Spausdinti

 Jonas Palionis
XVII a. antrosios pusės Punios parapijos asmenvardžiai ir vietovardžiai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. Šioje knygoje aprašomi Punios bažnyčios archyve išlikusiuose XVII a. antrosios pusės santuokos ir krikšto metrikų aktuose užfiksuoti ano meto pietų Lietuvos asmenvardžiai (krikštavardžiai, tėvavardžiai, pavardės bei pravardės) ir vietovardžiai: pateikta šiek tiek istorinių žinių apie Punią ir jos parapiją, bibliografinių duomenų apie nagrinėjamuosius šaltinius, taip pat paliesti asmenvardžių ir vietovardžių rašybos, slavinimo, darybos, etinės priklausomybės, raidos ir kai kurie kiti dalykai. Be to, knygoje galima rasti minėtų tikrinių vardų sąrašus.
Knyga gali būti įdomi, ne tik tikrinių vardų tyrinėtojams, bet ir platesniajai visuomenei, ypač pietų Lietuvos žmonėms, nes joje nemažai ir ligi šių dienų išlikusių garsių žmonių pavardžių.

 

 

X. D. K. P. S. lietuvių kalbos gramatika: XIX amžiaus pradžia
Parengė Giedrius Subačius. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002.
Trečiojoje Bibliotheca Archivi Lithuanici serijos knygoje pirmą kartą skelbiamas anoniminės (pasirašytos tik kriptonimu X.D.K.P.S) pirmosios žemaitiškos lietuvių kalbos gramatikos (apie 1820–1830) rankraštis: fotokopijos, perraša ir vertimas į lietuvių kalbą. Taip pat skelbiami Giedriaus Subačiaus ir Halinos Karaś straipsniai apie gramatikos rankraštį, lietuvių ir lenkų kalbos ypatybes.

 

 

 

Guido Michelini
Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai
Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000.

 

1759 metų „Ziwatas“
Parengė Aleksas Girdenis ir Petras Skirmantas. – Faks. leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

1759 metų „Ziwato“ – geriausio XVIII amžiaus šiaurės žemaičių tarmės paminklo faksimilės. 1997 metais buvo išleistas ir 1759 m. Vilniuje išspausdinto šv. Bonaventūros veikalo vertimo „Ziwatas Pona yr Diewa musu Jezusa Christusa“ tekstas (1759 m. „Ziwato“ indeksas / sudarė Aleksas Girdenis, Danutė Girdenienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas) su tiksliomis kiekvienos gramatinės formos nuorodomis. Knyga skiriama įvairių sričių humanitarams ir visiems tiems, kam rūpi mūsų Bažnyčios kultūros ir terminijos raida.

 

Dominykas Urbas
Martyno Mažvydo raštų žodynas
Redaktorius Antanas Balašaitis. – 2-asis leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1998.

Žodyne pateikta visa M. Mažvydo (1520–1563) Katekizmo (1547) ir kitų jo parengtų knygų leksika (taip pat ir tikriniai žodžiai), nurodytas jų pavartojimo atvejų skaičius, paaiškintos reikšmės. Žodžių junginiais ir sakiniais atskleista visų gramatinių formų įvairovė kartu parodo ir žodžių junglumą, jų semantiką.

 

 

Jonas Jablonskis
Lietuvių kalbos gramatika.
3-iasis fotogr. leid. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1997.

1922 metais išėjusi Jono Jablonskio (Rygiškių Jono) „Lietuvių kalbos gramatika“ – ne tik žymiausias paties kalbininko, bet ir lietuvių kalbotyros klasikinis veikalas.

 

 

Senasis Konstantino Sirvydo žodynas
Parengė, įvadinį straipsnį parašė ir žodžių rodyklę sudarė Kazys Pakalka. - Fotogr. leid. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

 

Clavis Germanico-Lithvana: rankraštinis XVII amžiaus vokiečių-lietuvių kalbų žodynas. D. 4
Redaktorių kolegija: Adolfas Ivaškevičius (ats. red.) ir kt. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997.

 

Kiprijonas Lukauskas
Pamokslai
Tekstą parengė Juozas Karaciejus. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

 

Andrius Volanas
Rinktiniai raštai / Andrius Volanas
Sudarė Marcelinas Ročka ir Ingė Lukšaitė. - Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.
Andrius Volanas - vienas žymiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XVI a. antrosios pusės ir XVII a. pradžios politikos ir kultūros veikėjų, pilietinės visuomenės ugdytojas, humanistas, evangelikų reformatų vadovas. Knygoje skelbiama nedidelė jo palikimo dalis - veikalai, atrinkti iš svarbiausių tematinių ir žanrinių grupių, kalbos ir laiškai, labiausiai susiję su Lietuvos visuomeniniu gyvenimu ir jo veikėjais.

 

Simono Daukanto raštai. Laiškai Teodorui Narbutui: Epistolinis dialogas
Parengė Reda Griškaitė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996.

Šis Simono Daukanto raštų tomas skiriamas jo susirašinėjimui su žymiausiu XIX šimtmečio Lietuvos romantinės istoriografijos atstovu, devynių tomų „Lietuvių tautos istorijos“ autoriumi Teodoru Narbutu. Čia randama daugiausia medžiagos Daukanto kaip mokslininko ir kaip asmens biografijai. Skelbiami visi išlikę abiejų istorikų laiškai, rašyti vienas kitam: laiškų fotokopijos, perrašyti jų tekstai originalo kalba ir vertimai į lietuvių kalbą. Kai kuriuos Daukanto laiškus galėtume pavadinti moksliniais straipsniais, erudicija pranokstančiais jo istorijos veikalus.

Trečiajame raštų tome (1996) publikuojamas autentiškas Simono Daukanto lenkų–lietuvių kalbų žodyno tomas. Šį tomą parengė Giedrius Subačius.