos ypatybes, veiksmus ar funkcijas, būdo ir psichikos savybes.
Atskiruose leidinio skyriuose aptariami nemotyvuoti skoliniai ir tikriniai velnio vardai. Velniavardžiai nagrinėjami, remiantis plačiu lietuvių etninės kultūros kontekstu, pirmiausia pasakojamosios ir smulkiosios tautosakos medžiaga. Leidinys skiriamas įvairių specialybių humanitarams: kalbininkams, tautosakininkams, mitologams, etnologams. Juo galės naudotis minėtųjų specialybių studentai ir visi skaitytojai, kuriuos domina paslaptingi demonologijos dalykai.

 

Gitana Kavaliauskaitė ir kt.
Kasdieniniai senojo kaimo darbai ir smagios istorijos
Vilnius: VšĮ Tautinių bendrijų namai, 2003.

Leidinio pagrindas – gimnazistų užrašyti Zarasų mieste ir rajone gyvenančių senolių tarmiški pasakojimai apie kalendorinius senojo kaimo darbus ir kasdienybę, smagios istorijos, smulkioji tautosaka. Knygoje pirmiausia pateikiama uteniškių patarmės ypatumų apžvalga, vėliau – pagrindinių XIX a. pab. – XX a. pr. Zarasų krašto kaimo darbų aprašai ir smagios istorijos, orų spėjimai ir orų kalendorius, tarminių žodžių žodynėlis. Darbas papildytas uteniškių patarmės žemėlapiu, aprangos, baldų, darbo įrankių iliustracijomis.
Šio darbo tikslas – skatinti mokinių susidomėjimą Zarasų rajono senojo kaimo papročiais ir kasdieniniais darbais, rytų aukštaičių uteniškių patarme; mokyti grožėtis, vertinti, kaupti ir sisteminti kraštotyros medžiagą bei tautosaką; gilinti dialektologijos žinias, lavinti tarmiškos šnektos įgūdžius. Tikimasi, jog šio projektinio darbo minimalios transkripcijos tekstai padės moksleiviams mokytis gimtosios tarmės, pažinti ir domėtis nykstančiais senojo kaimo reliktais, juos saugoti.

 

Lietuvių liaudies pasakos su dainuojamaisiais intarpais

Surinko Jurgis Dovydaitis; sudarė Kostas Aleksynas; melodijas parengė Vaclovas Juodpusis. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2000.

Ketvirtojoje Jurgio Dovydaičio surinktų pasakų knygoje (kitos išėjo 1957, 1987, 1997 m.) pateikta medžiaga, atspindinti pasakojamosios tautosakos gyvenimą per tą laiką, kai jos šio darbštaus tautosakininko buvo fiksuojamos, ir dabartiniu metu jų gyvavime vykstančius pokyčius.

 


Christianas Bartschas
Dainų balsai

Parengė Jadvyga Čiurlionytė, Laima Burkšaitienė, Vida Daniliauskienė. – 2-asis leid. – Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2000.

Kaip pageidavo J. Čiurlionytė, rengiant naują leidimą stengtasi kuo mažiau nutolti nuo originalo ir pateikti dainas taip, kaip jas išspausdino Ch. Bartschas. Netiksliai užrašytos melodijos buvo suredaguotos taip, kad jos būtų lengviau išskaitomos. Reikėjo pertvarkyti ir žodžių skiemenis po natomis, nes melodijos ir žodžiai tuo metu buvo užrašinėjami atskirai, todėl teksto eilėdara su melodijos ritmo forma kai kur nesutampa. Ištaisytos įvairios rašybos ir korektūros klaidos, sunorminta skyryba. Rinkinyje laikytasi Ch. Bartscho dvitomio struktūros, išskyrus kai kuriuos nedidelius pakeitimus.

 

Lietuvos Metrika. Kn. 1 (1380-1584). Užrašymų knyga 1
Parengė Algirdas Baliulis ir Romualdas Firkovičius. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

 

 

 

 

Lietuvos Metrika. Kn. 25 (1387-1546). Užrašymų knyga 25
Parengė Darius Antanavičius ir Algirdas Baliulis. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

 

Birutė Kabašinskaitė
Lietuvių kalbos liaudies etimologija ir artimi reiškiniai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

 

Genovaitė Četkauskaitė
Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija
Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1998.

 

Prūsijos lietuvių dainos
Surinko Vilius Kalvaitis. - Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998.

 

Ožkabalių dainos. Pirma knyga
Surinko Jonas Basanavičius; parengė Kostas Aleksynas, Leonardas Sauka. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1998.

Šiame tome publikuojama 1902 m. JAV išėjusi „Ožkabalių dainų“ pirma knyga.

(Tais pačiais metais išleista ir antroji knyga.)

 

Gervėčių pasakos
Parengė Adelė Seselskytė; redagavo Aloyzas Vidugiris; melodijas parengė Živilė Ramoškaitė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1997.

Knygą sudaro 194 kūriniai. Atrenkant tekstus atsižvelgta į nesuardytą pasakojimo meninę visumą, stiliaus originalumą. Leidinys yra mokslinis, tad stengiamasi jame išlaikyti tekstų autentiškumą, jų užrašymo tikslumą. Medžiaga pateikta remiantis archyvų rankraščiais, išlaikant rytų aukštaičių vilniškių (arba rytų dzūkų) pietinės dalies tarmei būdingas leksikos, morfologijos ir sintaksės formas, fonetikos ypatybes. Leidiniu siekiama supažindinti etnologus, istorikus, kalbininkus, kitų sričių specialistus ir skaitytojus su apylinkės pasakų tradicija, jos žanrų įvairove, kūrinių turinio ir formos savitumais, archajiška vietine tarme.

 

Aš išdainavau visas daineles: apybraižos, atsiminimai, straipsniai
Sudarė ir parengė Danutė Krištopaitė. - Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 1997.

 

Skirmantas Valentas
Lingvistinis pasaulis poezijoje
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

 

Rūta Buivydienė
Lietuvių kalbos vedybų giminystės pavadinimai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

 

Lietuvos Metrika. Kn. 10 (1440-1523). Užrašymų knyga 10
Parengė Egidijus Banionis ir Algirdas Baliulis. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

 

Lietuvos Metrika. Kn. 11 (1440-1523). Įrašų knyga 11
Parengė Artūras Dubonis. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

 

Aleksandras Vanagas
Lietuvos miestų vardai
Parengė ir pratarmę parašė V. Maciejauskienė. Reziumė vok. k. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

Šioje knygoje aptarta 165 Lietuvos miestų ir miestelių pavadinimų raida, daryba ir kilmė. Nagrinėjant vietovardžius, vartojama daug istorinės toponimijos duomenų. Tai pirmasis tokio pobūdžio lietuvių onomastikos darbas.
Be mokslininkų - onomastikos ir kitų kalbotyros sričių specialistų, knyga skiriama visiems, kas domisi Lietuvos miestų pavadinimų istorija bei kilme.

 

Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai. T. 1: Nuo seniausių laikų iki XV amžiaus pabaigos
Sudarė Norbertas Vėlius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

Leidinyje surinkti šaltiniai (dažniausiai jų ištraukos) apie baltų garbintus dievus ir mitines būtybes, kulto apeigas, tikėjimus, papročius, burtus ir prietarus, padavimai apie baltų genčių kilmę. I tomas apima laikotarpį nuo V a. pr. Kristų iki XV a. pabaigos. Tai ištraukos iš senųjų kronikų, kelionių aprašymų, istorijos veikalų, pasaulietinių ir konfesinių administracinių raštų, sutarčių ir teisynų ir pan.