Spausdinti

 

Kazimieras Gaivenis
Nuostabioji žodžio šviesa
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2021.

Ar žinote, kokio lietuvių kalbos žodžio galūnė tris kartus ilgesnė už šaknį? Ar galėtumėte pasakyti kokią nors žmogaus pavardę, virtusią augalo pavadinimu? Kaip manote, ar lietuviškas žodis „mėlynas“ ir latviškas žodis „melns“ reiškia tą patį? Atsakymus į šiuos ir kitus įdomius klausimus rasite Kazimiero Gaivenio knygoje „Nuostabioji žodžio šviesa“. Knygos autorius Kazimieras Gaivenis (1934–2003) daugiau kaip 40 metų dirbo Lietuvių kalbos institute, rinko, tyrė žodžius, skatino matyti ir vertinti tą nuostabiąją žodžio šviesą. Tikimės, kad ši šviesa džiugins ir jaunesnius, ir vyresnius skaitytojus.


Algirdas Sabaliauskas
Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2020.

Naujausioje kalbininko Algirdo Sabaliausko knygoje „Iš kur jie?“ itin patraukliu ir šmaikščiu stiliumi pasakojama žodžių atsiradimo istorija. Aptariant žodžių kilmę, kartu atskleidžiama netikėtų jų reikšmių sąsajų, įdomių faktų apie vieno ar kito žodžio patekimo į lietuvių kalbą ar įsitvirtinimo joje aplinkybes. Abėcėlės tvarka atskirai aprašyta apie 300 kasdienėje kalboje vartojamų bendrinių žodžių, svarbesnių ar įdomesnių asmenvardžių bei vietovardžių, nagrinėjama ir kitų, su jais artimesniais ar tolimesniais reikšmės ryšiais susijusių žodžių ar posakių kilmė. Rūpimą žodį ar posakį padeda susirasti knygoje „Iš kur jie?“ pateikiamos žodžių ir žodžių junginių rodyklės.

 

Tarmių medžiagos rinkimo instrukcija „Visos tarmės gražiausios...“
Sudarė Danguolė Mikulėnienė, Vilija Ragaišienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013.

Tarmių medžiagos rinkimo instrukcija „Visos tarmės gražiausios...“ – pirmoji geranoriška kolektyvinė kalbininkų pagalba visuomenei.
Knygelėje pateikta trumpa tarmių rinkimo istorijos apžvalga, metodiniai nurodymai tarmių medžiagos rinkėjams ir užrašytojams tikintis, kad ja naudosis kaimo ir miesto žmonės: mokiniai ir jų mokytojai, bibliotekininkai, kultūros ir švietimo centrų darbuotojai, aktyvūs vietos bendruomenių nariai, rinkdami ir užrašydami savo krašto tarmes.

 

Zofija Babickienė, Regina Venckutė. Kalbos mokslo pagrindai. Vadovėlis. – Vilnius: Mykolo Romerio universitetas, 2013.

Knygoje aptartas kalbotyros objektas, kalbos funkcijos ir kalbos kaip ženklų sistemos specifika, aprašyti visų kalbos sandaros lygmenų – fonetikos ir fonologijos, morfologijos, sintaksės ir leksikos – vienetai. Atskiras skyrius skirtas pasaulio kalbų klasifikacijai. Po kiekvieno skyriaus pateikta praktinių užduočių, reikalingų svarbiausioms kalbotyros sąvokoms įtvirtinti. Taip pat pridėta kalbotyros skaitinių ir papildomų užduočių. Vadovėlis skirtas Lietuvos universitetų humanitarinių mokslų įvairių studijų programų bakalauro pakopos studentams. Vadovėlyje gal kiek plačiau nei įprasta apžvelgiama kalbotyros istorija ir gana daug vietos skiriama kalbų klasifikacijai, nes norėta pateikti naujesnės informacijos apie pasaulio kalbas, kuri vadovėliuose lietuvių kalba yra gerokai senstelėjusi.

 

Kompaktinis diskas Lietuvių kalbotyra 2001–2005 (literatūros rodyklė)
Sudarė Kristina Janušaitė, Rasa Pukėnienė. – Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, 2010.

Šis leidinys parengtas Kalbos komisijos užsakymu. Leidinyje skelbiami 2001–2005 m. bibliografiniai lietuvių kalbotyros duomenys apie kalbotyros darbus, publikuojamos recenzijos, anotacijos. Tai aktualus lituanistikos plėtrai leidinys.

 

Mokomoji kirčiavimo programa (praktinio kirčiavimo treniruoklis). – Kompaktinė plokštelė. Parengė Asta Kazlauskienė, Danguolė Mikulėnienė, Gailius Raškinis. – Kaunas: UAB „Šviesa“, 2012.

Kirčiavimo programą sudaro trys dalys: beveik 100 kirčiavimo taisyklių sąvadas, pratybos ir žodynas. Pratybos trejopos: sisteminės, adaptyviosios ir kontrolinės. Žodyną sudaro beveik 15 tūkst. dažniausiai vartojamų bendrinių ir tikrinių žodžių formų, kurios yra įgarsintos. Mokomoji kirčiavimo programa parengta Kalbos komisijos užsakymu. Ji skiriama aukštųjų mokyklų studentams būsimiesiems lituanistams. Ja taip pat galės naudotis ir kitų specialybių studentai, moksleiviai, visi, kuriems rūpi taisyklingas kirčiavimas.

 

Pranas Kniūkšta
Naujos skyrybos taisyklės: ką jos duoda ir ką patiems reikia suvokti
Kaunas: Šviesa, 2007.

Leidinyje aptariamos naujosios skyrybos taisyklės, kurias 2006 m. rugsėjo 28 d. nutarimais patvirtino Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Itin akcentuojami su pasirenkamosios skyrybos taisyklių pakeitimais susiję klausimai, pateikiama praktinių pavyzdžių.
Mokytojams ir mokiniams labai aktualus skyrius, kuriame aptariama, kaip skyrybos naujovės pateikiamos „Mokomajame lietuvių kalbos rašybos ir kirčiavimo žodyne“ (2007). Šie skyrybos nutarimų komentarai pravartūs ir studentams, žurnalistams, apskritai rašto žmonėms.

 

Kalbos naujovės ir jų sklaida (Gimtasis žodis, 2006, Nr. 12, priedas)
Vilnius: UAB leidykla „Gimtasis žodis“, 2006.

Siekdamas operatyviau skleisti aktualius kalbos klausimus „Gimtojo žodžio“ žurnalas parengė 12-o numerio priedą „Kalbos naujovės ir jų sklaida“. Priedo straipsniuose pateikiama mokytojams, studentams, mokiniams ir kalbos naujovėmis besidominčiai plačiajai visuomenei aktuali informacija apie kalbos norminimo tendencijas. Jame publikuojama Klaipėdos universiteto docento Albino Drukteinio straipsnis „Pertvarkytos skyrybos taisyklės ir jų taikymas“ ir Lietuvių kalbos instituto Kalbos kultūros skyriaus mokslo darbuotojos Jurgitos Girčienės straipsnis „Kalbos naujovės ir mokykla“. Šis leidinys išėjo kaip „Gimtojo žodžio“ žurnalo 2006 metų 12 numerio nemokamas priedas prenumeratoriams.

 

Privalomosios ir pasirenkamosios skyrybos taisyklės ir pradinė mokykla (Žvirblių takas, 2006, Nr. 6, priedas)
Vilnius: UAB leidykla „Gimtasis žodis“, 2006.

2006 m. rugsėjo 28 d. buvo patvirtintos Privalomosios ir Pasirenkamosios skyrybos taisyklės ir įsigaliojo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos rekomendacijos dėl kai kurių skyrybos dalykų. 2006 m. spalio 6 d. taisyklės buvo paskelbtos „Valstybės žiniose“ (Nr. 107). Šio dokumento įgyvendinimas svarbus ne tik pagrindinei, vidurinei mokyklai, gimnazijoms, bet ir pradinėms mokykloms. Žurnalas „Žvirblių takas“, siekdamas padėti pedagogams, parengė specialų priedą „Privalomosios ir pasirenkamosios skyrybos taisyklės ir pradinė mokykla“.

 

Ona Laima Gudzinevičūtė, Laimutė Kardelienė, Kęstutis Kardelis, Ligita Mykolaitienė
Kūno kultūros ir sporto specialistų kompetencija: mokslo darbai ir profesinė kalba
Vilnius: Gimtasis žodis, 2006.

Šią mokomąją priemonę sudaro dvi dalys. Pirmojoje dalyje aptariami mokslo darbų planavimo ir rašymo reikalavimai, profesinė kalba. Antrojoje dalyje pateikiami pratimai, tobulinantys kūno kultūros ir sporto specialistų profesinę kalbą, padėsiantys išvengti didelių klaidų.
Knyga skiriama kūno kultūros ir sporto specialistams, būsimiems sporto pedagogams, žurnalistams, naudingos informacijos knygoje ras ir kitų specialybių studentai, moksline tiriamąja veikla užsiimantys asmenys.

 

Ilona Norvilaitė
Kalbos kultūros pratybos geležinkelių transporto specialybės studentams
Vilnius: „Homo liber“, 2006.

Tai antras papildytas ir pakoreguotas „Kalbos kultūros pratybų“ leidimas. Šiame leidime daugiau aktualių su geležinkelininko specialybe susijusių tekstų, pratimų, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai skatina įsidėmėti taisyklingus šios srities terminus.
Ši mokomoji priemonė skirta nehumanitarinių specialybių studentams, studijuojantiems lietuvių kalbos kultūrą ir specialybės kalbą, pritaikyta geležinkelių transporto studentų kalbos mokymo reikmėms. Tačiau ja sėkmingai gali naudotis ne tik kitų specialybių kolegijų studentai, bet ir visi, kuriems rūpi kalbos taisyklingumas.

 

Ona Aleknavičienė, Laima Grumadienė, Albertas Gurskas, Petras Skirmantas, Mindaugas Strockis, Vladas Tumasonis
Lituanistinis šriftas Palemonas
Vilnius: Tautinių bendrijų namai, 2005

Knygoje aprašoma universali lituanistikos mokslui reikalingų ženklų aibė Palemonas. Ženklų kodavimas suderintas su Unikodo (Unicode) standartu ir praktiškai realizuotas originaliame kompiuteriniame šrifte, pavadintame tuo pačiu Palemono vardu. Eksperimentinė Palemono šrifto versija visuomenei pateikta lietuviškos spaudos lotyniškais rašmenimis atgavimo šimtmečio proga. Nuo 2004-tųjų gegužės ji skelbiama Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklalapyje (žr. antraštinio puslapio apatiniame dešiniajame kampe, http://www.vlkk.lt/palemonas.html). Šriftas nekomercinis, platinamas nemokamai. Palemone šiuo metu yra apie 4300 specialiųjų ženklų. Jų inventorius sudarytas atlikus išsamią senųjų lietuviškų raštų ir transkribuotų tarminių tekstų analizę, pervertus daugybę lingvistikos knygų bei žurnalų. Atsižvelgta į baltistų ir indoeuropeistų poreikius, į Palemoną įtraukta graikiška abėcėlė ir kirilica.

 

Baltistica XL (2)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.

2005 metais sukako 40 metų nuo pirmojo „Baltistica“ sąsiuvinio (1965) pasirodymo. Jubiliejinis 40-asis „Baltistica“ tomas yra kiek kitoks nei ankstesni – jo didžiąją dalį užima keturiasdešimties tomų ir šešių priedų bibliografija, kurią sudaro straipsnių ir informacijų bibliografija, recenzijų bibliografija ir teminė rodyklė. Šiame sąsiuvinyje taip pat analizuojama baltų kalbos žodžių tvarkos raida tipologijos požiūriu, aptariama adesyvo kilmė, veiksmažodžiai su formantais -sk-, -šk- ir kt.

 

Terminologija 12
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005.

„Terminologija“ – Lietuvių kalbos instituto leidžiamas metinis lingvistinės terminologijos žurnalas. Šiame žurnalo numeryje analizuojami statybos, karybos, medicinos (gydybos), literatūros mokslo, teisės sričių terminai. Autoriams rūpi terminijos praeitis, ir dabartis, struktūra ir raida, savoji ir skolintoji terminija, varijavimas ir normos. Įtvirtinama lietuvių terminologijos teorinė naujovė – tam tikri asmenų pavadinimai (kai kurie mokslo objektai) yra terminai. Žurnale taip pat apžvelgiama tarptautinė terminologijos konferencija „Bendradarbiavimas terminologijos srityje vidurio Europoje“, mokslinis seminaras „Terminų norminimas ir tvarkyba“, tarptautinė terminologijos vasaros mokykla 2005 m. „Terminologijos tvarkyba: teorija, praktika ir taikymas“.

 

Pranas Kniūkšta
Administracinė kalba ir jos vartosena
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2005.

Ši knyga – apibendrinamoji administracinės kalbos apžvalga. Aptariama administracinės kalbos esmė, jos svarbiausios ypatybės, santykis su kitomis kalbos atmainomis, dokumentų įforminimo reikalavimais ir raštvedyba. Apžvelgiami ir svarbiausi šios kalbos reiškiniai

 

 

Albertas Rosinas
Tik prašau be isterijos
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

Šios knygelės ironiški tekstai apie tautiečių kalbą buvo išspausdinti įvairiuose laikraščiuose ir žurnaluose („Buitis“, „Gimtoji kalba“, „Inžinerija“, „Kultūros barai“, „Lietuvos aidas“, „Literatūra ir menas“, „Mūsų kalba“, „Tarybinis mokytojas“, „Vakarinės naujienos“). Autoriaus nuomone, jie nepraradę savo aktualumo ir šiandien. Humoristiniais straipsniais skatinama suvokti, kad reikia mokytis kultūringos kalbos. Knygelė leidžiama kaip „Gimtosios kalbos“ žurnalo 2005 metų 12 numerio priedas.

 

Lietuviški daržovių pavadinimai
Parengė Zigmantas Gudžinskas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. – Vilnius, 2005.

Šioje knygelėje išvardyta apie 600 rūšių, porūšių, varietetų ir formų daržovinių augalų ir jų valgomų dalių pavadinimų. Kai kurių daržovių pavadinimai jau žinomi nuo seno, bet nemažai čia teikiamų yra visai nauji.
Knygelę sudaro pagrindinė dalis – daržovinių augalų straipsniai, surikiuoti abėcėliškai (pagal lietuvišką augalo genties vardą), – ir trys rodyklės: neteiktinų daržovių pavadinimų, lotyniškų augalų vardų ir jų atitikmenų kitomis kalbomis (anglų, ispanų, italų, portugalų, prancūzų, vokiečių).

 

Kalbos kultūra, sąs. 78
Sudarė Albina Bataitytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2005.

78-ame sąsiuvinyje aptariama lietuvių kalbos politika, ji lyginama su kitų Europos šalių kalbų politika. Primenami kalbininkų Juozo Balčikonio ir Kazio Ulvydo nuopelnai lietuvių kalbai. Svarstoma, kaip kalba padeda kurti žmogaus įvaizdį. Keletas straipsnių skirti stilistikos dalykams: bendrinės kalbos ir funkcinių stilių santykio problemoms, administracinės ir reklamos kalbos raiškos ypatybėms. Nagrinėjami aktualūs žodžių darybos, sintaksės, onomastikos, kirčiavimo, rašybos klausimai. Pristatomas „Lietuvių kalbos žodyno“ elektroninis variantas, naujausi psicholingvistiniai vaikų kalbos tyrimai. Pateikiama 13-osios Jono Jablonskio konferencijos apžvalga, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai ir veikla.

 

Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas (svetimybės, tarptautiniai žodžiai)
Autorė ir sudarytoja Danguolė Mikulėnienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

Šioje leksikos skoliniams (svetimybėms, hibridams ir tarptautiniams žodžiams) skirtoje „Kalbos patarimų“ knygelėje pateikiamos įvairios šių leksikos dalykų vartojimo rekomendacijos ir patarimai. Kaip ir anksčiau, stengtasi laikytis normų pastovumo principo: kalbos normas bandyta keisti tik per variantus, o vertinimo laipsnį – neperšokant keleto grandžių, nuosekliai. Iš viso pateikiama daugiau kaip 3 500 taisinių.

 

Kalbotyra LIII (1)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2005.

Šiame žurnalo LIV (1)tome publikuojami straipsniai, kuriuose nagrinėjama: savita įterpinių samprata Jono Balkevičiaus „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje“, ŽIV/AIDS kognityvinė raiška lietuvių, anglų ir rusų kalbose, akūtinių mišriųjų dvigarsių dėmenų [i] ir [u] kokybė Lukšių šnektoje, asmeninių įvardžių reikšmės ir funkcijų įsisavinimas, konceptualioji kelio metafora Lietuvos rinkimų diskurse, atvirosios ir uždarosios nekirčiuotos galūnės bei žodžių pradžios balsių trukmė bendrinėje lietuvių kalboje, veiksmažodžių šaknies trinarės inicialės ypatumai, Vidiškių šnektos deminutyvai, morfopragmatika: deminutyvų vartojimas dabartinėje lietuvių kalboje, įdomus kirčiavimo atvejis F. Kuršaičio gramatikoje.

 

David Crystal
Kalbos mirtis
Vilnius: Tyto alba, 2005.

„Kalbos mirtis“ – pirmoji Davido Crystalo, vieno žymiausių šiuolaikinės kalbotyros specialistų, knyga lietuviškai. Joje nuosekliai, išsamiai ir supratingai aptariami nykstančių mažųjų kalbų klausimai: kaip nustatyti, kad kalbai gresia išnykimo pavojus, kodėl apskritai reikia rūpintis nykstančiomis kalbomis, kokios yra jų mirties priežastys ir kaip bei kiek įmanoma joms padėti.

 

Archivum lithuanicum 7, 2005
Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2005.

Šio žurnalo septintajame tome vyrauja XIX amžiaus Didžiosios Lietuvos kūrinių – rankraštinės Purpuros, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos Tayslos augumyynis, 1865 m. Evangelijų, maldaknygės Aukso altorius, Stanislovo Moravskio tekstų – analizė. Žurnalo skaitytojus turėtų sudominti straipsniai, susiję su Rytų Prūsijos lituanistinių tekstų problematika, skelbiama informacija apie XVI amžiaus lietuviškų knygų gotikinius spaustuvinius šriftus, Motiejaus Valančiaus draudimą perspausdinti Bromą. Šiame žurnalo tome taip pat pristatomas naujasis originalus lietuviškas kompiuterių šriftas Palemonas, spausdinamos naujų knygų recenzijos, apžvelgiamos konferencijos.

 

Lietuvių kalbotyra, 1996–2000: literatūros rodyklė
Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Lietuvių kalbos institutas. – Vilnius: Margi raštai, 2005.

Literatūros rodyklė, apimanti 1996–2000 m., surinkta iš knygų, periodinių leidinių, bibliografinių šaltinių bei katalogų lietuvių ir užsienio kalbomis. Ji yra anksčiau išleistos literatūros rodyklės „Lietuvių kalbotyra, 1996–1995“ tęsinys. Šią knygą sudaro per 7000 knygų ir straipsnių aprašų.

 

 

Urbonienė Laima, Žukaitienė Dalytė
Lietuvių kalbos kultūros pratimai vadybos studentams
Vilnius: UAB Alytaus spaustuvė, 2005.

Mokymo priemonė apima tradicines lietuvių kalbos kultūros sferas – rašybą, skyrybą, tartį, kirčiavimą, leksikos, žodžių darybos normas, žodžių formas ir sintaksę. Vis dėlto šio leidinio privalumas yra vyraujantis „gyvosios“ verslo kalbos kontekstas. Daugelio pratimų pagrindą sudaro tekstai, parinkti iš vadybos leidinių, verslo periodikos, gaminių, prekių aprašymų, lankstinukų, etikečių ir pan. Į rinkinį įtraukta specifinių prekybos kalbos kultūros ugdymo pratimų, rašto kultūros, prekių ir iškabų kalbos atmintinės.

 

Lietuviški vaisių ir juos vedančių augalų pavadinimai
Parengė Zigmantas Gudžinskas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. – Vilnius, 2004.

Šioje knygelėje sudėti daugiau kaip 440 rūšių, porūšių, varietetų ir formų augalų ir jų vaisių pavadinimų, rekomenduojamų vartoti lietuvių kalboje. Prie vaisius vedančių augalų priskirti visi, kurie išaugina sultingus valgomus tikruosius ir tariamuosius vaisius, taip pat vaisynus. Kai kuriuos tokius augalus įprasta vadinti daržovėmis, pavyzdžiui: agurkus, pomidorus, paprikas.
Leidinį sudaro dvi dalys: vaisių ir juos vedančių augalų straipsniai, surikiuoti abėcėliškai (pagal lietuvišką genties vardą), ir trys rodyklės: neteiktinų vaisių pavadinimų, lotyniškų augalų vardų ir atitikmenų kitomis kalbomis (anglų, ispanų, italų, portugalų, prancūzų, vokiečių).

 

Dainava
Dzūkų kultūros žurnalas. – Vilnius: UAB „Diemedžio“ leidykla, 2004, Nr. 2.

Antrajame 2004 m. žurnalo numeryje 29 autoriai apžvelgia praeities ir nūdienos Alytaus apskrities kultūrinę situaciją. Šio numerio rubrikoje „Kalbotyra“ spausdinamas Broniaus Savukyno straipsnis „Jotvingių palikimas Pietų Lietuvoje“, o rubrikoje „Etnografija“ Vytautas Lankininkas dzūkiškai rašo apie nakcigonių papročius jo gimtajame kaime.
„Dainavos“ redakcinė komisija stengiasi, kad žurnale atsispindėtų apskrities literatūrinis gyvenimas, todėl neatsitiktinai spausdinamas ir Ričardo Šileikos straipsnis „Tarptautinis literatūros festivalis. Poetinis Druskininkų ruduo: praeitis ir nūdiena“.

 

Povilas Januševičius. Visokių atsitikimų sąrasza: 1895–1898
Parengė Vilma Žaltauskaitė. – Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004.

Penktajame Bibliotheca Archivi Lithuanici tome spausdinamas kunigo Povilo Januševičiaus studijų metų Sankt Peterburgo imperatoriškoje Romos katalikų dvasinėje akademijoje dienoraštis. Skaitytojui pateikiami du Jurgitos Venckienės ir Vilmos Žaltauskaitės straipsniai, rankraščio paraidinis perrašas, kalbiniai bei istoriniai komentarai, fotografijos, pridedama elektroninė dokumento kopija.

 

Tėvų ir senelių gimtoji kalba ir aš
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004.

Šiame rinkinyje, skirtame Kalbos ir knygos metams, spausdinami moksleivių rašiniai, atsiųsti Lietuvių kalbos draugijos paskelbtam konkursui „Tėvų ir senelių gimtoji kalba ir aš“. Rašinių autoriai, pasakodami svetur atsidūrusių lietuvių gyvenimo istorijas, atskleidžia šių žmonių pastangas išsaugoti gimtąją kalbą ir ryšius su Tėvyne. Rinkinys leidžiamas kaip „Gimtosios kalbos“ žurnalo 2004 metų 12 numerio priedas.

 

Lietuviški citrusinių augalų ir jų vaisių pavadinimai
Parengė Zigmantas Gudžinskas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. – Vilnius, 2004.

Šios knygelės antrajame, pataisytame ir papildytame, leidime teikiami lietuviams jau įprastų ir mažiau žinomų citrusinių vaisių ir juos vedančių augalų lietuviški (ar taisyklingai adaptuoti) pavadinimai, retesnieji trumpai apibūdinami.
Leidinį sudaro dvi dalys: augalų straipsniai, surikiuoti abėcėliškai (pagal lietuvišką genties vardą), ir trys rodyklės: lotyniškų augalų vardų, lietuviškų ir kitų kalbų (anglų, ispanų, italų, portugalų, prancūzų, vokiečių) atitikmenų.

 

Specialybės kalbaSpecialybės kalba: sistema ir vartosena. Mokslinės konferencijos darbai
Sudarė Gintautas Akelaitis, Rūta Brūzgienė, Asta Kunevičienė, Renata Maneikaitė, Laima Pečkuvienė, Vida Žilinskienė. – Vilnius: Lietuvos teisės universiteto Leidybos centras, 2004.

Leidinyje pateikti Lietuvos teisės universiteto ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos surengtos konferencijos, skirtos specialybės kalbai, darbai. Atskirų autorių darbuose nagrinėjama teisės ir valdymo srities kalba, atkreipiamas dėmesys į funkcinių stilių ypatumus, analizuojamas kalbėjimo tempas ir intonacija, kai kurios specialybės kalbos dėstymo problemos, nemažai pranešimų skiriama terminijos klausimams.

 

Kalbotyra LIII (1)
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004

Šiame žurnalo LIII (1) tome publikuojami straipsniai, kuriuose nagrinėjamas klausiamųjų sakinių vartojimas publicistinio stiliaus tekstuose; priklausymo atributiniai junginiai; L. Danielio Joneso kardinalūs balsiai; Anykščių šnektos pokyčiai; morfologiniai lietuvių, norvegų ir suomių kalbų kauzatyvai; įvardžiuotiniai būdvardžiai uteniškių tarmėje; svirkų šnektos izoliuoti balsiai; „Ziwato“ gimininiai įvardžiai; bevardės giminės dalyvių konstrukcijos; [k], [g] tembras prieš minkštuosius priebalsius.

 

Archivum lithuanicum 6
Wiesbaden: Harrassowitz Verlag, 2004.

Lietuvių kalbos instituto leidžiamo žurnalo šeštojo tomo temos – tai pirmosios lietuvių kalbos gramatikos, vertimų ir kūrybos šaltiniai, leksikos gryninimas, kalbos dialektai, kultūriniai ir akademiniai ryšiai, raidžių vartojimas, archyvų duomenys, naujos knygos, konferencijos, disertacijos. Žurnalo skaitytojus turėtų sudominti skelbiama informacija apie Danielių Kleiną, Joną Bretkūną, Kristupą Sapūną, Teofilį Šulcą, Antaną Baranauską, Kristijoną Milkų, Jeronimą Račkauską, Augustą Schleicherį, lietuviškas katalikiškas giesmes, lietuviškas priesaikas.

 

Lietuviški prieskoninių augalų pavadinimai
Parengė Zigmantas Gudžinskas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. – Vilnius, 2004.

Šioje knygelėje sudėti daugiau ar mažiau žinomi prieskoninių augalų pavadinimai, rekomenduojami vartoti lietuvių kalboje. Taip pat teikiami pavadinimai tokių augalų, iš kurių gaunamos tam tikros medžiagos (tirštikliai, kvėpikliai, įvairūs papildai), reikalingos gaminant prieskonių mišinius.
Leidinį sudaro pagrindinė dalis – augalų straipsniai, surikiuoti abėcėliškai pagal lietuvišką genties vardą, ir dvi rodyklės: lotyniškų augalų vardų ir jų atitikmenų kitomis kalbomis (anglų, ispanų, italų, portugalų, prancūzų, vokiečių).

 

Ilona Norvilaitė
Kalbos kultūros pratimai geležinkelių transporto specialybės studentams
Vilnius: Homo liber, 2004.

Ši lietuvių kalbos kultūros pratimų knygelė skirta nehumanitarinių specialybių studentams. Ja sėkmingai galės pasinaudoti ne tik geležinkelių transporto, bet ir kitų specialybių kolegijose studijuojantys studentai bei visi, kuriems rūpi gimtosios kalbos taisyklingumas.
Knygoje daug ir įvairių pratimų, sugrupuotų pagal visas pagrindines kalbos kultūros kurso temas. „Kalbos kultūros pratimai“ – tai pagalbinė mokomoji priemonė, ji skirta tiek individualiam studentų darbui, tiek darbui grupėmis.

 

Antanas Pakerys, Aldonas Pupkis
Lietuvių kalbos bendrinė tartis
Vilnius: Gimtasis žodis, 2004.

Knygelėje ir kompaktinėje plokštelėje pateikiamas sisteminis lietuvių kalbos bendrinės tarties kursas, pratimais parodoma, kaip tarti bendrinės kalbos garsus. Kompaktinės plokštelės vartotojas gali rūpimą tekstą ne tik išklausyti, bet ir sustabdyti, jį kartoti paskui diktorių, sukirčiuotą raidinį tekstą matyti monitoriuje.
Kompaktinė plokštelė skirta bendrojo lavinimo ir aukštosioms mokykloms, individualiam ir grupiniam darbui. Taisyklingos tarties galės mokytis ir kiti asmenys, ypač žurnalistai, aktoriai, pedagogai, teisininkai – visi, kurie privalo taisyklingai kalbėti viešumoje.

 

Irena Kruopienė
Ištark…
Vilnius: „Gimtasis žodis“, 2004.

Taisyklingos tarties mokomoji knyga ir kompaktinė plokštelė, skirta nelietuviškas mokyklas baigusiems studentams ir lietuvių kalbą studijuojantiems užsieniečiams. Leidinys padės tobulinti atskirų lietuvių kalbos garsų tartį, formuoti kirčiavimo, intonavimo įgūdžius. Į kompaktinę plokštelę įrašytos 59 knygoje pateiktos įvairaus pobūdžio klausymo užduotys. Grožinės literatūros ir tautosakos tekstai skatins mokytis ne tik taisyklingos, bet ir vaizdingos kalbos.

 

Valgomų sėklų ir jas brandinančių augalų pavadinimai
Parengė Zigmantas Gudžinskas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. – Vilnius, 2003.

Šioje knygelėje teikiami valgomų sėklų ir jas brandinančių augalų pavadinimai, rekomenduojami vartoti lietuvių kalboje. Pavadinimų sąrašą sudaro dvi dalys: „Valgomos sėklos ir jas brandinantys augalai“ ir „Valgomos ankštinių augalų sėklos ir jas brandinantys augalai“.
Abiejų dalių augalų straipsniai sudėti abėcėlės tvarka (pagal lietuvišką genties vardą) atskirai. Knygelėje pateiktos ir dvi rodyklės: lotyniškų augalų vardų ir jų atitikmenų kitomis kalbomis (anglų, ispanų, italų, portugalų, prancūzų, vokiečių).

 

Kalbos konsultacijos
Lietuvių kalbos institutas [sudarė Asta Kupčinskaitė-Ryklienė]
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003.

„Kalbos konsultacijos“ – tai rašytinį pavidalą įgavęs kalbos vartotojo ir kalbos specialisto dialogas, kurio metu glaustai ir konkrečiai atsakoma į įvairiausius klausimus dėl lietuvių kalbos vartosenos. Į šį leidinį sudėta daugiau kaip pusė Lietuvių kalbos instituto kalbos konsultacijų banko duomenų, sukauptų per penkiolika metų, panaudota Kalbos komisijos kalbos konsultacijų medžiaga.
Klausimai ir atsakymai „Kalbos konsultacijose“ pateikiami pagal abėcėlės tvarka surikiuotus antraštinius žodžius, atspindinčius klausimo esmę. Leidinio gale pridedama sisteminė nagrinėjamų reiškinių rodyklė.

 

Lietuviški grūdinių augalų ir jų produktų pavadinimai
Parengė Zigmantas Gudžinskas, Valstybinė lietuvių kalbos komisija. – Vilnius, 2003.

Šioje knygelėje sudėti grūdinių augalų, tiksliau, javų ir tariamųjų javų pavadinimai, rekomenduojami vartoti lietuvių kalboje. Be augalų, čia teikiami ir iš jų dažniau gaminamų produktų (miltų, kruopų ir kt.) pavadinimai.
Leidinį sudaro abėcėliškai surikiuoti augalų straipsniai ir dvi rodyklės – lotyniškų augalų vardų ir jų atitikmenų kitomis kalbomis (anglų, ispanų, italų, portugalų, prancūzų, vokiečių).

 

Rasuolė Vladarskienė
Dokumentų tekstai
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003.

Šio leidinio tikslas – plačiau neaiškinant Dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių duoti įvairių dokumentų rūšių (aktų, įgaliojimų, įsakymų, nutarimų (sprendimų), pažymų, potvarkių, protokolų, raštų, sutarčių), parengtų pagal dokumentų rengimo ir įforminimo reikalavimus, taisyklingų tekstų pavyzdžių, ypač daug dėmesio skiriant įvairioms galimoms tekstų formuluotėms. Šalia dokumentų, kuriuos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, organizacijos privalo rengti pagal dokumentų rengimą reglamentuojančius teisės aktus, siūlomos rekomendacijos, kaip privatūs asmenys galėtų rašyti dokumentus, būtent prašymus ir gyvenimo aprašymus.

 

Meilutė Ramonienė, Joana Pribušauskaitė
Praktinė lietuvių kalbos gramatika
Vilnius: „Baltų lankų“ leidyba, 2003.

Ši praktinė lietuvių kalbos gramatika – naujo tipo lietuvių kalbos gramatika, pristatanti kalbos gramatinę sandarą funkciniu aspektu. Į kalbos gramatinę sistemą žvelgiama kaip į kalbos išteklius, leidžiančius kurti prasmes vartojant lietuvių kalbą kaip susižinojimo, bendravimo priemonę. Tai gramatika, skirta kalbėtojui ar rašančiajam tekstą, kuriančiam kalbą. Gramatikos adresatas – įvairių lygių, bet labiausiai – pažengusiųjų ir mokančiųjų lietuviškai lygio mokiniai, kurie jau geba lietuviškai bendrauti, bet stokoja bendro gramatinės sandaros vaizdo, gramatinės sinonimikos. Gramatikoje stengtasi itin pabrėžti tokius gramatikos dalykus, kurie sudėtingi kitakalbiams, kurie nelengvai išmokstami, kuriuos vartojant pasitaiko tipiškų klaidų.

 

Lietuvių kalbotyra, 1981–1985: literatūros rodyklė
Parengė Regina Sedekerskytė, Adelė Ubeikaitė
Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Lietuvių kalbos institutas, 2003.

Literatūros rodyklė, apimanti 1981–1985 m., surinkta iš knygų, periodinių leidinių, bibliografinių šaltinių bei katalogų lietuvių ir užsienio kalbomis. Ji yra anksčiau tų pačių sudarytojų 1997 m. paskelbtos knygos „Lietuvių kalbotyra, 1977–1980“ tęsinys. Šią knygą sudaro per 3700 knygų ir straipsnių aprašų.

 

Vardai ir pavardės: VLKK nutarimai ir patarimai
Sudarė Aistė Pangonytė, Valstybinė lietuvių kalbos komisija
Vilnius: VšĮ Tautinių bendrijų namai, 2003.

Knygelėje teikiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai ir patarimai dėl moterų pavardžių darybos; moterų pavardžių kirčiavimo; vyriškų pavardžių formų; vardo ir pavardės registravimo; vardo ir/ar pavardės tapatybės; taip pat nurodyti aktualūs teisės aktai ir leidiniai bei literatūra besidomintiems asmenvardžių kilme.
Ši medžiaga skelbiama komisijos tinklalapio „Nutarimų“ skyriuje, žr. „Asmenvardžiai“. Medžiagą peržiūrėjo Vardyno pakomisės pirmininkė prof. habil. dr. Vitalija Maciejauskienė.

 

Юозас Юркенас
Основы балтийской и славянской антропонимики
Vilnius: UAB „Ciklonas“, 2003.

Šioje knygoje aprašomi baltų ir slavų antroponimijos tyrimų rezultatai. Autorius mėgina iššifruoti nors ir nedidelę dalį tos informacijos, kuri užkoduota senojoje antroponimijoje. Baltų ir slavų kalbų asmenvardžiai čia pateikiami įvairių indoeuropiečių šeimos kalbų onomastikos fone.

 

Lietuvių kalbotyra, 1991–1995: literatūros rodyklė
Sudarė Sigita Dagienė, Jolanta Matuzaitė
Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, Lietuvių kalbos institutas, 2003.

Literatūros rodyklė, apimanti 1991–1995 m., surinkta iš periodinių leidinių, knygų, bibliografinių šaltinių lietuvių ir užsienio kalbomis. Ji yra anksčiau parengtų ir išleistų „Lietuvių kalbotyros“ literatūros rodyklių tęsinys. Šią knygą sudaro per 5400 knygų ir straipsnių aprašų.

 

Adelė Ubeikaitė
Lietuvių kalbotyra, 1944–1972: literatūros rodyklė: papildymai
Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2003.

Ši knyga, apimanti 1944–1972 m., yra anksčiau išleistų „Lietuvių kalbotyros“ literatūros rodyklių papildymai. Į ankstesnes rodykles nebuvo įtraukta daug kitose šalyse lietuvių kalbai skirtų darbų. Medžiaga surinkta iš periodinių ir tęstinių leidinių, knygų, bibliografinių šaltinių lietuvių ir užsienio kalbomis.

 

Jolita Griškevičienė, Cecilija Lapkuvienė, Gražina Navalinskienė, Rima Šmulkštytė
Lietuvių kalbos kultūros vadovėlis kolegijoms
Vilnius: Homo liber, 2003.

Šio kalbos kultūros vadovėlio tikslas – padėti studentams įsigyti būtiniausių lietuvių kalbos kultūros ir kalbos etiketo žinių, išmokti taisyklingai vartoti kalbos mokslo ir profesijos terminus, parengti ir įforminti informacinius, tvarkomuosius bei organizacinius dokumentus, suformuoti taisyklingos kalbos bei savarankiško mokymosi įgūdžius, skatinti saviugdą, kūrybiškumą, bendruosius gebėjimus.
Vadovėlį sudaro Įvadas ir septyni skyriai – Tartis, Kirčiavimas, Leksika, Žodžių daryba, Morfologija, Sintaksė, Lietuvių kalbos vartojimas ir etiketas. Kiekviename skyriuje pateikiama reikalingiausių terminų žodynėlis, svarbiausia teorinė medžiaga, praktinio darbo užduotys, tekstai, literatūros sąrašas, pratimų ir testų atsakymai.

 

Gimtoji kalba
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų institutas.

„Gimtosios kalbos“ žurnalas skiriamas redaktoriams, kalbos tvarkytojams, dėstytojams ir mokytojams, žurnalistams, tarnautojams, verslininkams. Jame skelbiami Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimai, spausdinamos įvairių leidinių kalbos recenzijos, atsakoma į skaitytojų klausimus, pasakojama apie Lietuvos ir užsienio lingvistinį gyvenimą.
Išeina kas mėnesį. Prenumeruojamas visuose Lietuvos paštuose ir internetu.
„Gimtoji kalba“ įkurta 1933 m. Ėjo Lietuvoje 1933–1941 m., Jungtinėse Amerikos Valstijose 1958–1968 m. Atnaujinta 1990 m. kaip Lietuvių kalbos draugijos žurnalas. Iki 2000 m. rugsėjo žurnalą leido SP UAB „Gimtoji kalba“. Nuo 2000 m. 10 numerio „Gimtąją kalbą“ leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas (vyriausioji redaktorė Rita Urnėžiūtė, mokslinė redaktorė Inga Mataitytė; žr. http://www.meli.lt/lt.php/knygos/gimtoji-kalba/).
Tęstines „Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcijos programas VLKK remia nuo 2000 m. Nr. 10.

 

Vilmantas Vilkončius
Vertimas į lietuvių kalbą: trafaretų antplūdis
Knygelėje nurodyti naujausi mūsų vertimų kalbos ir stiliaus polinkiai, nustatyti remiantis gausiais empiriniais duomenimis, nagrinėjami dalykai turi didelę praktinę vertę visiems vertėjams, vertimo mokytojams, taip pat kitiems - šiandieniams kalbos praktikams.

 

 

Kalbos patarimai. Kn. 2: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas
Sudarė Rita Miliūnaitė. Vyr. redaktorius Aldonas Pupkis. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003.

Šioje sintaksei skirtoje knygelėje pateikiamos įvairios bendrinės lietuvių kalbos linksnių vartojimo rekomendacijos, skirtingais vertinimo laipsniais parodomas vertinamųjų kalbos reiškinių santykis su bendrinės kalbos normomis, bandoma atskleisti norminės vartosenos polinkius. Teksto autoriai Vitas Labutis, Aldonas Pupkis ir Jonas Šukys.
1-oji knyga "Gramatinės formos ir jų vartojimas" išleista 2002 m.

 

 

Lina Murinienė
Kalbos kultūros pratybų užduotys ir tekstai
Vilnius: Presvika, 2003.

Ši pagalbinė mokomoji priemonė skirta aukštųjų ir aukštesniųjų mokyklų, ypač humanitarinių specialybių, studentams. Pateikta kuo daugiau dabartinės vartosenos sakinių: dauguma jų perrašyta iš didžiųjų Lietuvos dienraščių ir žurnalų, internetu platinamos informacijos, reklamos ir pan. Kai kurių pratimų pagrindu tapo Valstybinės lietuvių kalbos komisijos tinklapyje skelbiama kalbos konsultacijų medžiaga.

 

 

Kanceliarinės kalbos patarimai
Lietuvių kalbos institutas [parengė Pranas Kniūkšta]. - 5-asis patais. leid. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.

Tai naujas, papildytas ir pataisytas, prie dabartinės kalbos poreikių priderintas leidimas: įtraukta naujų teisės, administracinės kalbos ir raštvedybos sąvokų bei terminų, praleisti pasenę dalykai. Atsižvelgiant į naujas kalbininkų rekomendacijas, patikslinti kai kurių reiškinių vertinimai, jų vartojimo ir nevartojimo rekomendacijos.
KKP taip sudaryti, kad skaitytojas ne tik rastų reikiamus faktus, bet ir suprastų juos.
Pirmiausia keliama, kas tinkama ir vartotina, o nevartotini dalykai ir atvejai paprastai minimi po teiktinųjų variantų. Stengiamasi ne klaidas vardyti, o patarti, kas kanceliarinei kalbai tinka, kas negerai, ko nereikėtų be reikalo keisti.
(VLKK parėmė ir ankstesnius patarimų leidimus.).

 

Vitas Labutis. Bibliografijos rodyklė
Rodyklę sudarė Elvyra Vidžiūnaitė, spec. redaktorė Regina Koženiauskienė. - Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002.

 

Vytautas Juozapas Mažiulis. Bibliografijos rodyklė
Rodyklę sudarė S. Peciulkienė, spec. redaktorius Bonifacas Stundžia. - Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2002.

 

Bendrosios kalbos kultūros ugdymo rekomendacijos (aukštosioms mokykloms)
Parengė Zita Alaunienė. - Vilnius: Baltos lankos, 2001.

 

Kalbos patarimų informacinio biuletenio Kalbos reiškinių rodyklė
Rodyklę tvarkė Dalia Blažinskaitė, Janina Vileikienė; redagavo Rita Miliūnaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2001.

Išleidus dešimt „Kalbos patarimų informacinio biuletenio“ sąsiuvinių, kurie apima 1995–1999 m. išplėstinius bibliografinius spaudoje skelbtų kalbos rekomendacijų duomenis, sudaryta bendra abėcėlinė visų sąsiuvinių kalbos reiškinių rodyklė.
(Iš VLKK vykdomos programos lėšų išleista 10 informacinių biuletenių, paremti rodyklės rengimo darbai. Lietuvių kalbos institutas toliau rengia ir leidžia šiuos biuletenius.)

 

Jonas Šukys
Kalbos patarimai pradinių klasių mokytojams ir mokinių tėvams
Vilnius: Gimtasis žodis, 2001.

Knygoje pateikiami dažnesnių kalbos klaidų taisymai, sunkiau rašomų žodžių sąrašas, pradinėse klasėse dažniau vartojamų žodžių sąrašas, sukirčiuotas ne tik vardininkas, bet ir vadinamieji pavojingi linksniai. Pravartūs ir dažniau minimų pasaulio valstybių, miestų, kitų objektų pavadinimų, dažnesnių Lietuvos vietovardžių, asmenų vardų sukirčiuoti sąrašai. Knyga pirmiausia skirta pradinių klasių mokytojams, bet gali tikti ir kitiems pedagogams, taip pat lituanistams, mokinių tėvams.

 

 

Elena Molytė
Kalbos praktikos patarimai medikams: mokomoji knyga
Kaunas: Naujasis lankas, 2001.

Knygoje pateikiamas medikų būdingesnių kalbos klaidų taisymų žodynas, medikų sunkiau kirčiuojamų žodžių kirčiuotas žodynėlis, gausu įvairių kalbos lygmenų pratimų. Skiriama studentams medikams, gydytojams ir pagalbiniam personalui.

 

Kalbos ugdymo pratimai
Parengė Gražina Navalinskienė. - Vilnius: Švietimo aprūpinimo centras, 2000.

 

Lietuvių kalbotyra, 1986-1990: literatūros rodyklė
Sudarė Jolanta Pakalniškytė. - Vilnius: Lietuvos mokslų akademijos biblioteka, 2000.

 

Lietuvių kalbos enciklopedija
Parengė Kazys Morkūnas; redagavo Vytautas Ambrazas ir kt. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1999.

Knyga apie lietuvių kalbos sandarą, istoriją, tarmes, žymesnius tyrinėtojus. Leidinyje apibūdinama lietuvių kalbotyroje taikomi metodai, pagrindinės sąvokos, lietuvių kalbos vidinė sandara. Nemažai vietos skiriama lietuvių raštijos kūrėjams, Lietuvos ir užsienio kalbininkams, nusipelniusiems lietuvių kalbos mokslui. Enciklopedijoje publikuojamos nuotraukos, leidinių iliustracijos, tarmių kartografinės schemos.

 

 

Leonora Domininka Barzdžiukienė
Būsimasis inžinierius ir humanitarinė kultūra
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1999.

 

Vida Plentaitė
Mokomasis lietuvių kalbos rašybos žodynėlis I-IV klasei
Kaunas: Šviesa, 1999.

 

Regina Petkevičienė
Lietuvių kalbos fonetikos pratimai
Vilnius: Šiaulių universitetas, 1998.

 

Vidas Kavaliauskas
Vardažodžių kirčiavimo mokymo lentelės
Vilnius: Leidybos centras, 1998.

 

Asta Kunevičienė, Laima Pečkuvienė, Vida Žilinskienė
Kalbos kultūros pratimai: mokomasis leidinys
Vilnius: Lietuvos teisės akademija, 1998.

 

Kalbos kultūros patarimai
Sudarė Rymantė Venckevičiūtė. - Vilnius: Leidybos centras, 1998.

 

Zita Šimėnaitė
Lietuvių kalbos frazeologija: 1956-1997 literatūros rodyklė
Redaktorius Jonas Paulauskas. - Vilnius: Lietuvių kalbos instituto leidykla, 1998.

 

Lietuvių kalbos komisijos nutarimai: 1977–1998
Sudarė Regina Dobelienė. – 3-iasis patais. ir papild. leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Leidinyje spausdinami Lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos mokslų akademijos ir jos darbą tęsiančios Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo (dabar – Valstybinė lietuvių kalbos komisija) nutarimai, priimti iki 1998 metų.

 

 

Lietuvių kalbos žinynas
Sudarė Pranas Kniūkšta. – Vilnius: Šviesa, 1998.

Žinyne glaustai pateikiami svarbiausi mokykloje einami lietuvių kalbos dalykai – bendroji kalbos apžvalga, fonetika, morfologija, sintaksė, rašyba, skyryba, kirčiavimas, būdingosios kalbos klaidos, reikalų raštai, kalbos etiketas. Tai parankinė knyga aukštesniųjų klasių mokiniams, kurie neabejingi kalbos kultūrai.

 

Zita Nauckūnaitė
Iškalbos mokymas
Kaunas: Šviesa, 1998.

Leidinyje pateikiami iškalbos meno teorijos pagrindai, praktiniai nurodymai ir užduočių pavyzdžiai. Skiriama humanitarinio profilio aukštesniųjų klasių mokiniams, filologinių specialybių studentams, kurie rengiasi mokyti retorikos gimnazijose ir vidurinėse mokyklose, ir visiems besidomintiems iškalbos menu.

 

 

Jonas Šukys
Kalbos patarimai istorijos mokytojams
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Knygelės paskirtis – pateikti istorikų kalbai būdingesnius klaidingai pavartojamus žodžius, kai kurias jų formas bei žodžių junginius iš leksikos, morfologijos ir sintaksės. Knygelėje išdėstyti svarbiausi kirčiavimo dalykai, gausu istorikams aktualių žodžių kirčiavimo lentelių, taip pat įvairių kalbos lygmenų pratimų kalbiniams įgūdžiams stiprinti.

Jonas Šukys
Kalbos patarimai matematikos mokytojams
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų institutas, 1998.

Knygelėje pateikti matematikų kalbai būdingesni klaidingai pavartojami žodžiai, kai kurios jų formos bei žodžių junginiai ir jų taisymai. Joje išdėstyti svarbiausi kirčiavimo dalykai, pateikta matematikams aktualių terminų ir žodžių kirčiavimo lentelė, gausu įvairių kalbos lygmenų pratimų.

 

Dabartinė lietuvių kalbos gramatika
Red. Vytautas Ambrazas. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

Šioje gramatikoje siekiama nuosekliai aprašyti dabartinės lietuvių kalbos vidinę sandarą ir kartu apibrėžti svarbiausias žodžių, jų formų ir sakinių sudarymo bei vartojimo normas. Tai ne vadovėlis, o veikiau gramatikos žinynas, apimantis fonologiją, morfologiją (kartu su žodžių daryba) ir sintaksę.

 

Lietuvos Respublikos valstybinė kalba: teisės aktų rinkinys
Sudarė Danguolė Mikulėnienė, Jūratė Palionytė. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

 

Audronė Bitinienė
Funkciniai stiliai: sakinio ilgis ir struktūra
Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 1997.

 

Zita Alaunienė, Vera Mauricaitė
Skiemeninio kirčiavimo treniruoklio žodynėlis ir pratimai
Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1997.

 

Zita Alaunienė
Kalbos kultūros pratybos: tekstai, užduotys, pratimai lituanistikos fakulteto studentams
2-asis patais. ir papild. leid. - Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1996.

 

Jonas Šukys
Kalbos kultūros pratybos: tekstai, užduotys, pratimai užsienio kalbų specialybių studentams
Vilnius: Vilniaus pedagoginis universitetas, 1996.