Spausdinti

 

Jurgis Ambraziejus Pabrėža
Taislius augyminis (+CD)
Parengė Rita Šepetytė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2014.

Knygoje skelbiama antra, kone dvigubai didesnė Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos rankraščio „Tayslós augumyynis kóriamy taalpynas augimys...“ dalis, 224–776 puslapių (su viena įklija [412]) perrašas su botaniniais ir tekstologiniais komentarais. Knyga – originalia rašyba žemaitiškai parašytas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) botanikos veikalo „Taislius augyminis“ (Augalų sistema) rankraštis. Knygoje spausdinamas rankraščio, saugomo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, perrašas. Prie knygos pridedama kompaktinė plokštelė su skelbiamų rankraščio puslapių faksimile. Tai pirmas autentiška rašyba publikuojamas J. Pabrėžos rankraštis.

 

Jonas Radvanas. Raštai
Sudarė, pratarmę ir straipsnį parašė Sigitas Narbutas. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2009.

Šia knyga maloniajam Skaitytojui pristatoma žymiausio XVI amžiaus Lietuvos poeto Jono Radvano kūryba. Radvanas kūrė anų laikų tarptautine lotynų kalba, tad jo eilėraščiai ir poemos buvo skirti ne tiktai lietuviams, bet taip pat lenkams ir kitiems Senojo Žemyno gyventojams. Savu metu šis poetas buvo žinoma ir matoma Lietuvos sostinės kultūrinio gyvenimo figūra.

 

Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico=Germanicvm: rankraštinis XVIII amžiaus žodynas: dokumentinis leidimas su faksimile, perrašu ir žodžių registru / Jokūbas Brodovskis
Parengė Vincentas Drotvinas. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.

Žodyne publikuojama Mažosios Lietuvos XVIII amžiaus reikšmingiausio leksikografijos paminklo – Jokūbo Brodovskio rankraštinio žodyno „Lexicon Germanico=Lithvanicvm et Lithvanico = Germanicvm“ – išlikusi vokiečių–lietuvių kalbų dalis, dabar saugoma Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje. Žodyno tekstas pateikiamas dviem pavidalais – rankraščio originalo skaitmenine reprodukcija (faksimile) ir rankraščio perrašu.

 

Ramunėlė Jankevičienė, Ona Kažukauskaitė, Elona Marija Ložytė, Giedrius Subačius, Rita Šepetytė, Marius Tamulionis
Jurgis Ambraziejus Pabrėža „Taislius augyminis, I–223“ (+ CD)
Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2009.

Šia knyga pradedamas skelbti originalia rašyba žemaitiškai parašytas Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos (1771–1849) botanikos veikalo „Taislius augyminis“ („Augalų sistema“)* rankraštis. Knygoje spausdinamas I–223 psl. rankraščio, saugomo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (f. 124 – 7), perrašas, o pridedamoje kompaktinėje plokštelėje skaitytojai ras skelbiamos rankraščio dalies faksimilę. Tai pirmas autentiška rašyba publikuojamas J. Pabrėžos rankraštis.

 

Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblijos Senasis Testamentas
T. 1: Lietuviško vertimo ir olandiško originalo faksimilės
Parengė Gina Kavaliūnaitė. – Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2008.

Samuelio Boguslavo Chylinskio Biblija – pirmasis lietuviškas spausdintas Šventojo Rašto vertimas. Knyga buvo pradėta spausdinti 1660 metais Londone, tačiau iki galo nebuvo išspausdinta ir liko skaitytojams neprieinama. Leidinio pirmojo tomo pagrindą sudaro vienintelio išlikusio Britų bibliotekoje saugomo Senojo Testamento vertimo egzemplioriaus ir Berlyno egzemplioriaus kopijos (saugomos Vilniaus universiteto bibliotekoje) dalies, papildančios Londono egzempliorių, bei XIX a. publikuotų Vilniaus egzemplioriaus ištraukų faksimilės. Taigi skaitytojui pateikiamas visas išlikęs Chylinskio Senojo Testamento vertimo tekstas.

 

Lozorius Zengštokas
Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos ir jų šaltiniai
Parengė prof. habil. dr. Guido Michelini. – Vilnius: Baltos lankos, 2004.

Šiame leidinyje pirmą kartą perspausdinama Lozoriaus Zengštoko 1612 m. išleista knyga Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos, kuria tęsiamos 1566–1570 m. išėjusių Martyno Mažvydo Gesmių Chrikscziniskų ir 1589 m. Jono Bretkūno Giesmių Duchaunų tradicijos. Tai bibliografinė retenybė, nes iki mūsų dienų teišliko du šios knygos egzemplioriai. Zengštoko leidinys susideda iš lotyniškos įžangos, keturių jam dedikuotų eilėraščių lotynų kalba, 116 numeruotų lapų rinkinio, sudaryto iš pusantro šimto giesmių bei pakartotinai leidžiamo Mažvydo Paraphrasio, Jono Bretkūno maldyno perspaudo ir giesmių registro.

 

Jonas Palionis
XVI–XVII a. lietuviškų raštų atrankinis žodynas
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004

Žodyne aiškinami XVI–XVII a. raštuose randami, bet dabartinėje kalboje nevartojami žodžiai bei jų reikšmės. Į atrankinį žodyną sudėti leksikos, žodžių darybos ir reikšmės archaizmai bei istorizmai, skoliniai, plačiau nevartojami dabartinėje bendrinėje lietuvių kalboje. Į jį taip pat įtraukti ano meto autorių sukurti naujadarai, neišlikę mūsų laikų bendrinės kalbos vartosenoje.
Atrankinis žodynas gali būti naudingas lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams bei dėstytojams, rašytojams, savo kūriniuose vaizduojantiems senosios epochos lietuvių gyvenimą, istorikams ir apskritai mokslo ir kultūros darbuotojams, susiduriantiems savo veikloje su senaisiais raštais.

 

Vytautas Mažiulis
Prūsų kalbos istorinė gramatika
Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2004

Vytauto Mažiulio „Prūsų kalbos istorinė gramatika“ – tai apibendrinti vos ne šimtmečio prūsų kalbos gramatikos tyrinėjimai. Leidinyje gvildenami fonetikos (bei rašybos), žodžių darybos ir ypač kaitybos sinchroniniai ir diachroniniai klausimai, remiantis „Prūsų kalbos etimologijos žodyne“ nurodyta literatūra ir pačiu žodynu. Šis darbas rekomenduojamas kaip mokomoji knyga kalbotyros magistrantams ir doktorantams.

 

Knyga nobažnystės krikščioniškos, 1653
Parengė Dainora Pociūtė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.

„Knyga nobažnystės krikščioniškos“ – ryškiausias lietuviškos kalvinistinės literatūros istorinis akcentas. Knygos rengėjai – Steponas Jaugelis Telega, Samuelis Tomaševskis, Samuelis Minvydas, Jonas Božimovskis. Leidinį sudaro penkios dalys: „Psalmynas su giesmėmis“, „Sekmadienių evangelijos“, „Pasakojimai apie Jėzaus kančią ir mirtį“, „Maldos krikščioniškos“ ir „Katekizmas mažas arba trumpas pamokslas tikėjimo krikščioniško“. „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ kūriniai yra vidurinio rašomosios kalbos varianto pavyzdžiai, parašyti vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės pagrindu. Turtinga yra knygos leksika, paremta liaudies kalba, bet gausiai papildyta naujadarais. Didžiausios XVII a. lietuviškos knygos faksimilinis leidinys parengtas pagal vienintelį šiuo metu žinomą pirmojo leidimo egzempliorių, saugomą Švedijoje, Upsalos universiteto bibliotekoje.

 

Martynas Liudvikas Rėza
Lietuvių kalbos seminaro istorija
Parengė Liucija Citavičiūtė. – Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2003.

Šiame leidinyje publikuojamas archyvuose rastas Martyno Liudviko Rėzos rankraštis – Karaliaučiaus universiteto Lietuviškojo seminaro istorija ir organizacija (knygoje pateikiamas transliteruotas tekstas bei jo vertimas į lietuvių kalbą), – atskleidžiantis reikšmingą ilgametę M. L. Rėzos akademinę veiklą dirbant Karaliaučiaus universitete Lietuvių kalbos seminare. Publikuojamas dokumentas reikšmingas tuo, kad tai pirmas bandymas parašyti nuoseklią Lietuvių kalbos seminaro istoriją ir įvertinti šios įstaigos reikšmę lietuvių kultūrai. Be to, rankraščio tyrinėtoja jo vertę atskleidžia platesniame istoriniame ir kultūriniame kontekste, pateikia publikuojamo M. L. Rėzos rankraščio sukūrimo prielaidas ir aplinkybes.

 

Jonas Palionis
XVII a. antrosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. Šioje knygoje aprašomi Punios bažnyčios archyve išlikusiuose XVII a. antrosios pusės santuokos ir krikšto metrikų aktuose užfiksuoti ano meto pietų Lietuvos asmenvardžiai (krikštavardžiai, tėvavardžiai, pavardės bei pravardės) ir vietovardžiai: pateikta šiek tiek istorinių žinių apie Punią ir jos parapiją, bibliografinių duomenų apie nagrinėjamuosius šaltinius, taip pat paliesti asmenvardžių ir vietovardžių rašybos, slavinimo, darybos, etinės priklausomybės, raidos ir kai kurie kiti dalykai. Be to, knygoje galima rasti minėtų tikrinių vardų sąrašus.
Knyga gali būti įdomi, ne tik tikrinių vardų tyrinėtojams, bet ir platesniajai visuomenei, ypač pietų Lietuvos žmonėms, nes joje nemažai ir ligi šių dienų išlikusių garsių žmonių pavardžių.

 

 

X. D. K. P. S. lietuvių kalbos gramatika: XIX amžiaus pradžia
Parengė Giedrius Subačius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.
Trečiojoje Bibliotheca Archivi Lithuanici serijos knygoje pirmą kartą skelbiamas anoniminės (pasirašytos tik kriptonimu X.D.K.P.S) pirmosios žemaitiškos lietuvių kalbos gramatikos (apie 1820–1830) rankraštis: fotokopijos, perraša ir vertimas į lietuvių kalbą. Taip pat skelbiami Giedriaus Subačiaus ir Halinos Karaś straipsniai apie gramatikos rankraštį, lietuvių ir lenkų kalbos ypatybes.

 

 

 

Guido Michelini
Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.

 

1759 metų „Ziwatas“
Parengė Aleksas Girdenis ir Petras Skirmantas. – Faks. leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

1759 metų „Ziwato“ – geriausio XVIII amžiaus šiaurės žemaičių tarmės paminklo faksimilės. 1997 metais buvo išleistas ir 1759 m. Vilniuje išspausdinto šv. Bonaventūros veikalo vertimo „Ziwatas Pona yr Diewa musu Jezusa Christusa“ tekstas (1759 m. „Ziwato“ indeksas / sudarė Aleksas Girdenis, Danutė Girdenienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas) su tiksliomis kiekvienos gramatinės formos nuorodomis. Knyga skiriama įvairių sričių humanitarams ir visiems tiems, kam rūpi mūsų Bažnyčios kultūros ir terminijos raida.

 

Dominykas Urbas
Martyno Mažvydo raštų žodynas
Redaktorius Antanas Balašaitis. – 2-asis leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Žodyne pateikta visa M. Mažvydo (1520–1563) Katekizmo (1547) ir kitų jo parengtų knygų leksika (taip pat ir tikriniai žodžiai), nurodytas jų pavartojimo atvejų skaičius, paaiškintos reikšmės. Žodžių junginiais ir sakiniais atskleista visų gramatinių formų įvairovė kartu parodo ir žodžių junglumą, jų semantiką.

 

 

Jonas Jablonskis
Lietuvių kalbos gramatika.
3-iasis fotogr. leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1997.

1922 metais išėjusi Jono Jablonskio (Rygiškių Jono) „Lietuvių kalbos gramatika“ – ne tik žymiausias paties kalbininko, bet ir lietuvių kalbotyros klasikinis veikalas.

 

 

Senasis Konstantino Sirvydo žodynas
Parengė, įvadinį straipsnį parašė ir žodžių rodyklę sudarė Kazys Pakalka. - Fotogr. leid. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

 

Clavis Germanico-Lithvana: rankraštinis XVII amžiaus vokiečių-lietuvių kalbų žodynas. D. 4
Redaktorių kolegija: Adolfas Ivaškevičius (ats. red.) ir kt. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

 

Kiprijonas Lukauskas
Pamokslai
Tekstą parengė Juozas Karaciejus. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

 

Andrius Volanas
Rinktiniai raštai / Andrius Volanas
Sudarė Marcelinas Ročka ir Ingė Lukšaitė. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
Andrius Volanas - vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. antrosios pusės ir XVII a. pradžios politikos ir kultūros veikėjų, pilietinės visuomenės ugdytojas, humanistas, evangelikų reformatų vadovas. Knygoje skelbiama nedidelė jo palikimo dalis - veikalai, atrinkti iš svarbiausių tematinių ir žanrinių grupių, kalbos ir laiškai, labiausiai susiję su Lietuvos visuomeniniu gyvenimu ir jo veikėjais.

 

Simono Daukanto raštai. Laiškai Teodorui Narbutui: Epistolinis dialogas
Parengė Reda Griškaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

Šis Simono Daukanto raštų tomas skiriamas jo susirašinėjimui su žymiausiu XIX šimtmečio Lietuvos romantinės istoriografijos atstovu, devynių tomų „Lietuvių tautos istorijos“ autoriumi Teodoru Narbutu. Čia randama daugiausia medžiagos Daukanto kaip mokslininko ir kaip asmens biografijai. Skelbiami visi išlikę abiejų istorikų laiškai, rašyti vienas kitam: laiškų fotokopijos, perrašyti jų tekstai originalo kalba ir vertimai į lietuvių kalbą. Kai kuriuos Daukanto laiškus galėtume pavadinti moksliniais straipsniais, erudicija pranokstančiais jo istorijos veikalus.

Trečiajame raštų tome (1996) publikuojamas autentiškas Simono Daukanto lenkų–lietuvių kalbų žodyno tomas. Šį tomą parengė Giedrius Subačius.