, leidiniai , leksika , programos
Sparčiai mažėjant ir nykstant kaimams, darosi vis sunkiau rasti žmonių, kalbančių tradicine tarme ar bent ją mokančių. Todėl leidžiami tarmių ir šnektų žodynai, tarmių tekstai yra paminklai greitai prarandamoms kalbos atmainoms. Jie tampa kalbos paveldu.
, kalbos politika , leksika , programos , rašyba
Pirmame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje, pradedant Etnografinių regionų metus, A. Balašaitis pasakoja apie pastaraisiais dešimtmečiais išleistus tarmiškos poezijos ir prozos rinkinius; R. Urnėžiūtė apžvelgia VU Vertimo studijų katedros išleistą Liongino Pažūsio monografiją „Kalba ir vertimas“; V. Butkus primena termino rašybos klausimą – „fiordas“ ar „fjordas“ (VLKK pataria – „fjordas“); atpasakojami pranešimai iš Lietuvos mokslų akademijoje pristatyto Kalbos komisijos atlikto tyrimo „Lietuvių kalba doktorantūros studijose“; pasakojama apie konferencijas – „Sintaksės normos ir dabartinė vartosena“ (LEU) ir tarptautinę mokslinę konferenciją „Onomastikos dabartis: inovacijos ir tradicijos“ (LKI); apžvelgiami 2014 m. pabaigoje aukštosiose mokyklose ir kitose institucijose vykę mokslo renginiai; tariamas atsisveikinimo žodis gyd. Albertui Griganavičiui...
, programos
Sausio 29 d. įvyko pirmasis 2015 m. Kalbos programų koordinavimo tarybos posėdis. Taryba patvirtino Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 metų programą ir Lietuvių bendrinės kalbos tarmių ir kitų kalbos atmainų ir kaitos tyrimų 2011–2020 metų programą vykdžiusių institucijų metinių ir baigiamųjų ataskaitų ekspertizes.
, leidiniai , programos
Šiame leidinyje, kurį sudaro knyga ir kompaktinė plokštelė, pateikiama įvairios apimties ir tematikos tarminių tekstų, kuriuos galima ne tik perskaityti, bet ir išgirsti. Prie patarmės tekstų dar pridėtas ir pluoštelis pasakojimų apie krašto istoriją, pristatomi ir iš šio krašto kilę kalbininkai.
, leidiniai , leksika , programos
Knygoje spausdinamas rankraščio, saugomo Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, perrašas, o pridedamoje kompaktinėje plokštelėje skaitytojai ras skelbiamos rankraščio dalies faksimilę...
, kita , leksika , semantika
Dvyliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė rašo apie specialiuosius žodynus, kurie aprėpia vieno kūrėjo ar vieno kūrinio žodžius (nuo Martyno Mažvydo raštų iki Salomėjos Nėries kūrybos); A. Aleksaitė pataria veiksmažodį „sofistikuoti“ vartoti tik kaip filosofuoti sinonimą, išryškinantį reikšmės atspalvį „taikyti sofistikos metodus, remtis sofistika“, vengti naujųjų „sofistikacija“, „sofistikavimas“ (geriau – išprusimas, išmanymas, prityrimas, rafinuotumas, iškraipymas, falsifikacija); J. Švambarytė-Valužienė pasakojimu apie Kūčių ir Kalėdų papročius baigia ciklą 2014 m. „Gimtojoje kalboje“ skelbtų rašinių apie didžiųjų švenčių atspindžius lietuvių tarmių žodynuose; R. Vladarskienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Violetos Šilingienės vadovėlio „Lyderystė“ (leidykla „Technologijos“); 2015-ųjų metų sukaktys...
, svetimvardžiai , vietovardžiai
Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras išleido penktojo, paskutinio, „Pasaulio vietovardžių“ žodyno tomo antrąją dalį „Azija (Kambodža–Vietnamas)“. Žodynas skiriamas plačiajai visuomenei. Jis parengtas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos užsakymu iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų. Svetimvardžių žodyno redakcija Kalbos komisijos prašymu per 2015-uosius metus ketina sutvarkyti perrašos į lietuvių kalbą taisyklių rinkinį...
, programos
Gruodžio 11 d. įvyko devintasis 2014 m. Kalbos programų koordinavimo tarybos posėdis. Taryba patvirtino Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 metų programos ir Lietuvių bendrinės kalbos tarmių ir kitų kalbos atmainų ir kaitos tyrimų 2011–2020 metų programos 2015 m. išlaidų sąmatą.
, kirčiavimas ir tartis , kita , leksika , morfologija , terminologija , vardai ir pavardės
Vienuoliktajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Pupkis pasakoja, kaip Kazimieras Būga kirčiavo į „Lietuvių kalbos žodyną“ dedamus žodžius, kurie originalo šaltiniuose nebuvo kirčiuoti, kokių pateikė tarties nuorodų; V. Garliauskas, nagrinėdamas baltų genčių judėjimo kryptis pirmaisiais amžiais po Kristaus gimimo, pateikia originalią žemaičių kilmės versiją; R. Urnėžiūtė aiškina, kada veiksmažodis „eskaluoti“ reikalingas, o kada tik madingas; A. Balašaitis atkreipia dėmesį į mažybinius vardažodžius Angelės Vilutytės-Rimševičienės „Kaltanėnų šnektos žodyne“; I. Mataitytė apžvelgia paskutinius „Kalbos kultūros“ tomus, G. Akelaitienė – Ritos Miliūnaitės knygą „Ką manote apie nepriesagines moterų pavardes?“, J. Jaroslavienė – konferenciją „Baltų kalbų fonetika ir fonologija“, skirtą Alekso Girdenio atminimui...
, įdomu , kirčiavimas ir tartis , leksika , svetimvardžiai , vietovardžiai
Dešimtajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Kazlauskaitė primena seną žodį „vetušas, -a, vetušis“, siejamą net su senąja baltų religija; J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynuose užfiksuotų pamąstymų apie gyvenimą, mirtį ir anapusybę; apžvelgiamos rudenį vykusios kalbininkų konferencijos; A. Gritėnienė aptaria II nacionalinio konkurso „Mano žodynas“ nugalėtojų darbus; skelbiami VLKK nutarimai ir jų komentarai...