R. Ambrazevičius, A. Leskauskaitė. Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas. – Kaunas: leidykla „Technologija“, 2014. 

      Monografija Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas yra pirmoji išsamesnė priebalsių akustikos studija Lietuvoje. Darbe apžvelgti priebalsių akustikos tyrimai pasaulyje, aptarti atskirų priebalsių grupių požymiai. Pateikta diferencinių akustinių (palatalizavimo ir balsingumo) rodiklių sistema ir jų vertinimo metodika. Remiantis ja eksperimentiškai tirti visų rūšių bendrinės lietuvių kalbos, taip pat (kaip pavyzdžiai) dviejų patarmių – pietų ir rytų aukštaičių – priebalsiai.

, įdomu , kirčiavimas ir tartis , leksika , programos , terminologija

Penktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mitunevičiūtė nagrinėja paauglių atsakymus apie skaitymą ir mėgstamiausias knygas; I. Mataitytė aptaria būdvardžio „atsakingas, -a“ ypatumus – darybą, valdymą, reikšmes; Z. Zinkevičius siūlo tautovardį „čigonai“ palikti tautosakai ir istorijai, o dabartinėje kalboje leisti įsitvirtinti naujam įvardijimui „romai“; R. Bakšienė ir R. Urnėžiūtė kalbina 75-metį švenčiantį profesorių Antaną Pakerį; kronikos „Valstybinės kalbos“ skyrelyje apžvelgiamos pastarųjų mėnesių Lietuvos lingvistinio gyvenimo aktualijos…

, įdomu , kalbos politika , leksika

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

, programos

Koordinavimo taryba priėmė šiuos sprendimus:
1. patvirtino Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 metų programą ir Lietuvių bendrinės kalbos tarmių ir kitų kalbos atmainų ir kaitos tyrimų 2011–2020 metų programą vykdančių institucijų I ketvirčio ataskaitas (PDF, 4 MB) ;

Trečiajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje interviu su leksikologu, Mažosios Lietuvos leksikografu Vincentu Drotvinu; I. Mataitytė recenzuoja prancūzų rašytojo ir aktoriaus Lorànt’o Deutcho knygą „Metromanas“ (vertė Inga Litvinavičienė, išleido „Obuolys“); Lietuvių kalbos draugijos narys Aloyzas Vilkys siūlo rengti kalbos konkursą, kurio užduotis būtų atpažinti ir ištaisyti kalbos klaidas; Asta Kazlauskienė ir Gailius Raškinis pasakoja apie VDU Sakytinės kalbos įrašų bazę (kalbina J. Kazlauskas); 100-osioms Benedikto Puodžiukaičio gimimo metinėms straipsnį parengė Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos muziejaus vadovas A. Kolinis; J. Švambarytė-Valužienė pristato Aldono Pupkio knygelę „Kazlų Rūdos savivaldybės vietovardžiai“; kviečiama prisidėti prie Lietuvių kalbos draugijos ir Lietuvių kalbos instituto rengiamos knygos apie kalbininką Vytautą Vitkauską; „Kronikoje“ apie Klaipėdoje ir Panevėžyje vykusius LKD renginius...

Balandžio 2 d. įvyko trečiasis 2015 m. Kalbos programų koordinavimo tarybos posėdis. Taryba patvirtino Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 metų programą ir Lietuvių bendrinės kalbos tarmių ir kitų kalbos atmainų ir kaitos tyrimų 2011–2020 metų programą vykdžiusių institucijų metinių ir baigiamųjų ataskaitų ekspertizes.

Lietuvos edukologijos universitete baigtas lituanistikos mokslinio tyrimo projektas „Lietuvių kalbos sintaksės normų ir rekomendacijų santykio su dabartine vartosena tyrimas“ (vadovė doc. dr. Lina Murinienė, vykdymą 2012–2014 metais rėmė VLKK iš Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programos lėšų). Norminamuoju aspektu išnagrinėta per 6000 sintaksės pavartojimo atvejų, nustatytas jų vartosenos santykis su „Kalbos patarimuose“ teikiamomis normomis...

Vilniaus universitete baigtas vykdyti lituanistikos mokslinio tyrimo projektas „Lietuvos Respublikos piliečių nepriesaginių vardų ir variantų lingvistinė analizė“. Projektas vykdytas 2014-05-02–2014-12-31 tęsiant 2007–2011 m. vykdyto projekto „Lietuvos piliečių vardų mokslinė analizė ir vardų normų rekomendacijų rengimas“ darbo principus.

, programos , vardai ir pavardės
Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą 2015 m. vykdyti lituanistikos mokslinio tyrimo projektą „Lietuvos Respublikos piliečių svetimos kilmės vardų ir jų variantų lingvistinė analizė“ pagal Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos 3 uždavinio 1 priemonę. Paraiškos priimamos iki 2015 m. balandžio 10 d.
Antrajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Kazlauskaitė ir J. Vaskelienė nagrinėja sakinio skaidą – lietuvių kalbai būdinga laisva žodžių tvarka, tačiau tai, kas kalbėjimo momentu svarbiausia ir ne taip svarbu, rodo žodžių išdėstymas sakinyje, pauzės ir jas žymintys skyrybos ženklai, sakytiniame tekste dar ir balso moduliacija, loginis, frazės kirčiai; R. Urnėžiūtė domisi, kokios kokybės kalbas (paskelbus lietuvių kalbos viešojo kalbėjimo įskaitos potemių užduotis) mėginama mokiniams parduoti internete, o „Aktualijų“ skyrelyje apžvelgia, kokie klausimai nagrinėti „Valstybinės kalbos įstatymo dvidešimtmečio“ konferencijoje; V. Valskys primena sintaksininko, kalbos normintojo ir kalbos kultūros ugdytojo Jono Šukio 80 metų jubiliejų; D. Jokūbaitytė kalbina žodynininkę, tarmėtyrininkę Klementiną Vosylytę; skelbiama ištrauka apie XIX a. pab. Rygos lietuvių inteligentų kalbines nuostatas iš Marijos Mašiotaitės-Urbšienės „Prisiminimų“...