Spausdinti

 Zanavykų šnektos žodynas. T. 1. A-K
Parengė Janina Švambarytė, Giedrė Čepaitienė, Aldonas Pupkis, Klementina Vosylytė. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.

Žodyne pateikiama XIX a. II pusės-XX a. vakarų aukštaičių kauniškių tarmės zanavykų šnektos leksika. "Zanavykų šnektos žodynas" parengtas pagal išsamiųjų tarminių žodynų principus: į jį dėti visi iš gyvosios kalbos ir rašytinių šaltinių surinkti žodžiai, jie iliustruoti užrašytais sakiniais. Šiame darbe taip pat galima rasti žinių apie zanavykų šnektą, jos plotą bei ypatybes.
Žodynas atspindi bendrinės kalbos pamatu tapusios šnektos leksinę ir gramatinę sistemą, iš dalies ir fonetikos ypatybes, todėl pravers bendrinės kalbos kilmės aiškintojams, tarmių ir bendrinės kalbos santykių tyrėjams, visiems, kurie domisi vakarų aukštaičių dvasiniu paveldu.

 

 
Vitas Labutis
Daukšių krašto žodynas
Vilnius: Alma littera, 2002.

Daukšių krašto šnekta priklauso pietinių vakarų aukštaičių, vadinamųjų antrųjų kapsų, šnektoms. Garsynu, kirčiavimu, daugeliu gramatikos dalykų ji labai artima bendrinei kalbai. Daugiausia savitų ypatybių galima įžvelgti to krašto leksikoje, jos vartosenoje. Tad šio darbo svarbiausias uždavinys – pateikti Daukšių krašto būdingiausius žodžius, parodyti, kaip jie vartojami, nepaliekant nuošaly nei vietovardžių, nei pavardžių.

 

 
Žaneta Markevičienė
Aukštaičių tarmių tekstai. D. 2
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2001.

Spausdinami tekstai iš vakarinės ir pietvakarinės Aukštaitijos dalies: anykštėnų, kupiškėnų, panevėžiškių ir vakarų aukštaičių tarmių. Prie kaimo vietovių nurodomos parapijos.

 

 

 

 

 
Aloyzas Vidugiris
Zietelos šnektos žodynas
Moksl. red. Danguolė Mikulėnienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Svetimųjų apsuptyje (Baltarusijoje, Gardino srites Diatlovo rajone, apie 150 km į pietryčius nuo Vilniaus) XX amžiaus 9-ame dešimtmetyje ištirpusi Zietelos lietuvių šnekta yra labai archajiška ir savita. Ji nesutampa nė su viena lietuvių tarmių. Tolydžio silpdama zieteliškių šnekta buvo smarkiai paveikta ją supusių gudų, lenkų, rusų kalbų. Tai ypač atsispindi jos žodyne. Todėl autoriaus pasirinktas visuotinio tarmės žodyno tipas leido pateikti išsamų merdinčios šnektos leksikos (kartu su vietovardžiais ir asmenvardžiais) vaizdą.

 

 
Juozas Maceika
Lazūnai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Monografija, susidedanti iš dviejų dalių, atskleidžia visą dramatišką lazūniškių gyvenimo XX amžiuje panoramą. Yra reikšmingas paminklas ne tik gimtajam savo kaimui, apylinkei, bet ir visoms svetimųjų niokojamoms liūdnosios Pietryčių Lietuvos etninėms žemėms. Šis veikalas papildo filologinę literatūrą apie lazūniškių tarmę ir kaip iš to krašto kilusio autoriaus liudijimas apie Lazūnų apylinkių lietuvių buitį, papročius ir viltis turi ypatingą vertę, kuri ilgainiui, reikia manyti, tik didės.

 

 
Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas
Dieveniškių šnektos tekstai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

Leidinyje skelbiami vienos lietuvių kalbos ploto pietrytinio pakraščio – Šalčininkų rajono, Dieveniškių apylinkių – šnektos tekstai. Visi jie užrašyti iš arčiausiai nuo šios šnektos svarbiausios gyvenamosios vietos, Dieveniškių miestelio, esančių kaimų: Žižmų, Šaltinių, Kaziulių. Tai viena įdomiausių ir seniai dėmesio susilaukusi lietuvių kalbos šnekta. Reikalingų duomenų šiame leidinyje ras istorinės ir dabartinės dialektologijos, tarmių ir kalbų sąveikos, įvairių kitų kalbotyros, etnografijos, kultūros sričių tyrinėtojai.

 

Aleksas Girdenis
Taip šneka tirkšliškiai: Šiaurės žemaičių telšiškių tarmės tekstai su komentarais
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.