Spausdinti

 

Anykščių apylinkių tekstai
Sudarė Regina Rinkauskienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020.

Knygą „Anykščių apylinkių tekstai“ sudaro įvadas ir transkribuoti šnektos tekstai su komentarais. Įvade minimi Anykščių miesto ir jo artimiausių apylinkių istorijos faktai, pateikiama ankstesnių tyrimų apžvalga, išsamiau aptariamos tradicinės šnektos fonetinės, morfologinės, sintaksės ir leksikos ypatybės. Transkribuotuose tekstuose nežymima intonacija, nes prie knygos dedama elektroninė laikmena su autentiškais garso įrašais. Leidinys skiriamas visiems Anykščių krašto žmonėms, taip pat visiems, kas domisi lietuvių kalbos tarmėmis.

 

Švendubrės apylinkių tekstai
Sudarė Asta Leskauskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020.

Knyga „Švendubrės apylinkių tekstai“ pristato pietų aukštaičiams priskiriamą Švendubrės ir aplinkinių vietovių šnektą. Leidinį sudaro pratarmė, įvadas, išsamia fonetine transkripcija užrašyti tekstai su komentarais, vietovardžių sutrumpinimų, literatūros ir šaltinių sąrašai. Įvade glaustai aptarta Švendubrės kaimo ir jo apylinkių istorija, sinchroninė šnektos situacija, apžvelgtos svarbiausios ir ryškiausios fonetikos, akcentologijos, morfologijos, sintaksės ir leksikos ypatybės, ryškesni kalbos vienetų kaitos atvejai. Transkripcija užrašytuose pasakojimuose atsiskleidžia vaizdingo Dzūkijos kampelio istorija, vietinių gyventojų pasaulėžiūra, patirtis ir išgyvenimai, buitis, kasdieniai darbai, papročiai ir tradicijos, šventės, bendruomeniniai ir šeiminiai santykiai, glaudus santykis su gamta ir kt. Pasakojimai užrašyti Švendubrės, Ratnyčios, Mašnyčių, Randamonių, Latežerio ir Kermušijos kaimuose XX a. 7–8 dešimtmetį ir 2019–2020 m.

 

Šiaurės žemaičiai kretingiškiai
Sudarė Jūratė Lubienė, Asta Leskauskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020.

„Šiaurės žemaičiai kretingiškiai“ – tai mokomoji knyga su elektroninėmis laikmenomis mokytojams ir moksleiviams, padėsianti susipažinti su visomis tarmėmis, plėsti akiratį, turtinti žodyną ir daugiau sužinoti apie gimtojo krašto kultūrą, istoriją, žmonių savimonę, lietuvių santykius su kitomis tautomis. Knygoje rašoma apie šiaurės žemaičių kretingiškių patarmę, kuri paplitusi Kretingos, dalyje Plungės, dalyje Rietavo, dalyje Klaipėdos, dalyje Skuodo rajonų savivaldybėms priklausančių vietovių. Šiaurės žemaičiai kretingiškiai, kaip ir šiaurės žemaičiai telšiškiai, yra tie žemaičiai, kurie ne mokslo kalboje populiariai vadinami dounininkais. Šioje knygoje aptariami svarbiausi šiaurės žemaičių kretingiškių tarmės bruožai.

 

Pietų žemaičiai raseiniškiai
Sudarė Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Vida Marcišauskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020.

„Pietų žemaičiai raseiniškiai“ – tai mokomoji knyga su elektroninėmis laikmenomis, padėsianti susipažinti su visomis tarmėmis, plėsti akiratį, turtinti žodyną ir daugiau sužinoti apie gimtojo krašto kultūrą, istoriją, žmonių savimonę, lietuvių santykius su kitomis tautomis. Knygoje pristatoma raseiniškių kalba ir bent iš dalies atskleidžiamas jų gyvenimas. Šis leidinys skiriamas mokiniams ir jų mokytojams, taip pat aukštųjų mokyklų pirmosios pakopos (bakalauro) studentams, norintiems pagilinti savo dialektologijos žinias ar pasipraktikuoti skaitant transkribuotus tekstus. Knyga pravers ir tyrėjams, ieškantiems vienokių ar kitokių formų, fiksuojamų tik lietuvių kalbos tarmėse, tautosakos perliukų ir kt.

 

Molėtų apylinkių tekstai (+ CD)
Sudarė Regina Rinkauskienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019.

„Molėtų apylinkių tekstai“ yra „Tarmių tekstyno“ serijos leidinys, kurį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė. Į knygą sudėti tekstai iš įvairių Molėtų parapijos kaimų ir iš paties Molėtų miestelio. Knygą „Molėtų apylinkių tekstai“ sudaro Įvadas ir transkribuoti šnektos tekstai su komentarais. Įvade minimi Molėtų miestelio ir jo artimiausių apylinkių istorijos faktai, pateikiama ligšiolinių tyrimų apžvalga, išsamiau aptariamos tradicinės šnektos fonetinės, morfologinės, sintaksės ir leksikos ypatybės, skiriama dėmesio XXI amžiaus šnektos kitimams, kurie jau atsispindi visų kartų informantų kalboje. Į knygą „Molėtų apylinkių tekstai“ sudėti tekstai iš įvairių Molėtų parapijos kaimų ir iš paties Molėtų miestelio. Tekstų turinys įvairus: pasakojama apie karo, pokario metus, tremtį; apie pasilinksminimus, šventes, įvairius darbus.

 

Daukšių apylinkių tekstai (+ CD)
Sudarė Rima Bakšienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019.

„Daukšių tarmių tekstai“ tęsia Lietuvių kalbos institute leidžiamą tarminių šaltinių seriją „Tarmių tekstynas“. Tai dešimtasis serijos leidinys, kuriame pristatoma Daukšių ir jo apylinkių šnekta, priklausanti vakarų aukštaičių kauniškių patarmei. Jį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė su garso įrašais. Šiame leidinyje glaustai aptarta Daukšių miestelio ir jo apylinkių istorija, XX a. pr. – XXI a. pr. sociolingvistinė situacija, apžvelgtos svarbiausios ir ryškiausios fonologijos, akcentologijos, morfologijos, sintaksės bei leksikos ypatybės. Išsamia fonetine transkripcija užrašytuose tarminiuose pasakojimuose atsispindi krašto istorija, buitis, žmonių pasaulėvoka, papročiai ir tradicijos, kasdieniai darbai, šventės, šeimos, giminės, kaimynų ir bičiulių santykiai, prisiminimai apie įvairius gyvenimo tarpsnius.

 

Rytų aukštaičiai širvintiškiai
Sudarė Žaneta Markevičienė, Aurimas Markevičius, Valdimantas Markevičius. –
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018.

„Rytų aukštaičiai širvintiškiai“ – paskutinė serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ knyga, skirta rytų aukštaičiams. Jos skaitytojai supažindinami su širvintiškių patarme, kuri yra viena mažiausių lietuvių kalbos patarmių. Pietiniai jos pakraščiai aplenkėję, todėl tradicinės patarmės plotas dar šiek tiek sumažėjęs. Vis dėlto širvintiškiai, kaip ir visų kitų lietuvių kalbos tarmių atstovai, šneka labai vaizdinga, gyva ir įdomia kalba. Ši knyga skaitytojams padės susipažinti su širvintiškių patarme. Pateikti tekstai turėtų sudominti vaizdingais pasakojimais. Mokiniai išmoks naujų žodžių, frazeologizmų, palyginimų ir pan. Be pasakojimų, skaitytojai ras pasakų, dainų, mįslių, tarminės kūrybos ir kt.

 

Leipalingio apylinkių tekstai
Sudarė Asta Leskauskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018.

Naujajame serijos „Tarmių tekstynas“ leidinyje „Leipalingio apylinkių tekstai“ pristatoma Leipalingio ir jo apylinkių šnekta, priklausanti pietų aukštaičių patarmei. Jį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė su garso įrašais. Šiame leidinyje glaustai aptarta Leipalingio miestelio ir jo apylinkių istorija, XIX a. pabaigos ir XXI a. pradžios sociolingvistinė situacija, apžvelgtos svarbiausios ir ryškiausios fonologijos, akcentologijos, morfologijos, sintaksės ir leksikos ypatybės. Išsamia fonetine transkripcija užrašytuose tarminiuose pasakojimuose atsispindi vaizdingo Dzūkijos kampelio istorija, buitis, žmonių pasaulėvoka, papročiai ir tradicijos, kasdieniai darbai, šventės, šeimos, giminės, kaimynų ir bičiulių santykiai.

 


Akmenės apylinkių tekstai
Sudarė Lina Murinienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018.

„Akmenės apylinkių tekstai“ yra aštuntasis „Tarmių tekstyno“ serijos leidinys, kurį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė. Šioje knygoje bendrai aprašomos Akmenės apylinkių šnektos ypatybės, atskirai aptariami ypatingesni, ypač su vokalizmu susiję dalykai, būdingesni tam tikriems šnektos punktams. Naujosios Akmenės geolektas glaustai aprašomas atskirame skyriuje. Visi tarminiai tekstai nauji, iki šiol niekur neskelbti. Dauguma įrašų daryta 2017 metais vykdant „Tarmių tekstyno“ projektą. Kalbinti vietiniai Akmenės miestelio, Akmenės II kaimo, Agluonų, Kivylių, Klykolių, Vegerių, Menčių gyventojai, čia gimę ir augę. Leidinyje pirmą kartą teikiami Naujosios Akmenės tekstai.

 

Pietų žemaičiai varniškiai (+ CD)
Sudarė Gintarė Judžentytė, Vida Marcišauskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2017.

Serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ leidiniai – tai mokomosios knygos su kompaktinėmis plokštelėmis mokytojams ir moksleiviams, padėsiančios susipažinti su visomis tarmėmis, plėsti akiratį, turtinį žodyną ir daugiau sužinoti apie gimtojo krašto kultūrą, istoriją, žmonių savimonę, lietuvių santykius su kitomis tautomis.

 

 

Ž. Markevičienė, A. Markevičius. Vidiškių šnektos žodynas
Vilnius: Lietuvos edukologijos universitetas, Lietuvių kalbos institutas, 2014.

„Vidiškių šnektos žodynas“ yra išsamusis aiškinamasis vienos rytų aukštaičių širvintiškių šnektos žodynas. Vidiškiai – miestelis Ukmergės rajone, 8 km į šiaurės rytus nuo Ukmergės. Žodynui medžiaga rinkta iš Vidiškių parapijai priklausančių gyvenviečių. Dauguma medžiagos surinkta pačių autorių iš šnekamosios kalbos ir tautosakos. Žodžių reikšmes iliustruojantys sakiniai pateikti fonetine transkripcija. Jie atspindi leksinę, gramatinę ir fonetinę šnektos sistemą. Į žodyną sudėta paveldėtoji, skolintoji leksika, nauji žodžiai.

Įvadinėje dalyje apžvelgiama Vidiškių miestelio ir parapijos istorija, aptariami būdingi šnektos bruožai. Žodynas naudingas lietuvių kalbos tarmių, jos istorijos ir leksikos tyrėjams.

 

Rytų aukštaičiai panevėžiškiai (+CD)
Sudarė Violeta Meiliūnaitė, Vida Marcišauskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014.

„Rytų aukštaičiai panevėžiškiai“ – tai devintoji serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ mokomoji knyga su kompaktine plokštele. Šiame leidinyje aptariamos svarbiausios rytų aukštaičių panevėžiškių patarmės ypatybės, pateikiama vaizdingų tarminių pasakojimų ir poezijos, tekstų apie panevėžiškių istoriją, o kompaktinėje plokštelėje – garso įrašų. Mokiniams įtvirtinti naujas žinias padės įvairūs klausimai ir užduotys. Tai dar viena galimybė mokytojui savo pamokas padaryti informatyvesnes ir vaizdingesnes, o mokiniui – patraukliu būdu susipažinti su patarmės ypatybėmis, pasiklausyti pasakojimų apie senojo Lietuvos kaimo kultūrą.

 

Dusetų apylinkių tekstai (+CD).
Sudarė Regina Rinkauskienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.

Knygą „Dusetų̃ apylinkių tekstai“ sudaro Įvadas ir transkribuoti šnektos tekstai su komentarais. Įvade minimi Dusetų̃ parapijos istorijos faktai, pateikiama ligšiolinių tyrimų apžvalga, išsamiau aptariamos fonetinės, morfologinės, sintaksės ir leksikos ypatybės, kurių pasitaikė transkribuotuose tekstuose. Į knygą sudėti tekstai iš įvairių Dusetų̃ parapijos kaimų – Kavólių, Bilei̇̃šių, Brogi̇̀škių, Sadū́nų – ir iš paties Dusetų̃ miestelio. Didžioji dalis tekstų transkribuota iš Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomų įrašų. Kai kuriuos įrašus pateikė dusetiškis prof. habil. dr. A. Pakerys, dar keletą įrašė Vilniaus edukologijos universiteto Lituanistikos fakulteto studentai.

 

Jurbarko apylinkių tekstai (+CD).
Sudarė Vilija Sakalauskienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.

„Jurbarko apylinkių tekstai“ tęsia „Tarmių tekstyno“ seriją. Leidinį, kaip ir ankstesnius, sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė, kurioje galima išgirsti visus knygoje esančius tekstus. Pasakojimuose ir prisiminimuose atsispindi šio turtingo pilių, piliakalnių, dvarų, įstabių bažnyčių, dar turtingesnio talentingų žmonių krašto istorija, buitis, papročiai ir tradicijos, šventės, kasdieniai darbai, šeimos narių, giminaičių ir kaimynų santykiai, kaimo reikalai, vaikystės ir jaunystės prisiminimai. Knygoje pateikiami tekstai iš vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės dalies, esančios dešinėje Nemuno pusėje, t. y. iš kelių Jurbarko rajono kaimų – Paulių̃, Stakių̃, Gudžiū́nų, Greičių̃, Raudonė́nų, Mikutáičių I, Vãdžgirio. Tarminiai tekstai užrašyti išsamia dialektologine transkripcija.

 

Rytų aukštaičiai anykštėnai (+CD)
Sudarė Žaneta Markevičienė, Aurimas Markevičius, Vilija Salienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.

„Rytų aukštaičiai anykštėnai“ – tai aštuntoji serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ mokomoji knyga su kompaktine plokštele. Šiame leidinyje aptariamos svarbiausios rytų aukštaičių anykštėnų ypatybės, pateikiama vaizdingų tarminių pasakojimų ir poezijos, žinių apie anykštėnų patarmės vietą lietuvių kalbos tarmių sistemoje, o kompaktinėje plokštelėje – garso įrašų. Mokinius ir mokytojus turėtų sudominti tarminiai pasakojimai, kurių ne vienas prilygsta patyrusių rašytojų sukurtoms novelėms. Tikrai atsiras galimybių praturtinti savo kalbą naujais ar primirštais žodžiais, posakiais, frazeologizmais, palyginimais ir kt.

 

Šiaurės žemaičiai telšiškiai (+CD).
Sudarė Juozas Pabrėža, Vida Marcišauskaitė, Asta Leskauskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2013.

„Šiaurės žemaičiai telšiškiai“ – tai septintoji serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ mokomoji knyga su kompaktine plokštele. Šiame leidinyje aptariamos svarbiausios šiaurės žemaičių telšiškių ypatybės, pateikiama vaizdingų tarminių pasakojimų ir poezijos, tekstų apie žemaičius ir kitas tarmes, o kompaktinėje plokštelėje – garso įrašų. Mokiniams įtvirtinti naujas žinias padės įvairūs klausimai ir užduotys. Tikimasi, kad leidinys padės moksleiviams, mokytojams artimiau susipažinti su unikalia, gyva ir įdomia šiaurės žemaičių telšiškių tarme, leis išgirsti ir pajausti tos tarmės dinamiškumą, ekspresyvumą ir savitumą.

 

Taip šneka lietuvininkai Saugose
Sudarė Adelė Judeikienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011.

Saũgų (Šilutės r.) šnekta priklauso vakarų žemaičių patarmei. Manoma, kad ją bemoka tik keliolika vyresnio amžiaus žmonių.

Adelės Judeikienės transkribuotų tekstų rinkinį „Taip šneka lietuvininkai Saugose“ sudaro įvadas, kuriame trumpai aptariama Saugų bei vietos parapijos istorija, gyventojų skaičius, svarbesnieji pastatai ir įstaigos, žymūs krašto žmonės, vietovardžio kilmė, vietos kraštotyrininkės mokytojos Ritos Pečiulienės tekstas apie Saugas, Jono Bukančio straipsnis apie kai kurias Saugų šnektos ypatybes ir transkribuoti Saugų šnektos pateikėjų tekstai.

 

Kompiuterinis žodynas „Lietuvių tarmės. III dalis / Lithuanian Dialects. Volume III“
Sudarė Asta Leskauskaitė, Rima Bakšienė ir kt. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011.

Žodyne „Lietuvių tarmės. III dalis / Lithuanian Dialects. Volume III“ aprašomi buityje ir žemės ūkyje naudotų ir naudojamų prietaisų, įrankių, padargų bei jų dalių pavadinimai. Jų paplitimas pateikiamas žemėlapiuose ir aprašuose. Žodžių linksniavimas, kirčiavimas užfiksuoti ir grafiškai, ir garsu. Žodyne aptariama kiekvieno žodžio etimologija, vartosena, nurodomi literatūros šaltiniai. Garso įrašai, filmai, etnografinės pastabos, tautosakos pavyzdžiai ir nuotraukos supažindina skaitytojus su žodyne aptariamais žodžiais įvardijamų daiktų paskirtimi, naudojimu, su jais susijusiais prietarais ir papročiais.

 

„Dieveniškių šnektos žodynas“ (T. 2: N–Ž)
Sudarė Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.

Pietrytinio lietuvių kalbos ploto pakraščio Dieveniškių (Šalčininkų r.) šnekta, kaip ir dabar už Lietuvos ribų nykstančios ar jau išnykusios Gervėčių, Lazūnų, Pelesos, Zietelos ir kt. šnektos, išsaugojo daug senoviškų gramatikos formų, žodžių, jų reikšmių. Tačiau jos raidą lėmė ir gana ilgą laiką vykę tiesioginiai, dažnai priverstiniai kontaktai su slavų – gudų, lenkų, rusų – kalbomis. Senųjų šnektos ypatybių nykimą ir naujųjų atsiradimą pastaruoju metu vis labiau skatina bendrinė lietuvių kalba. „Dieveniškių šnektos žodynas“ – nedidelės lietuvių kalbos ploto dalies, bet labai svarbių lietuvių kalbos mokslui, etninės kultūros istorijai duomenų sankaupa. Žodynas rodo ne tik Dieveniškių apylinkėse vartojamą leksiką, bet daugeliu atvejų atspindi ir kitus kalbos lygmenis.

 

Juozas Aleksandravičius. Kretingos tarmės žodynas
Sudarė Danguolė Mikulėnienė, Daiva Vaišnienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011.

Kalbininkas Juozas Aleksandravičius (1920–2007) gimtosios šiaurės žemaičių kretingiškių šnektos duomenis rinko visą gyvenimą. Išėjęs į pensiją, atsidėjo tik šiam darbui ir parašė didelės apimties žodyną. Skaitytojai čia ras daugybę vaizdingos gyvosios kalbos pavyzdžių: į jį sudėti tarmės žodžiai iliustruoti autentiškais šnekamosios kalbos sakiniais, ekspedicijų ir kelionių metu užrašytais iš vietinių žmonių (kai kurie jų gimę dar XIX a. pabaigoje) lūpų. Pats autorius nespėjo žodyno parengti spaudai. Žodynas – svarbus XX a. antrosios pusės lietuvių tarmėtyros šaltinis. Redaguojant stengtasi kuo mažiau jį keisti ar koreguoti, laikytasi visų to meto lietuvių dialektologijos ir tarminės leksikografijos tradicijų.

 

Zietelos šnektos tekstai, II dalis (+ CD)
Sudarė Aloyzas Vidugiris, Danguolė Mikulėnienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.

Leidinio komplektą sudaro knyga – „Zietelos šnektos tekstų“ I dalies tęsinys, ir kompaktinė plokštelė. Knygoje publikuojami į pirmąją dalį nepatekusių pateikėjų tekstai. Jie, kaip ir ankstesnieji, daugiausia užrašyti kalbininko A. Vidugirio antrojoje XX a. pusėje iš vietinių zieteliškių – Zasečių, Pagirių ir kitų kaimų. Pateikėjai gimę XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje, seniausia iš jų – Marijona Lubakaitė-Burokienė (1890–1968).

 

Rytų aukštaičiai kupiškėnai (+ CD)
Sudarė Asta Balčiūnienė, Kristina Varnauskaitė, Asta Leskauskaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.

Lietuva unikali savo kultūros turtais, kuriuos sudaro ne tik senieji papročiai, tautosaka, bet ir iki mūsų dienų išlikusios tarmės. Kiekviena tarmė liudija savitą bendruomenės požiūrį į pasaulį. Deja, nykstant tradiciniam Lietuvos kaimui, vis sparčiau prarandamos kai kurios patarmės. Jei Žemaitijoje iki šiol maži vaikai ir jaunimas kalba žemaitiškai net ir viešojoje erdvėje, tai daugelyje Aukštaitijos vietų tradicinė patarmė skamba tik senolių lūpose. Norom nenorom kyla klausimas, ar siekdami būti modernūs neprarasime savo šaknų, savasties?

 

Dūkšto apylinkių tekstai (+ CD)
Sudarė Vytautas Kardelis. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.

Knygą sudaro „Įvadas“ ir transkribuoti tekstai su komentarais. „Įvade“ minimi svarbiausi Dūkšto miesto ir parapijos istorijos faktai, pateikiama sociolingvistinių pastabų.

Panagrinėtos fonologijos, morfologijos, sintaksės ir leksikos ypatybės, tačiau tik tos, kurios pasitaikė transkribuotuose tekstuose. Aptariant kalbos ypatybes ypač norėta atkreipti dėmesį į garsų ir formų konkurenciją, parodyti ne tik kalbos istorijai svarbius archajiškus atvejus, bet ir sinchroninę tekstų kalbos įvairovę. Transkribuojant tekstus buvo laikomasi dinaminės sinchronijos principo, t. y. garsines ypatybes kiek įmanoma stengtasi perteikti tokias, kokios iš tikrųjų yra.

 

Rytų aukštaičiai vilniškiai (+ CD)
Sudarė Vytautas Kardelis, Daiva Kardelytė-Grinevičienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.

Serijos Lietuvių kalbos tarmės mokyklai leidiniai – tai mokomosios knygos su kompaktinėmis plokštelėmis mokytojams ir moksleiviams, padėsiančios susipažinti su visomis tarmėmis, plėsti akiratį, turtinti žodyną ir daugiau sužinoti apie gimtojo krašto kultūrą, istoriją, žmonių savimonę, lietuvių santykius su kitomis tautomis.

„Rytų aukštaičiai vilniškiai“ – penktoji serijos Lietuvių kalbos tarmės mokyklai mokomoji knyga su kompaktine plokštele. Joje aprašomos svarbiausios rytų aukštaičių vilniškių patarmės ypatybės, pateikiama tarminių pasakojimų, o kompaktinėje plokštelėje – autentiškų garso įrašų.

 

Rytų aukštaičiai uteniškiai (+ CD)
Sudarė Regina Rinkauskienė, Rima Bacevičiūtė, Vilija Salienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.

Lietuvių kalbos tarmės – unikalus ir archajiškas lietuvių kalbos reiškinys, į kurį tik visai neseniai pradėta žiūrėti labai pagarbiai – kaip į kultūrinį ir istorinį Lietuvos paveldą. „Rytų aukštaičiai uteniškiai“ – ketvirtoji mokomoji knyga su kompaktine plokštele iš serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“. Leidinys supažindins moksleivius ir jų mokytojus su rytų aukštaičių uteniškių patarme, jos ypatybėmis ir savitumu, atskleis šio krašto žmonių dvasinės kūrybos grožį. Pratimai ir užduotys padės įtvirtinti įgytas žinias ir sužinoti daugiau. Knyga iliustruota žemėlapiais ir nuotraukomis. Kompaktinėje plokštelėje įrašyti knygoje publikuoti tekstai.

 

Kompaktinė plokštelė „Laumiukai“ (CD)
VšĮ Vilniaus ir Alytaus regionų aklųjų centras, 2009.

Kompaktinėje plokštelėje „Laumiukai“ – aštuoniasdešimt pasakų, pasektų ir užrašytų skirtingu metu skirtinguose Lietuvos regionuose. Jas įrašė aštuoniolika skirtingų žmonių.

 

Širvintiškių tekstai (+CD)
Parengė Žaneta Markevičienė, Valdimantas Markevičius, Aurimas Markevičius. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.

Šioje trijų autorių parengtoje knygoje ir kompaktinėje plokštelėje pateikta vienos mažiausių lietuvių kalbos patarmių – širvintiškių – tekstų. Apžvelgiama dabartinė ir istorinė šio ploto situacija, aptariamos fonetinės, morfologinės, leksinės ir viena kita sintaksinė ypatybė. Šiek tiek tikslinamos širvintiškių patarmės ribos, koreguojami jos skyrimo kriterijai. Išsamia dialektologine transkripcija pateikta tekstų iš Čiobiškio, Gelvonų, Bagaslaviškio, Pabaisko ir Vidiškių parapijų. Šie tekstai komentuojami. Didžioji dalis šioje knygoje skelbiamų tekstų yra pasakojimai, bet skaitytojas ras ir pasakų, mįslių, samprotavimų ir pan. 

 

Angelė Vilutytė
Kaltanėnų šnektos žodynas
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.

Šiame žodyne pateikiami rytų aukštaičių uteniškių šnektos leksikos duomenys, autorės surinkti iš Kaltanėnų parapijos.
Leidinyje atsispindi leksikos įvairovė, jos turtai, svarbūs lietuvių kalbos mokslui, etninės kultūros istorijai. Žodyne sudėti žodžiai su iliustracijomis (frazeologizmais, vaizdingais posakiais, palyginimais, tautosaka). Tekstas pateikiamas dialektologine transkripcija.

 

Nijolė Tuomienė
Ramaškonių šnektos tekstai (+CD)
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.

Knygoje pateikiama dialektologine transkripcija užrašytų Ramaškonių apylinkių šnektos tekstų, surinktų 1991–2004 metais. Tai sparčiai nykstanti lietuvių kalbos periferinė šnekta – pietų aukštaičių patarmės dalis, esanti Baltarusijoje, Varanavo rajone, Gardino srityje. Nedidelė Ramaškonių šnekta labai savita, išlaikiusi nemažai archajiškų bruožų, o dėl ilgos izoliacijos ir glaudžių kontaktų su slavų kalbomis sukūrusi nemažą naujybių sluoksnį.

 

Griškabūdžio apylinkių tekstai (+ CD)
Sudarė R. Bacevičiūtė, V. Sakalauskienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.

„Griškabūdžio apylinkių tekstai“ – antrasis „Tarmių tekstyno“ serijos leidinys. Jį, kaip ir pirmąjį, sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė, kurioje yra visi knygoje esantys tekstai. Leidinyje pateikta tarminių tekstų iš dviejų parapijų, įeinančių į Grìškabūdžio seniūnijos ribas – Grìškabūdžio ir Paluobių̃. Kalbiniu požiūriu Grìškabūdžio šnektos ploto nesistengta apibrėžti dėl dviejų priežasčių. Pirma, Grìškabūdis yra zanavykams priklausantis punktas, tačiau esantis arčiausiai veliuoniškių ploto ir todėl turintis nemažai pereinamųjų ypatybių. Antra, Griškabūdžio šnekta savo pagrindinėmis zanavykiškomis ypatybėmis nelabai kuo skiriasi nuo piečiau esančių zanavykų – Jankų̃, Barzdų̃, Vìšakio Rūdõs apylinkių. Todėl renkantis tekstus apsiribota administracinėmis – seniūnijos ir parapijų – ribomis.

 

Vakarų aukštaičiai šiauliškiai (+CD)
Sudarė Rūta Kazlauskaitė, Lionė Lapinskienė, Rima Bacevičiūtė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2007.

Trečiasis serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ leidinys skirtas vakarų aukštaičių šiauliškių patarmei. Knygoje aprašomas patarmės ir atskirų jos dalių plotas, nurodomos ryškiausios kalbos ypatybės, pateikiama keliasdešimt tarminių pasakojimų, aptariama gimtosios tarmės įtaka iš šiauliškių ploto kilusių rašytojų kūrybai, supažindinama su literatūros kūrėjų ir kalbininkų mintimis apie tarmes ir tarminį kalbėjimą. Skyrelių pabaigoje duodama įvairių klausimų ir užduočių, skirtų žinioms apie šiauliškių patarmę įtvirtinti.

Knyga iliustruota žemėlapiais ir nuotraukomis. Kompaktinėje plokštelėje įrašyti knygoje publikuoti tekstai.

 

Aleksas Girdenis
Žemaičių dzūkai: Tekstai su komentarais
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008.

Leidinys parengtas remiantis gausia tarmine medžiaga, sukaupta 1974–1979 m. Jis skiriamas labai įdomiai, bet palyginti mažai ištirtai šiaurės žemaičių patarmei – žemaičių dzūkams, kurių pagrindiniai bruožai šiuo metu jau beveik išnykę. Kadangi visi pateikėjai jau mirę, knygą galima laikyti ir paminklu jiems, kalbėjusiems į mikrofoną tokia gyva, sodria, savita ir turtinga kalba, kokios jau niekada nebeišgirsime.

Rinkinį papildo du perspausdinami moksliniai straipsniai, skirti pačioms ryškiausioms ir sparčiausiai nykstančioms tarmės ypatybėms – žemaičių dzūkavimui bei jo kilmei ir specifinio tarmės balsio [a:] kiekybei.

 

Vakarų žemaičiai (+ CD)
Sudarė Jonas Bukantis, Asta Leskauskaitė, Vilija Salienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.

Antrasis serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“ leidinys skirtas vakarų žemaičiams. Komplektą sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė. Knygoje aprašomos patarmės ypatybės, vardai, plotas, lingvistinė situacija. Autentiški tekstai ir garso įrašai padės skaitytojui pajusti vakarų žemaičių patarmės grožį ir unikalumą, susipažinti su Klaipėdos krašto papročiais, darbais, specifiniu gyvenimo būdu. Kiekvieno knygos skyrelio pabaigoje yra mokomųjų užduočių.

 

 Mielagėnų apylinkių tekstai
Sudarė Vytautas Kardelis. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.

Šia Mielagėnų apylinkių šnektos tekstų knyga (su kompaktine plokštele) pradedama leisti nauja Lietuvių kalbos instituto serija „Tarmių tekstynas“. Mielagėnų apylinkių tekstai, Vilnius, 2006. Knygoje išsamia dialektologine transkripcija pateikiami tekstai iš šiaurinės rytų aukštaičių vilniškių dalies – Mielagėnų (Ignalinos r.) parapijos kaimų: Mielagėnų, Salamiankos, Gilūtų, Paliesiaus ir Mėčionių. Leidinį sudaro įvadas, kur pateikiama istorinių ir sociolingvistinių pastabų, panagrinėtos tekstų fonologinės, morfologinės, sintaksės, leksikos ypatybės, ir komentuoti tekstai. Tekstų turinys įvairus: pasakojimai apie gyvenimą, kasdienius darbus, jaunystę, lenkų okupacijos laikus, uždarbiavimą Lietuvoje ir Latvijoje, įvairūs nutikimai. Leidinys visų pirma skiriamas mokslinei apyvartai, tačiau jis turėtų būti įdomus visiems, kurie domisi lietuvių kalbos tarmėmis.

 

 Asta Leskauskaitė
Kučiūnų krašto šnektos tekstai
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.

Šiame leidinyje (knygoje ir kompaktinėje plokštelėje) skelbiami pietų aukštaičių tarmės pietvakariuose, Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, Lazdijų rajone, esančio Kučiūnų krašto šnektos tekstai, užrašyti išsamia dialektologine transkripcija. Pasakojimuose ir prisiminimuose atsispindi krašto istorija, dzūkų buitis, papročiai ir tradicijos, šventės, kasdieniai darbai, gydymo gudrybės, šeimos narių, giminaičių ir kaimynų santykiai, kaimo reikalai, dabartis, metų laikų ir gamtos kaita ir kt. Įvadiniame straipsnyje aprašomas šnektos plotas, tyrimų istorija, svarbiausios fonetikos, morfologijos, kirčiavimo ir kitos ypatybės. Leidinio pabaigoje pridėtame žodynėlyje aiškinamos skolinių ir specifinių šnektos žodžių reikšmės.

 

Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai
Sudarytojai ir autoriai: Vytautas Kardelis, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Agnė Navickaitė, Inga Strungytė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.

Mokomoji knyga parengta iš tarminės medžiagos, surinktos rytų aukštaičių vilniškių patarmės šiaurės rytų dalyje – Ignalinos r. Palūšės, Daugėliškio ir Vidiškių parapijų kaimuose. Knygą sudaro teorinis įvadas, tarminiai tekstai, užduotys ir pratimai. Šiaurės rytų aukštaičiai vilniškiai vartoja nemažai slaviškų skolinių, todėl pridėtas tekstuose vartojamų senųjų ir naujųjų slavizmų žodynėlis. Tarminiai tekstai pateikti tik transkribuoti. Pridėta kompaktinė plokštelė su pasakotojų garso įrašais.

 

Šakių šnektos tekstai
Sudarė Rima Bacevičiūtė. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2006.

Knygoje ir kompaktinėje plokštelėje pateikiama tarminių tekstų iš vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės dalies, esančios kairėje Nemuno pusėje. Pagal stambiausią gyvenamąjį punktą šis plotas pavadintas Šakių šnekta. Tai didesnioji, šiaurinė, Šakių rajono dalis, kalbos atžvilgiu beveik visa pasižyminti vienodomis ypatybėmis. Šnekta artima bendrinei kalbai, tačiau turi nuo jos besiskiriančių, fonetikos, morfologijos, sintaksės ypatybių, savitų žodžių, nemažai germanizmų. Nuo kitos, pietinės, rajono dalies – zanavykų šnektos – šis plotas labiausiai skiriasi galūnių trumpinimu. Leidinyje daugiausia Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomų įrašų.

 

Aukštaičių tarmių tekstai (CD)
Sudarė Žaneta Markevičienė ir Aurimas Markevičius. – Vilnius: VšĮ Tautinių bendrijų namai, 2005.

Rinkinį sudaro keturios kompaktinės plokštelės, kuriose skelbiami 1998–2004 m. Vilniaus pedagoginio universiteto Lituanistikos fakulteto studentų įrašyti tarminiai tekstai. Dalis jų buvo spausdinta Žanetos Markevičienės knygoje „Aukštaičių tarmių tekstai“ (I d. – 1999, II d. – 2001), kiti tekstai neskelbti. Čia įdėti ir nelabai kokybiškai įrašyti tekstai, kuriuose yra įdomių retų tarminių ypatybių (Giraitė, II Kabeliai ir kt.). Tekstai įrašyti MP3 formatu, klausomi kompiuteriu arba specialiu grotuvu.

 

Lietuvių tarmės. D. 2 / Lithuanian dialects. Vol. 2
Sudarė Rima Bacevičiūtė, Asta Leskauskaitė, Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Evaldas Ožeraitis, Edmundas Trumpa, Daiva Vaišnienė, Aloyzas Vidugiris ir kt. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.

Ši kompaktinė plokštelė ir knygelė parengtos pagal leidinį „Lietuvių kalbos atlasas. Leksika“ (1977). Antrojoje žodyno dalyje aptariami žmogaus buities reikmenų ir valgių pavadinimai, tarmėse įvardijami per 80 žodžių. Jų paplitimas nurodomas aprašuose bei žemėlapiuose. Žodžių linksniavimas ir kirčiavimas užfiksuotas ir grafiniu, ir garsiniu būdu. Trumpai aprašoma kiekvieno žodžio etimologija, vartosena, nurodomi literatūros šaltiniai, pateikiama nuotraukų ir tarminių pasakojimų. Tekstas parašytas dviem kalbomis – lietuvių ir anglų.

 

 Zietelos šnektos tekstai. D. I
Sudarė Aloyzas Vidugiris, Danguolė Mikulėnienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005.

Zietelos šnekta buvo lietuvių kalbos periferinė šnekta, labiausiai nutolusi į pietus už dabartinės Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijoje, Gardino srityje, Djatlovo (gudiškai Dziatlau) rajone ir apylinkėse. Zietelos šnekta labai savita, išlaikiusi nemaža archajiškų bruožų, o dėl gilios izoliacijos ir glaudžių kontaktų su slavų kalbomis, sukūrusi didoką naujybių sluoksnį, savitos darybos žodžių ir reikšmių.

 

Vakarų aukštaičiai kauniškiai ir Klaipėdos krašto aukštaičiai
Sudarė Rima Bacevičiūtė, Danguolė Mikulėnienė, Vilija Salienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.

Ši mokomoji knyga ir kompaktinė plokštelė yra pirmasis komplektas iš serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“. Jis skirtas vakarų aukštaičiams kauniškiams ir Klaipėdos krašto aukštaičiams.
Lietuvių kalbos instituto kalbininkai tikisi, kad leidinys bus puiki galimybė gyvai – garso įrašais ir rašytiniu žodžiu – supažindinti Lietuvos jaunuomenę ir visus besidominčius su lietuvių kalbos tarmėmis.

 

Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris.
Dieveniškių šnektos žodynas, T I: A–M
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005.

Dieveniškių (Šalčininkų r.) šnekta laikoma viena iš lietuvių kalbos ploto pietrytinio pakraščio atraminių šnektų. Kaip ir dabar už Lietuvos ribų esančios ar nykstančios Gervėčių, Lazūnų, Pelesos, Zietelos ir kt. šnektos, ji išsaugojo daug senoviškų gramatikos formų, žodžių, jų reikšmių.

„Dieveniškių šnektos žodynas“ – nedidelės lietuvių kalbos ploto dalies, bet labai svarbių lietuvių kalbos mokslui, etninės kultūros istorijai duomenų sankaupa. Žodynas rodo ne tik Dieveniškių apylinkėse vartojamą leksiką, bet daugeliu atveju atspindi ir kitus kalbos lygmenis.

 

Joniškio šnektų pratimai ir tekstai
Sudarė J. Švambarytė, N. Bartkutė, R. Dumčiūtė, A. Kaikarytė, L. Kazlauskaitė. – Šiaulių universiteto Dialektologijos centras „Dipolis“, 2005. 

Kompaktinėje plokštelėje pateikiami vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės – Joniškio, Kriukų ir Žagarės šnektų – fonetikos, kirčiavimo, leksikos, morfologijos ir žodžių darybos aprašai su lentelėmis ir žemėlapiu, tekstai su garso įrašais, transliteracijos principai. Plokštelėje taip pat rasite pratimų su atsakymais prie sunkesnių užduočių, rekomenduotinos literatūros apie Joniškio šnektas sąrašą, Joniškio šnektų leksikos žodynėlį.

 

Lietuvių kalbos tarmių chrestomatija
Sudarė Rima Bacevičiūtė, Audra Ivanauskienė, Asta Leskauskaitė, Edmundas Trumpa. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004.

„Lietuvių kalbos tarmių chrestomatiją“ sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė. Knygoje pateikiami lietuvių kalbos tarmių bei patarmių aprašai, žemėlapiai, transkribuoti ir transponuoti įvairių šnektų tekstai. Kompaktinėje plokštelėje, be minėtos medžiagos, dar yra ir knygoje spausdinamų šnektų tekstų pateikėjų autentiškų įrašų. Leidinys skirtas besimokančiam jaunimui, mokytojams, dėstytojams ir visiems, kas domisi lietuvių kalba ir jos tarmėmis.

 

Zanavykų šnektos žodynas. T. 2. L–R

Parengė Rima Bacevičiūtė, Janina Švambarytė, Giedrė Čepaitienė, Klementina Vosylytė, Vilija Sakalauskienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.

Žodyne pateikiama vakarų aukštaičių kauniškių tarmės zanavykų šnektos leksika. „Zanavykų šnektos žodynas“ parengtas pagal išsamiųjų tarminių žodynų principus: į jį dėti visi iš gyvosios kalbos ir rašytinių šaltinių surinkti žodžiai, jie iliustruoti užrašytais sakiniais. Žodynas atspindi bendrinės kalbos pamatu tapusios šnektos leksinę ir gramatinę sistemą, iš dalies ir fonetikos ypatybes, todėl pravers bendrinės kalbos kilmės aiškintojams, tarmių ir bendrinės kalbos santykių tyrėjams, visiems, kurie domisi vakarų aukštaičių dvasiniu paveldu.

 

 Zanavykų šnektos žodynas. T. 1. A-K
Parengė Janina Švambarytė, Giedrė Čepaitienė, Aldonas Pupkis, Klementina Vosylytė. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.

Žodyne pateikiama XIX a. II pusės-XX a. vakarų aukštaičių kauniškių tarmės zanavykų šnektos leksika. "Zanavykų šnektos žodynas" parengtas pagal išsamiųjų tarminių žodynų principus: į jį dėti visi iš gyvosios kalbos ir rašytinių šaltinių surinkti žodžiai, jie iliustruoti užrašytais sakiniais. Šiame darbe taip pat galima rasti žinių apie zanavykų šnektą, jos plotą bei ypatybes.
Žodynas atspindi bendrinės kalbos pamatu tapusios šnektos leksinę ir gramatinę sistemą, iš dalies ir fonetikos ypatybes, todėl pravers bendrinės kalbos kilmės aiškintojams, tarmių ir bendrinės kalbos santykių tyrėjams, visiems, kurie domisi vakarų aukštaičių dvasiniu paveldu.

 

 
Vitas Labutis
Daukšių krašto žodynas
Vilnius: Alma littera, 2002.

Daukšių krašto šnekta priklauso pietinių vakarų aukštaičių, vadinamųjų antrųjų kapsų, šnektoms. Garsynu, kirčiavimu, daugeliu gramatikos dalykų ji labai artima bendrinei kalbai. Daugiausia savitų ypatybių galima įžvelgti to krašto leksikoje, jos vartosenoje. Tad šio darbo svarbiausias uždavinys – pateikti Daukšių krašto būdingiausius žodžius, parodyti, kaip jie vartojami, nepaliekant nuošaly nei vietovardžių, nei pavardžių.

 

 
Žaneta Markevičienė
Aukštaičių tarmių tekstai. D. 2
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001.

Spausdinami tekstai iš vakarinės ir pietvakarinės Aukštaitijos dalies: anykštėnų, kupiškėnų, panevėžiškių ir vakarų aukštaičių tarmių. Prie kaimo vietovių nurodomos parapijos.

 

 

 

 

 
Aloyzas Vidugiris
Zietelos šnektos žodynas
Moksl. red. Danguolė Mikulėnienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Svetimųjų apsuptyje (Baltarusijoje, Gardino srites Diatlovo rajone, apie 150 km į pietryčius nuo Vilniaus) XX amžiaus 9-ame dešimtmetyje ištirpusi Zietelos lietuvių šnekta yra labai archajiška ir savita. Ji nesutampa nė su viena lietuvių tarmių. Tolydžio silpdama zieteliškių šnekta buvo smarkiai paveikta ją supusių gudų, lenkų, rusų kalbų. Tai ypač atsispindi jos žodyne. Todėl autoriaus pasirinktas visuotinio tarmės žodyno tipas leido pateikti išsamų merdinčios šnektos leksikos (kartu su vietovardžiais ir asmenvardžiais) vaizdą.

 

 
Juozas Maceika
Lazūnai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Monografija, susidedanti iš dviejų dalių, atskleidžia visą dramatišką lazūniškių gyvenimo XX amžiuje panoramą. Yra reikšmingas paminklas ne tik gimtajam savo kaimui, apylinkei, bet ir visoms svetimųjų niokojamoms liūdnosios Pietryčių Lietuvos etninėms žemėms. Šis veikalas papildo filologinę literatūrą apie lazūniškių tarmę ir kaip iš to krašto kilusio autoriaus liudijimas apie Lazūnų apylinkių lietuvių buitį, papročius ir viltis turi ypatingą vertę, kuri ilgainiui, reikia manyti, tik didės.

 

 
Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas
Dieveniškių šnektos tekstai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

Leidinyje skelbiami vienos lietuvių kalbos ploto pietrytinio pakraščio – Šalčininkų rajono, Dieveniškių apylinkių – šnektos tekstai. Visi jie užrašyti iš arčiausiai nuo šios šnektos svarbiausios gyvenamosios vietos, Dieveniškių miestelio, esančių kaimų: Žižmų, Šaltinių, Kaziulių. Tai viena įdomiausių ir seniai dėmesio susilaukusi lietuvių kalbos šnekta. Reikalingų duomenų šiame leidinyje ras istorinės ir dabartinės dialektologijos, tarmių ir kalbų sąveikos, įvairių kitų kalbotyros, etnografijos, kultūros sričių tyrinėtojai.

 

Aleksas Girdenis
Taip šneka tirkšliškiai: Šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

 

 

Joniškio šnektų pratimai ir tekstai
Sudarė J. Švambarytė, N. Bartkutė, R. Dumčiūtė, A. Kaikarytė, L. Kazlauskaitė. – Šiaulių universiteto Dialektologijos centras „Dipolis“, 2005.http://www.vlkk.lt/media/public/old_news/131.JPG

Kompaktinėje plokštelėje pateikiami vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės – Joniškio, Kriukų ir Žagarės šnektų – fonetikos, kirčiavimo, leksikos, morfologijos ir žodžių darybos aprašai su lentelėmis ir žemėlapiu, tekstai su garso įrašais, transliteracijos principai. Plokštelėje taip pat rasite pratimų su atsakymais prie sunkesnių užduočių, rekomenduotinos literatūros apie Joniškio šnektas sąrašą, Joniškio šnektų leksikos žodynėlį.

 

 

Zietelos šnektos tekstai. D. I
Sudarė Aloyzas Vidugiris, Danguolė Mikulėnienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005.

http://www.vlkk.lt/media/public/old_news/156.JPGZietelos šnekta buvo lietuvių kalbos periferinė šnekta, labiausiai nutolusi į pietus už dabartinės Lietuvos Respublikos sienos Baltarusijoje, Gardino srityje, Djatlovo (gudiškai Dziatlau) rajone ir apylinkėse. Zietelos šnekta labai savita, išlaikiusi nemaža archajiškų bruožų, o dėl gilios izoliacijos ir glaudžių kontaktų su slavų kalbomis, sukūrusi didoką naujybių sluoksnį, savitos darybos žodžių ir reikšmių.

 

Mielagėnų apylinkių tekstai
Sudarė Vytautas Kardelis. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006.

Šia Mielagėnų apylinkių šnektos tekstų knyga (su kompaktine plokštele) pradedama leisti nauja Lietuvių kalbos instituto serija „Tarmių tekstynas“.Mielagėnų apylinkių tekstai, Vilnius, 2006. Mielagėnų apylinkių tekstai, Vilnius, 2006. Knygoje išsamia dialektologine transkripcija pateikiami tekstai iš šiaurinės rytų aukštaičių vilniškių dalies – Mielagėnų (Ignalinos r.) parapijos kaimų: Mielagėnų, Salamiankos, Gilūtų, Paliesiaus ir Mėčionių. Leidinį sudaro įvadas, kur pateikiama istorinių ir sociolingvistinių pastabų, panagrinėtos tekstų fonologinės, morfologinės, sintaksės, leksikos ypatybės, ir komentuoti tekstai. Tekstų turinys įvairus: pasakojimai apie gyvenimą, kasdienius darbus, jaunystę, lenkų okupacijos laikus, uždarbiavimą Lietuvoje ir Latvijoje, įvairūs nutikimai. Leidinys visų pirma skiriamas mokslinei apyvartai, tačiau jis turėtų būti įdomus visiems, kurie domisi lietuvių kalbos tarmėmis.

Širvintiškių tekstai (+CD)
Parengė Žaneta Markevičienė, Valdimantas Markevičius, Aurimas Markevičius. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.

Šioje trijų autorių parengtoje knygoje ir kompaktinėje plokštelėje pateikta vienos mažiausių http://www.vlkk.lt/media/public/image/Naujienos/Nauji%20leidiniai/090917kn_SirvintiskiuTekstai266.jpglietuvių kalbos patarmių – širvintiškių – tekstų. Apžvelgiama dabartinė ir istorinė šio ploto situacija, aptariamos fonetinės, morfologinės, leksinės ir viena kita sintaksinė ypatybė. Šiek tiek tikslinamos širvintiškių patarmės ribos, koreguojami jos skyrimo kriterijai. Išsamia dialektologine transkripcija pateikta tekstų iš Čiobiškio, Gelvonų, Bagaslaviškio, Pabaisko ir Vidiškių parapijų. Šie tekstai komentuojami. Didžioji dalis šioje knygoje skelbiamų tekstų yra pasakojimai, bet skaitytojas ras ir pasakų, mįslių, samprotavimų ir pan.