Spausdinti

 

Vilma Zubaitienė, Gintarė Judžentytė-Šinkūnienė, Eglė Gudavičienė, Lina Plaušinaitytė, Skaistė Volungevičienė
Studentų darbų fraziškumas
Vilniaus universiteto leidykla, 2020.

Šiame leidinyje pristatomas bakalauro pakopos studentų lietuvių kalba parašytų baigiamųjų darbų akademinio žodyno ir fraziškumo tyrimas ir jo pagrindu parengtas akademinių frazių, tinkamų vartoti rašant rašto darbus, sąvadas. Sąvadas ir tyrimas buvo parengti vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos remtą projektą „Studentų darbų fraziškumo tyrimai ir interaktyvusis frazemų sąvadas“, finansuotą pagal programą „Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimai 2011–2020 m.“. Naudojantis specialiai šiam tyrimui sukurtu studentų darbų tekstynu monografijoje analizuojamas akademinio žodyno ir keturnarių leksinių sekų vartojimas pirmosios studijų pakopos pagrindinių mokslo sričių studentų rašto darbuose.

 

Aldonas Pupkis
Lietuvių bendrinė tartis: norminimo istorija ir dabartis
Vilniaus universiteto leidykla, 2020.

Ši bendrinės tarties norminimo istorijos apybraiža „Lietuvių bendrinė tartis: norminimo istorija ir dabartis“ yra pirmasis mėginimas mūsų kalbotyroje parašyti analitinę šio kalbos lygmens istoriją, kurioje būtų parodytas ilgas ir sudėtingas jos raidos kelias, apžvelgtos šių dienų tarties funkcionavimo ir kodifikacijos ypatybės. Tikimasi, kad visa tai galėtų padėti spręsti ir dabartinius tarties norminimo bei ugdymo klausimus. Manytina, kad šis darbas galėtų papildyti ir pagal kalbos lygmenis rašytiną lietuvių kalbotyros istoriją. Be istorinės apžvalgos, studijoje keliamas tikslas nuodugniai išanalizuoti dabartinės bendrinės tarties funkcionavimo ypatumus įvairiose jos vartojimo srityse, aptarti probleminius dabartinių tarties normų klausimus, ieškoti atsakymų, kaip jas būtų galima patikslinti ir priartinti prie vartosenos.

 

Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Laura Brazaitienė, Agnė Čepaitienė
Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos
Vilniaus universiteto leidykla, 2020.

Monografijoje „Lietuvių kalbos variantai: tyrėjo ir paprastojo kalbos bendruomenės nario perspektyvos“ siekiama integruoti paprastojo kalbos bendruomenės nario naratyvą į šiuolaikinės dialektologijos diskursą, atskleisti paprastojo kalbos bendruomenės nario ir tyrėjo perspektyvų skirtis ir sutaptis (ir jų priežastis). Labiausiai, žinoma, norima išsiaiškinti ir parodyti, kaip kalbos variantiškumo prasmę kuria paprastasis kalbos bendruomenės narys, tyrėjų tarmėtyrinio naratyvo elementai monografijoje tampa gretinamuoju, nors ir ne mažiau svarbiu, žinių sluoksniu.

 

Danguolė Mikulėnienė, Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė
Dialektometrinis tradicinių lietuvių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020.

„Dialektometrinis tradicinių lietuvių tarmių klasifikacijos pjūvis: žvalgomasis tyrimas“ – šioje studijoje skaitytojams pateikiamas naujas Lietuvių kalbos instituto Geolingvistikos centro atliktas tyrimas, kurio tikslas – kiekybiškai patikrinti tradicinių lietuvių kalbos tarmių klasifikaciją. Tyrimo metu didžiausias dėmesys skiriamas aukštaičių ir žemaičių patarmių dialektometriniams pjūviams, taip pat tyrinėjamos senosios tarmių klasifikacijos. Leidinyje aptariami tyrimo rezultatai ne tik padės nuodugniau išsiaiškinti tradicinių lietuvių (pa)tarmių kaitą, išskirti būdinguosius fonetinius ir fonologinius tarmiškumo elementus, bet ir nuties kelią dabartiniams bei būsimiems kalbos variantiškumo tyrimams Lietuvoje.

 

žBirutė Kabašinskaitė
XVI‒XVIII amžiaus lietuviškų kalvinistų giesmynų kalba: redagavimo istorija
Vilniaus universiteto leidykla, 2020.

Ši monografija skirta XVI–XVIII amžiaus kalvinistų giesmynų redagavimo tyrimams. Joje susitelkiama į detalią kalbinę tekstologinę analizę tų giesmynų tekstų, kurie buvo perimti iš kitų (ankstesnių) lietuviškų šaltinių atsižvelgiant į jų santykį su tuo šaltiniu (neretai peržiūrint ir santykius su svetimkalbiu šaltiniu). Gilinantis į tekstų taisymus didesnis dėmesys skirtas rašybos bei sisteminiams, vidinių kalbos ypatumų nulemtiems koregavimams, o ne stiliaus, eilėdaros sumetimais ar artinant prie vertimo šaltinio atliktiems koregavimams. Autorės teigimu, „redagavimo tyrimas perspektyvus ne tik dėl galimybės apčiuopti, kokie kalbos ypatumai buvo svarbūs patiems giesmynų rengėjams, kokios buvo jų kalbinės nuostatos, ką jie dažniausiai taisė ir kaip laikui bėgant jų nuostatos kito. Tyrimas naudingas ir kaip būdas atskleisti iki šiol nepastebėtus veikalo rašybos, kalbos ypatumus, kitaip įvertinti jau nustatytuosius faktus ar net patikslinti kai kurių tekstų šaltinius bei pačią giesmyno rengimo istoriją“.

 

Ilja Lemeškin
Lithuanica aliter
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2019.

Knygoje „Lithuanica aliter“ įvairiais aspektais nagrinėjami XIV–XVI a. baltiški rašytiniai ir spausdinti šaltiniai: Elbingo žodynas, vadinamasis S. Grunau žodynėlis, Bazelio kolofonas, Kretos pėdsakas, 1545 ir 1547 m. katekizmai. Ypatingas dėmesys skiriamas baltų raštingumo, išsilavinimo problemoms, tiems rašto paminklams, kuriuos sukūrė baltai. Išsamiau gvildenami istoriniai kultūriniai kontekstai, kurie lėmė seniausių baltiškų rašto artefaktų atsiradimą, jų siaurą funkcinę paskirtį ir gyvavimą. Knygoje pasirinktas lyginamasis rakursas leidžia geriau perprasti tiek prūsų, tiek ir lietuvių rašto tradicijų vertybes.


Irena Smetonienė, Marius Smetona, Kristina Rutkovska
Kalba. Tauta. Valstybė
Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

„Kalba. Tauta. Valstybė“ – tai antra autorių knyga apie lietuviškas vertybes etnolingvistų žvilgsniu. Vertybės – žmogaus kaip dorovinio individo dvasinių ir intelektualinių pozicijų formavimosi bei jų transformavimosi į konkrečius poelgius veiksnys, reikšmingiausia dorovinio elgesio, kultūros sritis, apimanti tai, ką per visą savo istoriją yra sukūrusi tauta. Monografijoje „Kalba. Tauta. Valstybė“ analizuojamos sąvokos kalba, tauta ir valstybė žmonių pasąmonėje yra viena nuo kitos neatskiriamos. Kalba yra aiškinama kaip tautos bendravimo priemonė ar valstybės skiriamasis bruožas. Tauta aiškinama kaip viena kalba kalbanti žmonių grupė, gyvenanti valstybėje, o valstybė yra teritorija, kurioje gyvena tauta, kalbanti viena kalba.

 

Loreta Vilkienė, Laura Vilkaitė-Lozdienė, Justina Bružaitė-Liseckienė
Lietuvių kalba Vilniaus lietuviškose, lenkiškose ir rusiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuostatos ir motyvacija
Vilniaus universiteto leidykla, 2019.

Šioje studijoje, remiantis projekto „Kalbinių nuostatų ir mokymosi motyvacijos įtaka lietuvių kalbos mokėjimui“ (2017–2019 m.) duomenimis, analizuojamas Vilniaus lietuviškų, lenkiškų ir rusiškų gimnazijų trečių klasių mokinių lietuvių kalbos mokėjimas, kalbinės nuostatos ir motyvacija. Atskiruose skyriuose pristatoma tyrimo metodika, tiriamųjų grupės, analizuojamas tikslinių grupių žodyno dydis, jo ryšys su sociolingvistiniais veiksniais. Taip pat aptariami C testo rezultatai, atspindintys bendrą lietuvių kalbos mokėjimo kokybę, jų koreliacija su sociolingvistinėmis mokinių charakteristikomis, pateikiami skirtingoms tiriamųjų grupėms būdingi motyvacijos ir nuostatų įtakos lietuvių kalbos mokėjimui modeliai. Knyga „Lietuvių kalba Vilniaus lietuviškose, lenkiškose ir rusiškose gimnazijose: mokėjimo kokybė, kalbinės nuostatos ir motyvacija“ išleista ir elektroniniu PDF formatu. Ją atsisiųsti galima čia: www.vu.lt/leidyba/images/eknygos/Lietuviu_kalba_mokyklose.pdf.

 

Vytautas Sirtautas
Veiksmažodinis tarinys dabartinėje lietuvių kalboje
Šiaulių universiteto leidykla, 2019.

Ši prof. V. Sirtauto knyga – tai jo 1969 m. Vilniaus universitete apginta disertacija, iki šiol nepraradusi vertės ir aktualumo. Disertacijos mašinraštinio rankraščio bebuvo išlikę vos keli egzemplioriai, vertingas lietuvių sintaksės veikalas tapo sunkiai prieinamas. Knyga išleista ir kaip mokslo istorijos šaltinis, stengtasi išlaikyti kuo autentiškesnę teksto formą. Leidybos projektą parengė ir knygą sudarė prof. dr. Džiuljeta Maskuliūnienė. Knygoje pateikiama ne tik stambiausias prof. V. Sirtauto veikalas, bet ir prof. K. Župerkos straipsnis „Vienas mokyčiausių žemaičių“ apie V. Sirtauto kūrybą ir gyvenimą, Klaipėdos universiteto prof. Albino Drukteinio straipsnis, įvertinantis publikuojamą V. Sirtauto darbą lietuvių sintaksės tyrinėjimų kontekste.

 

Asta Balčiūnienė, Violeta Meiliūnaitė, Regina Rinkauskienė
Kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių paribio šnektos XXI amžiuje
Klaipėdos universitetas, 2019.

Šioje kolektyvinėje monografijoje aptariama kupiškėnų, uteniškių ir panevėžiškių periferinių paribio šnektų grupė. Tiriama XXI a. pradžios šnektų kalbinės sistemos kaita, tarminės vietinės bendruomenės kalbinės nuostatos bei regioninės tapatybės raiškos ypatumai. Ši knyga turėtų sudominti ne tik kalbininkus, bet ir regionų tyrėjus bei vietos politikos formuotojus, o kartu ir visą plačiąją visuomenę, besidominčią dabartiniu metu fiksuojamais tarminio ir etnografinio Lietuvos, ypač rytų aukštaičių, žemėlapio pokyčiais ir raidos tendencijomis.

 

Lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos tyrimai
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018.

Monografijoje lingvistiškai tiriami kiek daugiau nei trisdešimties metų laikotarpio lietuvių kalbos vartosenoje funkcionuojantys informatikos ir kompiuterijos terminai, vertinama lietuviškos šių sričių terminijos būklė ir pokyčiai. Monografijos dalis rengė dr. Albina Auksoriūtė, Jolanta Gaivenytė-Butler, Solvita Labanauskienė, dr. Asta Mitkevičienė, dr. Robertas Stunžinas, dr. Alvydas Umbrasas, dr. Palmira Zemlevičiūtė. Monografiją sudaro turinys, įvadas, septynios dalys, kurias vienija bendra – lietuviškos informatikos ir kompiuterijos terminijos – tema, bendrosios išvados, literatūros ir papildomų šaltinių sąrašas bei santrauka anglų kalba. Monografija papildys lietuvių terminologijos sinchroninius tyrinėjimus. Ji turėtų būtų naudinga tiek kalbininkams, tiek informatikos ir kitų sričių specialistams, dėstytojams, vertėjams, redaktoriams, studentams ir visiems, kam rūpi lietuvių mokslo kalba ir terminija.

 

Rita Miliūnaitė. Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018.

Monografijoje nagrinėjama, kiek kalbos normų funkcionavimą ir pokyčius lemia ne kalbos specialistai, o patys kalbos vartotojai, susibūrę įvairiakalbėse interneto bendruomenėse. Pirmą kartą lietuvių kalbotyroje atskleidžiama, kaip lietuviakalbiame internete vyksta kalbos normų savireguliacija, kaip interneto bendruomenė suvokia kalbos normas ir reiškia su viešąja kalba susijusius lūkesčius. Knyga veda skaitytoją nuo plačios aprėpties temų – kalbos ideologijų, kalbinių nuostatų - prie interneto bendruomenės kalbinės veiklos ir interneto kalbos reiškinių bei žmonių požiūrio į juos. Lietuviškoji interneto bendruomenės kalbinės veiklos tematika pateikiama įvairiakalbio interneto realijų kontekste.

 

Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Laura Geržotaitė, Agnė Čepaitienė Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai
Vilniaus universiteto leidykla, 2018.

XXI amžiaus pradžioje pasaulyje perceptyvioji dialektologija išgyvena antrąjį renesansą. Dar XIX amžiaus pabaigoje, norėdami suprasti ir paaiškinti kalbos variantiškumą, tyrėjai atkreipė dėmesį į paprastąjį tarminės bendruomenės narį – klausta apie vartojamą variantą. Šios monografijos „Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai“ tyrimo aprėptis – 10 skirtingo kalbinio pamato tiriamųjų vietovių, daugiau nei 1400 jaunuolių verbalizuotis ir vizualizuotis kalbinės nuostatos. Perceptyviosios dialektologijos tradicijos požiūriu tai labai didelė imtis. Pirmą kartą Lietuvoje tyrimo medžiaga apdorota ne tik kokybiškai, bet ir kiekybiškai pritaikius šiuolaikinės dialektometrijos metodus.

 

Kazimieras Garšva. Latvijos lietuvių šnektos
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015.

„Latvijos lietuvių šnektos“ yra pirmoji knyga, kurioje aprašomos visos Latvijos senbuvių lietuvių šnektos – jų istorija, gramatinė sandara, žodynas, vardynas, kalbų kontaktai. Nurodomas Latvijos lietuvių skaičius iki 2011 metų ir lietuvių kultūros problemos. Plačiausiai aprašomos seniausios lietuvių šnektos Latgaloje, užėmusios didžiausią plotą. Pridedami 15 Latvijos lietuvių šnektų tekstai, duomenys apie lietuvių žodyną ir vardyną. Kompaktinėje plokštelėje įgarsinti šnektų tekstai, 1977 m. autoriaus užrašyti tarp Neretų ir Indricos.

 

Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė
Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas
Kaunas: leidykla „Technologija“, 2014.

Monografija Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas yra pirmoji išsamesnė priebalsių akustikos studija Lietuvoje. Darbe apžvelgti priebalsių akustikos tyrimai pasaulyje, aptarti atskirų priebalsių grupių požymiai. Pateikta diferencinių akustinių (palatalizavimo ir balsingumo) rodiklių sistema ir jų vertinimo metodika. Remiantis ja eksperimentiškai tirti visų rūšių bendrinės lietuvių kalbos, taip pat (kaip pavyzdžiai) dviejų patarmių – pietų ir rytų aukštaičių – priebalsiai. Teoriniu ir praktiniu požiūriu monografija gali būti naudojama ir kaip pagrindas tolesniems akustiniams bendrinės lietuvių kalbos ir jos tarmių tyrimams, taip pat (iš dalies) kaip mokomoji ir metodinė priemonė dėstant kalbos akustiką.

 

Saulius Ambrazas
Būdvardžių darybos raida
Sudarė Danguolė Mikulėnienė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2011.

Šia monografija baigiamas autoriaus trijų dalių veikalas apie lietuvių kalbos vardažodžių darybos raidą. Pirmoji dalis – „Daiktavardžių darybos raida. Lietuvių kalbos veiksmažodiniai vediniai“ pasirodė 1993 m. Antroji dalis – „Daiktavardžių darybos raida. Vardažodiniai vediniai“ išleista 2000 m. Ši, trečioji, dalis skirta lietuvių kalbos būdvardžių darybos istorijai nuo seniausių laikų iki dabarties. Remiantis senosios lietuvių kalbos, tarmių ir giminiškų kalbų duomenimis knygoje nušviesti veiksmažodinių ir vardažodinių būdvardžių darybos kategorijų ir jas sudarančių darybos tipų kitimai.

 

Svetimų tikrinių vardų rašymasVytautas Ambrazas
Svetimų tikrinių vardų rašymas
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.

Leidinyje paaiškintos dabar galiojančios svetimų tikrinių vardų rašymo normos įvairios paskirties tekstuose. Išaiškinti bendrieji svetimvardžių vartojimo principai, plačiau nei Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 60-ajame nutarime (Žin., 1997, 63-1490) paaiškintas autentiškų formų vartojimas. Glaustai aptariama nustatytų normų motyvacija. Autorius teigia, kad panašiu būdu kaip lietuvių kalboje autentiškus vardus tekstuose įformina ir kitos lotyniškas rašto sistemas turinčios kaimynų kalbos. Tai, kad atsižvelgus į tekstų paskirtį ir skaitytoją lietuvių kalboje dar teikiamos ir vardų adaptuotos formos, yra savita tradicija, susiformavusi kultūros raidoje.

 

Jonas Palionis
XVII a. pabaigos – XVIII a. pirmosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai
Vilnius: Vilniaus universitetas, 2008.

Profesorius Jonas Palionis jau šeštas dešimtmetis aktyviai reiškiasi įvairiuose lituanistikos baruose. Jis yra vienas žymiausių rašomosios kalbos istorijos tyrėjų. Antra Profesoriaus interesų sritis – gimtosios kalbos ugdymas, kalbos kultūra. Baigiantis praeitam tūkstantmečiui, Palionis atsidėjo gimtosios Punios parapijos asmenvardžių ir vietovardžių, užfiksuotų archyvinėse bažnyčios knygose, tyrimui. Tyrimo rezultatas – dvi knygos. Pirmojoje, išleistoje 2003 m., aptarti XVII a. antrosios pusės, o antrojoje, t. y. šioje knygoje – XVII a. pabaigos – XVIII a. pirmosios pusės asmenvardžiai ir vietovardžiai. Taigi čia pateikiamas naujas Punios parapijos metrikų knygų onomastikos tyrinėjimas yra savotiškas ankstesniojo tęsinys.

 

Vaida Knabikaitė
Lingvistinės lietuvių stilistikos raida XX amžiuje
Vilnius: leidykla „Mintis“, 2006.

Lingvistinė stilistika – kalbotyros šaka, kurios atstovai tiria kalbos vienetų ekspresiją, emocinę bei estetinę paskirtį ir bendrinės kalbos funkcinius stilius. Ryškiausios yra dvi lingvistinės stilistikos kryptys – kalbos vienetų (išteklių, lygmenų, priemonių, aprašomoji, struktūrinė) stilistika ir funkcinė stilistika. Lingvistinės lietuvių stilistikos tyrėjai šios kalbotyros šakos problemas nagrinėja įvairiais atžvilgiais, tačiau nėra tirta šio mokslo raida. Monografija parašyta daktaro disertacijos pagrindu. Tyrimui naudotasi senaisiais raštais, žymiausių lietuvių kalbininkų J. Jablonskio, K. Būgos, J. Balčikonio ir kt. darbais, stilistų knygomis, lingvistinės lietuvių stilistikos tyrėjų J. Pikčilingio, K. Župerkos, J. Barauskaitės ir kt. darbais ir straipsniais. Knygoje atsiskleidžia visas stilistikos mokslo ir jo mokymo sudėtingumas, idėjų ir nuomonių įvairovė, brėžiamos ateities tyrimų gairės.

 

Evalda Jakaitienė
Leksikografija
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

Visuotinai pripažįstama, kad leksikografija yra žodynų sudarymo teorija ir praktika. Ši knyga – pirmasis veikalas lietuvių kalba, skirtas bendrajai leksikografijos teorijai. Knygoje gvildenamos teorinės leksikografijos problemos ir aprašomi svarbiausi žodynininkų darbo principai bei metodai. Pirmuosiuose šešiuose skyriuose aiškinamos bendrosios leksikografijos kategorijos ir sąvokos, aptariami jos tikslai, uždaviniai, šaltiniai, išdėstyti žodynų tipologijos sunkumai. Teoriniai ir metodologiniai leksikografijos teiginiai nėra visuotiniai. Jie susiję su konkrečiu žodyno tipu, todėl kiekvienas tipas išsamiai aprašomas atskiruose skyriuose: analizuojami jų tikslai, rūšys, struktūra, ypač žodyno straipsnių sandara, nemaža dėmesio skiriama jų savitumui ne tik lietuvių, bet ir kitose kalbose (daugiausia anglų, lenkų, norvegų, rusų, vokiečių).

 

Danguolė Mikulėnienė
Cirkumfleksinė metatonija lietuvių kalbos vardažodiniuose daiktavardžiuose ir jos kilmė
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.

Šio darbo tikslas – atskleisti vieno iš įdomiausių lietuvių kalbos reiškinio, cirkumfleksinės metatonijos, funkcionavimo dėsningumus. Pirmąjį monografijos skyrių sudaro prozodinių kaitų tyrimų istorija: aptariama metatonija ir jos rūšys, labiausiai paplitusios priegaidžių kaitos kilmės teorijos, būdingesni metatonijos atvejai. Antrajame skyriuje pateikiami sinchroniniai vardažodinio kamieno galūnių, priešdėlių ir priesagų vedinių, taip pat dūrinių analizės aprašai, iš kurių išryškėja prozodinių kaitų funkcijos dabartinėje lietuvių kalboje. Kirčiavimo variantų ir vardažodinių darinių kirčiavimo raidai skirtas trečiasis ir ketvirtasis monografijos skyriai. Čia nagrinėjama autorės pastebėta istorinė cirkumfleksinės priegaidžių kaitos sąsaja su kilnojamojo kirčio paradigma. Iškelta hipotezė leidžia paaiškinti kai kuriuos dalykus, kuriems iki šiol nerado atsakymo metatoniją tyrę kalbininkai.

 

 Ieva Šenavičienė
Dvasininkija ir lietuvybė: Katalikų bažnyčios atsinaujinimas Žemaičių vyskupijoje XIX a. 5–7-ajame dešimtmetyje
Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005.

Mokslinėje analitinėje monografijoje nagrinėjamas lietuvybės stiprėjimo reiškinys Žemaičių vyskupijoje XIX a. 5–7-ajame dešimtmetyje kaip Europoje prasidėjusio Katalikų bažnyčios atsinaujinimo proceso dalis. Lietuvos specifinis regionas Žemaitija moderniosios lietuvių tautos istorijoje yra ryškus tautinio tapatumo židinys, todėl jam nestokojama tyrėjų dėmesio. Kaip tik čia pirmiausia buvo prabilta apie lietuvių kalbą kaip kultūros, tautos vertybę. Šioje knygoje atskleidžiama lietuvybės (lietuvių kalbos) katalikybėje esmė, pasitelkus požiūrį, kuris iki šiol nebuvo taikytas istoriografijoje: religinio gyvenimo pakilimas Žemaičių vyskupijoje XIX a. 5–7-ajame dešimtmetyje ir lietuvybė katalikybėje analizuojama kaip sudėtinė Vakarų Europos Katalikų bažnyčios atsinaujinimo dalis. Naujai apmąstomas dvasininkijos vaidmuo lietuvių liaudies sąjūdžiuose ir lituanizuotos katalikybės poveikis lietuvių valstiečiams.

 

Albertas Rosinas
Latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema: sinchronija ir diachronija
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

Monografijoje tiriama latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema, nustatomi jos struktūriniai požymiai. Vidinės rekonstrukcijos ir lyginamuoju metodu rekonstruojama pralatvių daiktavardžio linksniavimo sistema, paveldėta iš rytų baltų prokalbės. Remiantis penkiais fleksinių formų kūrimo principais ir dviem morfologinių pakitimų dėsningumais nustatytos latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistemos raidos tendencijos tarmėse, išryškinami fleksinių klasių ir fleksinių formų kitimo vidiniai motyvai ir sąlygos. Skiriama ne tik latvistams, bet ir baltistams, filologijos fakultetų studentams, magistrantams, doktorantams ir visiems, kas domisi kalbų raida.

 

Zigmas Zinkevičius
Lietuvių tautos kilmė
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

Šioje akademiko prof. Zigmo Zinkevičiaus knygoje plačiai aptariama lietuvių tautos kilmė, raida. Tiriant lietuvių etnogenezę, pagrindu imama kalbotyra, tačiau pasinaudota ir antropologijos, archeologijos, istorijos bei kitų mokslų duomenimis. Tekstas iliustruojamas žemėlapiais, brėžiniais ir piešiniais. Knyga bus naudinga moksleiviams, studentams, mokslininkams ir visai visuomenei.

 

 

Kazimieras Garšva
Lietuvių kalbos paribio šnektos (fonologija)
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005.

Paribio (periferinės, pakraščių) šnektos mokslinėje literatūroje suprantamos geografiniu, administraciniu, kalbiniu požiūriu. Dabartinės Lietuvos Respublikos sienos dažniausiai skiria artimas ar tas pačias šnektas. Užribio šnektų skirtumai paprastai yra neseni, atsiradę dėl kalbinės ir tautinės asimiliacijos ne savo valstybėje, kur lietuviai gyveno tarp kitakalbių žmonių.

Šioje knygoje sistemingai aprašomos etninės Lietuvos lietuvių kalbos ploto paribio šnektos, jų fonetika ir fonologija – požymiai, kuriais šnektos labiausiai skiriasi. Knygoje yra keturi skyriai. Pirmajame nagrinėjamos bendrosios lietuvių kalbos ir pakraštinių šnektų fonologijos problemos. Tolimesniuose trijuose skyriuose aptariamos šiaurinės, rytinės ir pietinės lietuvių kalbos ploto pakraščių šnektos. Knygoje taip pat pateikiami lietuvių kalbos tarmių ir šnektų, Latvijos lietuvių šnektų, Breslaujos–Apso, Gervėčių, Pelesos–Rodūnios, Seinų–Punsko, Mažosios Lietuvos žemėlapiai ir nuotraukos.

 

Erdvilas Jakulis
Lietuvių kalbos tekėti, teka tipo veiksmažodžiai
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004.

Monografijoje tiriama viena iš vadinamųjų mišriųjų veiksmažodžių grupių – priesagos -ėti- a-kamieniai (tekėti, teka tipo) veiksmažodžiai. Darbą sudaro dvi dalys: pirmojoje pateikiamas šių veiksmažodžių aprašas (semantikos, morfologijos ir darybos, morfonologijos ypatumai). Antrojoje – nustatomi tiriamųjų veiksmažodžių giminaičiai kitose indoeuropiečių kalbose, aptariamos veiksmažodžių etimologijos ir paties tipo formavimosi būdai ir motyvai. Knygos gale yra priedai ir žodžių rodyklė. Monografija skiriama baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų morfo(no)logijos tyrėjams, ypač veiksmažodžių specialistams. Monografija gali naudotis ir kalbotyros magistrantai ir doktorantai.

 

Aloyzas Vidugiris
Zietelos lietuvių šnekta
Vilnius: „Presvika“, 2004.

Zietelos šnekta yra viena iš atraminių lietuvių kalbos periferinių šnektų už dabartinės Lietuvos sienos. Šioje monografijoje pateikta 1955–1990 m. Zietelos apylinkėse surinkta šnektos medžiaga. Knygą sudaro trys skyriai: įvadas, fonetika ir morfologija. Šiuo darbu pirmą kartą stengtasi išryškinti būdingiausius Zietelos šnektos fonetikos ir morfologijos bruožus, juos gretinti su atitinkamomis kitų tarmių ypatybėmis, aptarti šnektos sandarą ir kiek įmanoma paaiškinti jos kilmę.

 

Rima Bacevičiūtė
Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004.

Ši knyga – išsamus sinchroninis vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės dalies (Šakių rajono) aprašas. Joje analizuojami šnektos prozodiniai elementai ir vokalizmas: nustatomas fonemų inventorius, santykiai, variantai, garsų vartojimo ypatumai.
Knyga turėtų būti vertinga visų kalbotyros krypčių specialistams, visų pirma, dialektologams, kalbos istorikams, fonetikos ir fonologijos tyrėjams, taip pat studentams filologams bei visiems, besidomintiems šiuolaikinės lingvistikos problemomis.

 

 

Vytautas Kardelis
Rytų aukštaičių šnektų slavizmų fonologijos bruožai
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2003.

Šis darbas yra bene pirmasis mėginimas kiek išsamiau panagrinėti slavizmų fonologiją. Šioje studijoje nagrinėjama kelių pakraštinių rytų aukštaičių vilniškių šnektų, turinčių tą pačią vokalizmo sistemą, slavizmų fonologinė integracija. Tiriant slavizmų balsių sistemą derinami sinchroninis ir diachroninis tyrimo metodai. Darbe siekta sudaryti nuoseklų kelių panašių šnektų slavizmų integracijos modelį, aprašyti jo funkcionavimą ir raidą.

 

 Aleksas Girdenis
Teoriniai lietuvių fonologijos pagrindai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.

Šis leidinys - tai nauja kiek papildyta ir pagerinta "Teoriniai fonologijos pagrindai" (Vilnius, 1995) versija.
Knygoje dėstoma lietuvių kalbos tyrimams pritaikyta klasikinės fonologijos teorija, sintezuojanti pagrindinių struktūrinės kalbotyros krypčių - ypač Kopenhagos ir Prahos mokyklų - teorines idėjas ir konkrečius tyrimo metodus, atsižvelgta ir į gausius rusų fonologų darbus. Aiškinant fonologijos sąvokas ir fonologinių elementų nustatymo bei klasifikavimo principus, pirmiausia remiamasi lietuvių kalbos ir jos tarmių faktais, stengiamasi išspręsti visas svarbiausias jų fonologinės sandaros problemas, kritiškai įvertinti su jomis susijusią mokslinę literatūrą. Plačiai panaudojami ir kitų kalbų duomenys, dažniausiai sudarantys tipologinį foną atitinkamiems lietuvių kalbos reiškiniams. Knygos pabaigoje pridedamas platus cituojamos literatūros sąrašas (950 pavadinimų), pateikiamos kelios lentelės ir svarbesni fonostatistikos duomenys.
Knyga skiriama įvairių krypčių humanitarams, ypač kalbotyros krypties mokslininkams, doktorantams, magistrantams, vyresniųjų kursų studentams.

 

 

 

Daiva Atkočaitytė
Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002.


Knygoje pateikiamas išsamus pietų žemaičių raseiniškių (patarmė apima Tauragės, Kelmės bei dalį Raseinių, Šilalės, Šilutės, Jurbarko rajonų) fonologinės balsių sistemos ir prozodijos aprašas. Susistemintos būdingiausios balsių ir prozodinių elementų ypatybės, objektyviais statistiniais ir eksperimentiniais metodais nustatyta tiriamųjų garsų ar reiškinių prigimtis. Taip pat išryškintos iki šiol dialektologų nepastebėtos pietų žemaičių raseiniškių vokalizmo ir prozodijos tendencijos.
Šio darbo išvados aktualios ne tik sinchroninei lietuvių dialektologijai, bet ir istorinei lietuvių kalbotyrai, tolesniems sociolingvistiniams tarmių niveliacijos tyrimams.

   Kazimieras Gaivenis
Lietuvių terminologija: teorijos ir tvarkybos metmenys
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002.

Knygoje rašoma apie lietuvių terminijos norminimą. Aptariamos svarbiausios terminų ypatybės ir jiems keliami reikalavimai, nurodomi pagrindiniai terminijos šaltiniai, rašoma apie terminų tvarkybos būdus ir jų kūrimo bei norminimo principus. Leidinio pabaigoje apžvelgiamos žymiausių Lietuvos ir užsienio terminologų teorijos.
   Antanas Pakerys
Akcentologija. D. 2
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.

Antrojoje knygos dalyje nagrinėjamas skaitvardžių, įvardžių, veiksmažodžių, prieveiksmių, dalelyčių, prielinksnių, jungtukų, jaustukų, ištiktukų kirčiavimas. Jis siejamas su žodžių daryba, su įvairiais morfonologiniais požymiais. Leidinys skiriamas studentams, doktorantams, lietuvių kalbos mokytojams, tyrinėtojams – visiems, kas domisi lietuvių bendrinės kalbos kirčiavimo sistema.
   Albertas Rosinas
Mikalojaus Daukšos tekstų įvardžių semantinė ir morfologinė struktūra
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001.

Šioje monografijoje pateikiamas Daukšos tekstų įvardžių inventorius, tiriamos jų funkcijos ir reikšmės, nustatomi semantiniai ir diferenciniai požymiai, aprašoma įvardžių semantinė bei morfologinė struktūra. Be to, naujai aiškinama postpozicinių lokatyvų kilmė ir jų pakitimų sąlygos bei vidiniai motyvai.
   Pietro Umberto Dini
Baltų kalbos: lyginamoji istorija
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.

Vieno žymiausių šiuolaikinių italų baltistų veikale apžvelgiama baltų kalbų raida nuo seniausių laikų iki dabarties. Nagrinėjami gyvų ir jau mirusių baltų kalbų tarpusavio ryšiai ir sąsajos su kitomis kalbomis, pateikiamos savitos istorinių įvykių interpretacijos, išryškinamas bendras kultūrinis fonas, politinės epochų realijos. Knygą papildo išsami bibliografija.
   Ambrazas Saulius
Daiktavardžių darybos raida. T. 2: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.
   Stasys Keinys
Bendrinės lietuvių kalbos žodžių daryba
Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 1999.

Knygoje glaustai pateikti žodžių darybos teorijos pradmenys ir išdėstyti svarbiausi dabartinės bendrinės lietuvių kalbos daiktavardžių, būdvardžių, skaitvardžių, įvardžių, veiksmažodžių ir prieveiksmių darybos dalykai. Gale įdėtas aiškinamasis pagrindinių žodžių darybos terminų žodynėlis.
Knyga skiriama aukštųjų mokyklų humanitarinių specialybių studentams, magistrantams, doktorantams, lietuvių kalbos mokytojams, dėstytojams ir visiems tiems, kuriems svarbu pažinti žodžių darybą ar kurie ja domisi.
   Regina Koženiauskienė
Retorika: iškalbos stilistika
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.

Šioje monografijoje, be retorikos teorijos, išdėstyti bendrieji oratorinio stiliaus reikalavimai, tam tikri būdai, kaip metodiškai pasirengti kalbai, kaip stilingai ją parašyti ir pasakyti. Autorė siekė keleto tikslų: bent iš dalies užpildyti retorikos teorijos vadovėlių lietuvių kalba spragą; praplėsti kalbos kultūros mokslo sampratą; parodyti retorinį senųjų raštų estetiškumą; prisidėti prie funkcinės stilistikos bei tekstų tipologijos plėtotės. Knyga naudinga ne tik mokslininkams ir studentams filologams, bet ir žurnalistams, pedagogams, radijo bei televizijos darbuotojams, politikams, teisininkams ir kt.
 

 Lietuvių kalbos sintaksė
2-asis patais. leid. – Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1998.

Antrajame leidime šis tas papildyta ir nemažai patikslinta. Pateikiamą knygą reikėtų laikyti ir monografiniu sintaksės aprašu, ir drauge bandymu užpildyti vadovėlių spragą. Knygoje daugiausia plėtojama ir naujai argumentuojama nuo Jono Jablonskio laikų įsigalėjusi tradicinės lietuvių kalbos sintaksės ir jos kategorijų samprata. Sintaksės vadovėlio visumą turėjo sudaryti ne tik teorinis aprašas, bet ir pratimai – juos numatoma išleisti skyrium. Vadovėlis turi skatinti daugiau domėtis dėstomais dalykais, o ne ugdyti norą visur verstis vienu šaltiniu.

 

 

   Dabartinės lietuvių kalbos sintaksiniai sinonimai: vietos, laiko ir priežasties raiška
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Monografijoje aprašoma trijų semantinių kategorijų – laiko, vietos ir priežasties santykių raiška sintaksinėmis formomis – linksniais ir prielinksniais su linksniais, t. y. prielinksninėmis konstrukcijomis. Darbo tikslas – išryškinti nurodytųjų semantinių kategorijų raiškos priemonių sinoniminius ryšius dabartinėje lietuvių kalboje. Knyga skiriama ir kalbos specialistams, ir visiems, kas domisi gimtąja kalba.
   Adelė Valeckienė
Funkcinė lietuvių kalbos gramatika
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Šioje gramatikoje siekiama parodyti, kaip formuojamas sakinys ir kaip sudaryta pati kalba, kad mes galime susižinoti ir suprasti vienas kitą. Čia aptariamos sakinių, grupių, žodžių ir morfemų funkcijos, jų ypatinga raiška žodžių formų santykiais ir specifiškais afiksais. Knyga skirta visiems, kurie domisi kalbos, kaip sisižinojimo priemonės, sandara; gali būti mokomoji priemonė lietuvių kalbos studijoms.
   Jonas Balkevičius
Lietuvių kalbos predikatinių konstrukcijų sintaksė
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.
 
   Jonas Šukys
Lietuvių kalbos linksniai ir prielinksniai: vartosena ir normos
Kaunas: Šviesa, 1998.
 
   Giedrius Subačius
Žemaičių bendrinės kalbos idėjos
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Žemaičiai XIX a. pirmojoje pusėje pretendavo perimti pagrindinio etnoso funkcijas, ir jų raštai ėmė stelbti aukštaitiškuosius. Šioje knygoje pagrindinis dėmesys ir skiriamas trijų XIX a. dešimtmečių pastangoms kurti bendrinę kalbą žemaičių tarmių pagrindu. Taigi ši knyga - pastangų norminti kalbą istorijos analizė, sociolingvistinė istorijos studija.
   Arvydas Vidžiūnas
Jono Jablonskio akcentologija
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
 
   Albertas Rosinas
Lietuvių bendrinės kalbos įvardžiai: funkcijos ir semantika
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

Monografijoje apibūdinama lietuvių bendrinės kalbos įvardžių semantinė struktūra. Nustatomi skiriamieji požymiai, pagal kuriuos aprašoma kiekvieno įvardžio reikšmė kaip tų požymių kompleksas. Tuo pagrindžiama ir nauja įvardžių klasifikacija.