Spausdinti

 

   Aleksas Girdenis
Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.

Šis leidinys - tai nauja kiek papildyta ir pagerinta "Teoriniai fonologijos pagrindai" (Vilnius, 1995) versija.
Knygoje dėstoma lietuvių kalbos tyrimams pritaikyta klasikinės fonologijos teorija, sintezuojanti pagrindinių struktūrinės kalbotyros krypčių - ypač Kopenhagos ir Prahos mokyklų - teorines idėjas ir konkrečius tyrimo metodus, atsižvelgta ir į gausius rusų fonologų darbus. Aiškinant fonologijos sąvokas ir fonologinių elementų nustatymo bei klasifikavimo principus, pirmiausia remiamasi lietuvių kalbos ir jos tarmių faktais, stengiamasi išspręsti visas svarbiausias jų fonologinės sandaros problemas, kritiškai įvertinti su jomis susijusią mokslinę literatūrą. Plačiai panaudojami ir kitų kalbų duomenys, dažniausiai sudarantys tipologinį foną atitinkamiems lietuvių kalbos reiškiniams. Knygos pabaigoje pridedamas platus cituojamos literatūros sąrašas (950 pavadinimų), pateikiamos kelios lentelės ir svarbesni fonostatistikos duomenys.
Knyga skiriama įvairių krypčių humanitarams, ypač kalbotyros krypties mokslininkams, doktorantams, magistrantams, vyresniųjų kursų studentams.
   Kazimieras Gaivenis
Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002.

Knygoje rašoma apie lietuvių terminijos norminimą. Aptariamos svarbiausios terminų ypatybės ir jiems keliami reikalavimai, nurodomi pagrindiniai terminijos šaltiniai, rašoma apie terminų tvarkybos būdus ir jų kūrimo bei norminimo principus. Leidinio pabaigoje apžvelgiamos žymiausių Lietuvos ir užsienio terminologų teorijos.
   Antanas Pakerys
Akcentologija. D. 2
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.

Antrojoje knygos dalyje nagrinėjamas skaitvardžių, įvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių, dalelyčių, prielinksnių, jungtukų, jaustukų, ištiktukų kirčiavimas. Jis siejamas su žodžių daryba, su įvairiais morfonologiniais požymiais. Leidinys skiriamas studentams, doktorantams, lietuvių kalbos mokytojams, tyrinėtojams – visiems, kas domisi lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema.
   Albertas Rosinas
Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001.

Šioje monografijoje pateikiamas Daukšos tekstų įvardžių inventorius, tiriamos jų funkcijos ir reikšmės, nustatomi semantiniai ir diferenciniai požymiai, aprašoma įvardžių semantinė bei morfologinė struktūra. Be to, naujai aiškinama postpozicinių lokatyvų kilmė ir jų pakitimų sąlygos bei vidiniai motyvai.
   Pietro Umberto Dini
Baltų kalbos: lyginamoji istorija
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.

Vieno žymiausių šiuolaikinių italų baltistų veikale apžvelgiama baltų kalbų raida nuo seniausių laikų iki dabarties. Nagrinėjami gyvų ir jau mirusių baltų kalbų tarpusavio ryšiai ir sąsajos su kitomis kalbomis, pateikiamos savitos istorinių įvykių interpretacijos, išryškinamas bendras kultūrinis fonas, politinės epochų realijos. Knygą papildo išsami bibliografija.
   Ambrazas Saulius
Daiktavardžių darybos raida. T. 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.
   Stasys Keinys
Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba
Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 1999.

Knygoje glaustai pateikti žodžių darybos teorijos pradmenys ir išdėstyti svarbiausi dabartinės bendrinės lietuvių kalbos daiktavardžių, būdvardžių, skaitvardžių, įvardžių, veiksmažodžių ir prieveiksmių darybos dalykai. Gale įdėtas aiškinamasis pagrindinių žodžių darybos terminų žodynėlis.
Knyga skiriama aukštųjų mokyklų humanitarinių specialybių studentams, magistrantams, doktorantams, lietuvių kalbos mokytojams, dėstytojams ir visiems tiems, kuriems svarbu pažinti žodžių darybą ar kurie ja domisi.
   Regina Koženiauskienė
Retorika: iškalbos stilistika
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.

Šioje monografijoje, be retorikos teorijos, išdėstyti bendrieji oratorinio stiliaus reikalavimai, tam tikri būdai, kaip metodiškai pasirengti kalbai, kaip stilingai ją parašyti ir pasakyti. Autorė siekė keleto tikslų: bent iš dalies užpildyti retorikos teorijos vadovėlių lietuvių kalba spragą; praplėsti kalbos kultūros mokslo sampratą; parodyti retorinį senųjų raštų estetiškumą; prisidėti prie funkcinės stilistikos bei tekstų tipologijos plėtotės. Knyga naudinga ne tik mokslininkams ir studentams filologams, bet ir žurnalistams, pedagogams, radijo bei televizijos darbuotojams, politikams, teisininkams ir kt.
 

 Lietuvių kalbos sintaksė
2-asis patais. leid. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998.

Antrajame leidime šis tas papildyta ir nemažai patikslinta. Pateikiamą knygą reikėtų laikyti ir monografiniu sintaksės aprašu, ir drauge bandymu užpildyti vadovėlių spragą. Knygoje daugiausia plėtojama ir naujai argumentuojama nuo Jono Jablonskio laikų įsigalėjusi tradicinės lietuvių kalbos sintaksės ir jos kategorijų samprata. Sintaksės vadovėlio visumą turėjo sudaryti ne tik teorinis aprašas, bet ir pratimai – juos numatoma išleisti skyrium. Vadovėlis turi skatinti daugiau domėtis dėstomais dalykais, o ne ugdyti norą visur verstis vienu šaltiniu.

 

 

   Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai: vietos, laiko ir priežasties raiška
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Monografijoje aprašoma trijų semantinių kategorijų – laiko, vietos ir priežasties santykių raiška sintaksinėmis formomis – linksniais ir prielinksniais su linksniais, t. y. prielinksninėmis konstrukcijomis. Darbo tikslas – išryškinti nurodytųjų semantinių kategorijų raiškos priemonių sinoniminius ryšius dabartinėje lietuvių kalboje. Knyga skiriama ir kalbos specialistams, ir visiems, kas domisi gimtąja kalba.
   Adelė Valeckienė
Funkcinė lietuvių kalbos gramatika
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Šioje gramatikoje siekiama parodyti, kaip formuojamas sakinys ir kaip sudaryta pati kalba, kad mes galime susižinoti ir suprasti vienas kitą. Čia aptariamos sakinių, grupių, žodžių ir morfemų funkcijos, jų ypatinga raiška žodžių formų santykiais ir specifiškais afiksais. Knyga skirta visiems, kurie domisi kalbos, kaip sisižinojimo priemonės, sandara; gali būti mokomoji priemonė lietuvių kalbos studijoms.
   Jonas Balkevičius
Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksė
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.
 
   Jonas Šukys
Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos
Kaunas: Šviesa, 1998.
 
   Giedrius Subačius
Žemaičių bendrinės kalbos idėjos
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Žemaičiai XIX a. pirmojoje pusėje pretendavo perimti pagrindinio etnoso funkcijas, ir jų raštai ėmė stelbti aukštaitiškuosius. Šioje knygoje pagrindinis dėmesys ir skiriamas trijų XIX a. dešimtmečių pastangoms kurti bendrinę kalbą žemaičių tarmių pagrindu. Taigi ši knyga - pastangų norminti kalbą istorijos analizė, sociolingvistinė istorijos studija.
   Arvydas Vidžiūnas
Jono Jablonskio akcentologija
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
 
   Albertas Rosinas
Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai: funkcijos ir semantika
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

Monografijoje apibūdinama lietuvių bendrinės kalbos įvardžių semantinė struktūra. Nustatomi skiriamieji požymiai, pagal kuriuos aprašoma kiekvieno įvardžio reikšmė kaip tų požymių kompleksas. Tuo pagrindžiama ir nauja įvardžių klasifikacija.