Spausdinti

 

Lietuvos vietovardžių žodynas, III tomas (G–H)
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2018.

Trečiajame žodyno tome publikuojami iš gyvosios lietuvių kalbos užrašyti vietovardžiai, prasidedantys raidėmis G ir H. Šalia nurodomi įvardijamieji objektai ir vietovardžių paplitimas. Vietų vardai išdėstomi kilminiais lizdais, t. y. tos pačios kilmės vietovardžiai sudaro vieną žodyno straipsnį. Sudarius lizdus paaiškinama juose pateiktų vietovardžių kilmė.

 

„Pasaulio vietovardžiai. Azija (Kambodža–Vietnamas)“
Atsakomoji redaktorė Rita Trakymienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2014.

„Pasaulio vietovardžių“ žodyno penktasis tomas „Pasaulio vietovardžiai. Azija (Kambodža–Vietnamas)“ apima dalį Azijos žemyno – 31 valstybę ir 3 valdas bei kraštus, kurių pavadinimai prasideda K–V raidėmis.
Į šį tomą įeina Kinija, dalis Rusijos (nuo Uralo iki Sachalino ir Kurilų salų), Centrinės, Mažosios, Pietryčių Azijos valstybės ir į „Azijos“ I tomą nepatekusios Artimųjų Rytų valstybės. Tomo sandara ir vietovardžių pateikimo tvarka tokia pati, kaip ankstesnių tomų – „Europos“ (2006), „Amerikos“ (2008), „Afrikos, Antarktidos, Australijos, Okeanijos“ (2010) ir „Azija (Afganistanas–Jungtiniai Arabų Emyratai)“ (2012).
Iš viso šiame tome teikiama daugiau kaip 31 000 vietovardžių ir apie 48 000 nuorodų iš jų autentiškų formų ir sinonimų.

 

Klementina Vosylytė
Palyginimų žodynas
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014.

Pirmasis palyginimų žodynas išėjo bemaž prieš trisdešimt metų (Lietuvių kalbos palyginimų žodynas. Sudarė K. B. Vosylytė. Vilnius: Mokslas, 1985), tad per tą laiką susikaupė daug naujų duomenų. Kad palyginimai kaip svarbi kalbos vaizdingumo priemonė būtų prieinama plačiajai visuomenei, ryžtasi parengti naują „Palyginimų žodyną“. Žodyne pateikiami palyginimai, surinkti iš „Lietuvių kalbos žodyno“ kartotekos ir I–XX tomų, tarminių žodynų, iš „Kupiškėnų žodyno“ kartotekos, iš smulkiosios tautosakos spausdintų ir rankraštinių rinkinių, iš atskirais leidiniais „Kalbos kultūroje“ ir kitur paskelbtų frazeologizmų, iš gyvosios kalbos, lietuvių literatūros klasikų raštų ir kitų rašytojų kūrinių.

 


„Pasaulio vietovardžiai. Azija (Afganistanas–Jungtiniai Arabų Emyratai)“
Atsakomoji redaktorė Rita Trakymienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2012.

„Pasaulio vietovardžių“ žodyno ketvirtasis tomas „Azija (Afganistanas–Jungtiniai Arabų Emyratai)“ apima tik dalį Azijos žemyno – 18 valstybių, kurių pavadinimai prasideda A–J raidėmis. Šiame tome skaitytojui pateikta apie 30 000 vietovardžių ir daugiau kaip 35 000 nuorodų iš jų autentiškų formų ir sinonimų. Šio žodyno tomo sandara ir vietovardžių pateikimo tvarka tokia pati, kaip ir pirmųjų trijų tomų – „Europos“, „Amerikos“ ir „Afrikos, Antarktidos, Australijos, Okeanijos“. Žodyną sudaro dvi dalys: pirmoji dalis – lietuviški žodyniniai straipsneliai, antroji – autentiškų formų rodyklė.

 

Mečislovas Žalakevičius
Pasaulio paukščių lietuviškų pavadinimų sinonimų žodynas
Vilnius: Valstybinio mokslinių tyrimų instituto Gamtos tyrimų centro leidykla, 2010.

Šis žodynas pristato tiek Valstybinės lietuvių kalbos komisijos aprobuotus pavadinimus iš Mečislovo Žalakevičiaus, Irenos Žalakevičienės „Paukščių pavadinimų žodyno“ (Vilnius, 2009), tiek per pastaruosius penkiasdešimt metų įvairiuose publikuotuose leidiniuose vartotus lietuviškus paukščių pavadinimus, kurie kalbininkų nėra aprobuoti. Dalis pastarųjų yra nevartotini, taigi šis leidinys padės iš kelių žinomų sinonimų pasirinkti geriausią pavadinimą. Žodynas sudarytas iš pagrindinės dalies ir lotynų bei lietuvių kalbų paieškos rodyklių. Pagrindinėje dalyje dėstymo tvarka taksonominė. Taikyta šiuo metu pasaulyje pripažinta paukščių klasės klasifikacija kaip ir leidžiamame „Pasaulio paukščių vadove“ (E. Hoyo, Sargatal, 1992–2011).

 

Jurgita Girčienė, Danutė Liutkevičienė
Sūrių pavadinimai: vartosena, norma, žodynėlis
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010.

Žodynėlyje teikiamos sunormintos 82 svetimkilmių sūrių pavadinimų formos (apsvarstytos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos), atitikmenys anglų, prancūzų ir vokiečių kalbomis, kilmė ir apibrėžtys, duodama iliustracinių pavyzdžių. Neteiktini variantai teikiami informaciniais sumetimais mažesniu pasviruoju šriftu po ženklo x abėcėlės tvarka, pvz.: maskarpònė <...> x mascarpone, mascarponė, maskarpone ir kt. Patogumo dėlei pateiktos ir sūrių pavadinimų įvairiomis kalbomis rodyklės.

 

„Pasaulio vietovardžiai. Afrika. Antarktida. Australija. Okeanija“
Atsakomoji redaktorė Rita Trakymienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010.

Žodyne pateikta apie 30 000 trijų žemynų ir per 10 000 Okeanijos salų vietovardžių su daugiau kaip 35 000 nuorodų iš jų autentiškų formų ir sinonimų. Tai bene pats geografiškai margiausias Žemės regionas. Jis apima tris žemynus, trijų didžiausių vandenynų dalis ir daugiau kaip 10 000 salų. Tome laikomasi šio regiono įprastinių ribų. Jas iš esmės nusako tomo pavadinimas. Regione yra 67 valstybės bei 31 valda ir kraštas, kuriuose valstybinėmis ir oficialiomis kalbomis paskelbta 27 kalbos. Žodynas yra dviejų dalių: pirmoji dalis – lietuviški žodyniniai straipsneliai, antroji – lotyniškoji autentiškų formų rodyklė, kuri surikiuota pagal nusistojančią tarptautinę lotyniškąją abėcėlę, kuri taip pat pateikta antrosios dalies pradžioje.

 

Lauryno Ivinskio lenkų–lietuvių kalbų žodynas
Parengė Ona Kažukauskaitė. – XLVI, 524 p. : faks. + 1 vaizdo diskas (DVD)
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2010

Knygoje skelbiamas XIX a. antrosios pusės rankraštinis lenkų–lietuvių (kartais pavadinamas lenkų–žemaičių) kalbų žodynas, tiksliau išlikusi jo dalis (A–R raidės). Žodyno autorius – Laurynas Ivinskis (1810–1881) iki šiol buvo labiau žinomas kaip pirmųjų lietuviškų kalendorių (metskaitlių) leidėjas, vertėjas. Žodyno leidimas siejamas su dviem Lauryno Ivinskio sukaktimis: 200 metų gimimo jubiliejumi 2010 m. ir 130-osiomis mirties metinėmis 2011 m.

 

Pasaulio vietovardžiai. AMERIKA
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008.

„Pasaulio vietovardžių žodynas“ Lietuvoje leidžiamas pirmą kartą. Jį inicijavo ir remia Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Žodynas skiriamas kitų šalių vietovardžių vartosenai, ypač rašybai, vienodinti. Antrajame tome „Amerika“ pateikiama apie 30 tūkstančių Amerikos žemyno vietovardžių su beveik 35 tūkstančiais įvairių nuorodų. Žodyną sudaro dvi dalys: lietuviški žodyniniai straipsneliai ir autentiškų formų rodyklė. Tome laikomasi tradicinių Amerikos geografinių ribų: jis apima abu – Šiaurės Amerikos ir Pietų Amerikos – žemynus bei aplinkines Atlanto ir Ramiojo vandenyno salas, pakrančių jūras ir įlankas.

 

Danguolė Mikulėnienė, Antanas Pakerys, Bonifacas Stundžia
Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinynas (+CD: Bendrinių žodžių kirčiavimo žodynas ir Tikrinių žodžių kirčiavimo žodynas)
Ats. redaktorius Antanas Pakerys. – Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007.

Tai pagrindinių kirčiavimo taisyklių rinkinys su bendrinių ir tikrinių žodžių kirčiavimo žodynais kompaktinėje plokštelėje. Pateikiamos ne tik pagrindinės taisyklės – aptariami įvairių kalbos dalių kirčiavimo dėsningumai. Kirčiavimas siejamas su žodžių daryba ir kaityba. Knygos pabaigoje pridedama daiktavardžių ir būdvardžių darybos afiksų – baigmenų ir pradmenų – rodyklė.

 

Dalia Kisielienė, Ieva Grigienė, Algirdas Grigas
Dekoratyvinių augalų vardynas
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007.

Apie trečdalis Žemėje augančių induočių augalų rūšių yra laikomi dekoratyviniais augalais: puošia aplinką, namus, buitį. Daug tokių augalų rūšių savaime auga arba yra auginamos Lietuvoje. Tai trečioji vardynų serijos knyga. Anksčiau yra išleisti „Kultūrinių augalų ir piktžolių vardynas“ (1998) ir „Dendrologijos vardynas“ (2001). „Dekoratyvinių augalų vardyne“ pateikiama per 1700 augalų genčių ir rūšių, priklausančių 171 šeimai, pavadinimų lietuvių, lotynų, anglų, vokiečių, lenkų ir rusų kalbomis. Pagrindinė vardyno kalba – lietuvių, rodyklės – kiekviena nurodytų kalbų atskirai. Knyga pravers botanikams, biologams, aplinkos tvarkymo, apželdinimo, gamtos apsaugos specialistams, studentams, moksleiviams ir visiems, kurie domisi mūsų aplinką ir buitį puošiančiais augalais.

 

Iliustruotas architektūros istorijos žodynas: anglų–lietuvių kalbomis
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007.

Verstinis „Iliustruotas architektūros istorijos žodynas“ parengtas remiantis Jungtinėse Amerikos Valstijose daug kartų išleistu populiariu Cyrilo Harriso žodynu. Iš jo perimti terminai, daugelis paaiškinimų ir iliustracijos. Lietuviškame leidime papildomai duodami terminų vertimai. Dvikalbiame architektūros istorijos žodyne išsamiai aprašyta ir gausiai iliustruota ilgaamžė pasaulio architektūros istorija nuo seniausių laikų iki XX amžiaus. Leidinys supažindina su įvairių šalių, egzotiškų kultūrų senąja architektūra, jos istorijos laikotarpiais, aprėpiančiais 5000 metų. Dalis egzotiškų šalių pastatų ir jų elementų pavadinimų neturi lietuviškų (taip pat ir angliškų) atitikmenų, todėl jie įvardijami tarptautiniais žodžiais arba tos šalies vietos kalba (lietuviškas atitikmuo tokiu atveju pateikiamas kaip adaptuotas svetimžodis).

 

Pasaulio vietovardžiai. EUROPA
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006.

Pasaulio vietovardžių žodynas Lietuvoje išeina pirmą kartą. Jis leidžiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos iniciatyva, pagal jos patvirtintą koncepciją. Žodynas skiriamas kitų šalių (ne Lietuvos) vietovardžių vartosenai, ypač rašybai, vienodinti. Pirmajame žodyno tome „Europa“ teikiama apie 40 000 vietovardžių. Tome laikomasi tradicinių Europos ribų su šiais nukrypimais: rytuose Europos riba laikoma RF Sverdlovsko ir Čeliabinsko sričių vakariniai pakraščiai, Orenburgo srities rytinis pakraštys ir RF siena su Kazachija ir Kaspijos jūra, pietryčiuose RF siena su Pietų Kaukazo valstybėmis, pietvakariuose – Ispanijos siena su Maroku (Afrikoje).

 

Ana Dundaitė
Senosios slavų kalbos žodynas
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.

Klasikine senąja slavų kalba vadinama IX–X amžių religinių raštų kalba. Ji atsirado IX a. II pusėje, kai broliai Kirilas (Konstantinas) ir Metodijus sukūrė abėcėlę, kuri buvo pavadinta glagolica (nuo žodžio glagolati „kalbėti“). Broliai misionieriai iš graikų kalbos į to meto slavų kalbą (manoma, kad slavai tuo metu kalbėjo visiems jiems suprantama kalba) vertė religinius tekstus. Rankraščiai paplito po visas slavų žemes. Tekstus perrašinėjantys vienuoliai kartais įnešdavo tam kraštui būdingų kalbos žodžių, todėl atsirado senosios slavų kalbos variantai: senoji bulgarų kalba, bažnytinė slavų kalba (Rusijoje parašyti religiniai tekstai, iš jų seniausias išlikęs yra „Ostromiro evangelija“, 1056–57 m.) ir t. t.

 

Tikriniai XX a. spaudos žodžiai: elektroninis dažninis žodynas
Sudarytojai ir redaktoriai: Vera Mauricaitė, Milda Norkaitienė, Antanas Pakerys, Dalia Sviderskienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

Šio darbo pagrindu imamos ištraukos iš XX a. Lietuvoje išleistų lietuviškų knygų ir periodinių spaudinių. Nagrinėjamose ištraukose rasta 11 540 savarankiškų tikrinių daiktavardžių, beveik 15 544 skirtingų gramatinių jų formų. Iš viso fiksuota daugiau kaip 30 000 tų formų vartojimo atvejų. Leidinį sudaro žodyno įvadas ir kompaktinė plokštelė (CD), kurioje žodynas pateikiamas MS Access ir MS Word formatu. Dirbant su šiuo žodynu galima ieškoti konkretaus antraštinio žodžio, jo formos ar tam tikros dalies. Jų paieška taip pat galima pagal gramatinį ar kitokį apibūdinimą. Elektroninio žodyno vartotojas randamus žodžius ar / ir jų formas gali dėtis į savo „krepšelį“, susidaryti naujas dokumentų bylas, jas redaguoti ir pan.

 

Bendriniai XX a. spaudos žodžiai: elektroninis dažninis žodynas
Sudarytojai ir redaktoriai: Vera Mauricaitė, Milda Norkaitienė, Antanas Pakerys, Ritutė Petrokienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.

Leidinį sudaro žodyno įvadas ir kompaktinė plokštelė (CD), kurioje žodynas pateikiamas MS Access ir MS Word formatu. Dirbant su šiuo žodynu galima ieškoti konkretaus antraštinio žodžio, jo formos ar tam tikros dalies. Jų paieška taip pat galima pagal gramatinį ar kitokį apibūdinimą. Bendrinių žodžių žodynas skiriamas mokslininkams, mokytojams, studentams, kurie domisi žodžių ir jų formų vartosena, junglumu, dažniu, leksikos ir gramatikos raida ir kt


Nijolė Sližienė
Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas. T. 2 (2): S–Ž
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004

Šia, trečiąja, knyga baigiamas leisti visas „Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas“ (T. 1 – 1994 m., T. 2 (1) – 1998 m.). Žodyne parodoma, kaip veiksmažodžiai vartojami kalboje, su kokiais žodžiais, kokiomis jų formomis bei konstrukcijomis eina, kokia tų žodžių reikšmė ir kokias semantines funkcijas jie atlieka sakinyje. Veiksmažodžių junglumas aprašomas remiantis jų valentinėmis savybėmis.

 

Sisteminis lietuvių–rusų kalbų žodynas mokyklai
Parengė Jonas Paulauskas, Svetlana Steponavičienė, Jadvyga Kardelytė. – Vilnius: „Gimtasis žodis“, 2004.

Šiame žodyne greta vienas kito sudėti žodžiai, reiškiantys kokiu nors būdu tarp savęs susijusius daiktus, reiškinius, veiksmus. Sisteminis žodynas naudingas tuo, jog ieškant kokio žodžio šis dvikalbis žodynas parodo, kiek tam tikros grupės žodžių jau įsidėmėta. Be to, ieškant žodžio, perskaitomi ir kiti tos grupės žodžiai, o giminiški žodžiai daug greičiau įsimenami. Žodyne beveik visi lietuviški žodžiai sukirčiuoti ir iliustruoti sakiniais. Iliustraciniai sakiniai verčiami į rusų kalbą. Gale pridedama abėcėlinė lietuviškų žodžių rodyklė su skyrių ir grupių, kur jie pateikiami, aiškinami ir iliustruojami, numeriais.

 

Lietuvių kalbos žodynas. T. 20
Vyr. red. Vytautas Vitkauskas. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002.

XX tomu baigiamas leisti visas Lietuvių kalbos žodynas. Pabaigoje pridėtas Post scriptum: bendrais bruožais peržvelgta žodyno medžiagos rinkimo, jo teksto rašymo ir redagavimo istorija. Kartu pateikiamas žodžių geriausių rinkėjų abėcėlinis sąrašas, žodyno tekstą rašiusių ir redagavusių Lietuvių kalbos instituto darbuotojų sąrašai.
(VLKK parėmė XVIII–XX tomų leidybą.)
Žr. http://www.lkz.lt

 

 

 Antanas Lyberis
Sinonimų žodynas.
2-asis patais. leid. – Vilnius: lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002.

Tai 1980 metais išleisto A. Lyberio „Sinonimų žodyno“ antrasis leidimas. Taisytas kirčiavimas, pašalinti kai kurie netikslumai, skaitytojų nurodyti trūkumai.
Žodyną sudaro apie 5200 sinoniminių žodžių grupių (eilių), apimančių per 27 000 žodžių bei frazeologizmų, daugiausia surinktų iš Lietuvių kalbos žodyno kartotekos.

 

 

 Vietovardžių žodynas
Parengė Aldonas Pupkis, Marytė Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.

Žodyną sudaro apie 12 000 vietovardžių: gyvenamųjų vietų vardų (Lietuvos Respublikos, lietuvių etninių žemių, lietuvių tremties vietų, istorinių baltų žemių ir Lietuvos etnografinių sričių, taip pat oficialiųjų (rusiškųjų) Karaliaučiaus krašto vietų vardų, reikalingų tarpvalstybiniam bendravimui, su nuorodomis į lietuviškus vardus), Lietuvos ir lietuvių etninių žemių vandenvardžių, miškų, pelkių ir durpynų, salų ir kyšulių, kapinynų ir pilkapynų, orografinių vardų (aukštumų ir žemumų, pakilumų ir dubumų, kalnų ir piliakalnių ir kt. žemės paviršiaus elementų vardų). Kaip priedas prie žodyno pridedami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos patvirtinti valstybių ir valstybių sostinių vardai.

 

 

 Lietuviški tradiciniai vietovardžiai: Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos
Sudarė Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.

Knygoje pateikiami istoriškai atsiradę tradiciniai vietovardžiai ir lietuviškos etninių vietovardžių formos. Tai tokie vietovardžiai, kurių fonetinė išraiška ir tarimas nesutampa su oficialiąja vietovardžio forma. Juos būtina išsaugoti ne vien kaip istorinį atminimą, bet ir kaip dalį kultūros paveldo, į kurį įpinti ir mūsų kultūros veikėjų vardai. Antai lietuviški Karaliaučiaus krašto (dab. Kaliningrado srities) vietovardžiai mus sieja su Martynu Mažvydu, Kristijonu Donelaičiu, Liudviku Rėza, Vydūnu ir kitais lietuvių šviesuoliais.

 

 

 Frazeologijos žodynas
Redaktorių kolegija: Jonas Paulauskas ir kt. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2001.

Tai gana išsamus lietuvių kalbos frazeologijos žodynas. Jame pateikti frazeologizmai iš gyvosios liaudies kalbos, senųjų raštijos paminklų, grožinės literatūros kūrinių ir periodikos. Šis žodynas skiriamas ne tik frazeologizmų tyrinėtojams, bet ir visiems, kurie nori vaizdingai ką pasakyti

 

 

 Lietuvių-norvegų kalbų žodynas
Parengė Evalda Jakaitienė, Terje Mathiassen. - Vilnius: Baltos lankos, 2001.

 

 

 Biblijos vardų žodynas
Sudarė Petras Kimbrys. – Vilnius: Aidai, 2000.

Žodynas apima Šventojo Rašto tikrinius (dvasinių būtybių, dangaus šviesulių, asmenų, vietovių ir tautų) vardus, taip pat matus, piniginius vienetus tokia forma, kokia jie yra lietuviškajame Biblijos ekumeniniame leidinyje. Leidėjai tikisi, kad Biblijos vardų žodynas taps parankine knyga Šventojo Rašto mylėtojams, teologams, redaktoriams. Išsamus Biblijos vardynas parengtas Lietuvos Biblijos draugijos rūpesčiu, redaguojant jau minėtą ekumeninį Šventojo Rašto leidimą. Biblijos draugijai sutikus, kaip priedas šioje knygoje perspausdintos matavimo vienetų lentelės, parengtos tam pačiam Šventojo Rašto leidiniui.

 

 

 Nijolė Sližienė
Lietuvių kalbos veiksmažodžių junglumo žodynas. T. 2 (1)
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Žodyne parodoma, kaip veiksmažodžiai vartojami kalboje, su kokiais žodžiais, kokiomis jų formomis bei konstrukcijomis eina, kokia tų žodžių reikšmė ir kokias semantines funkcijas atlieka sakinyje. Veiksmažodžių junglumas aprašomas remiantis jų valentinėmis savybėmis. Žodyne pateikti tie veiksmažodžiai, kurių vartosena įvairesnė ir sudėtingesnė, taip pat atsižvelgta į vartosenos svyravimus bei daromas klaidas. Šis žodynas turėtų būti naudingas tiek kalbos praktikai, tiek mokslui.
(VLKK parėmė visų trijų žodyno tomų rengimą ir leidybą.)

 

 

 Laima Grumadienė, Vida Žilinskienė
Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas: (abėcėlės tvarka)
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas ir Informatikos institutas, 1998.

Dažninis dabartinės rašomosios lietuvių kalbos žodynas: (mažėjančio dažnio tvarka)
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas ir Informatikos institutas, 1997.

 

   Chackelis Lemchenas, Jonas Macaitis
Rusų-lietuvių kalbų žodynas
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.
   Valdas Petrauskas
Ispanų-lietuvių kalbų žodynas
Diccionario espa?ol-lituano
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
   Kazimieras Kuzavinis
Lotynų-lietuvių kalbų žodynas
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
   Vytautas Mažiulis
Prūsų kalbos etimologijos žodynas. T. 3
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.