, kalbos politika , kirčiavimas ir tartis , terminologija , vietovardžiai

Septintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Rutkienė nagrinėja Jono Naruškevičiaus parengto vadovėlio „Elektrolankinis suvirinimas“ kalbą ir terminiją; J. Šukys – abejotinus lietuvių šnektų faktų transponavimo atvejus naujesniuose filologiniuose leidiniuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia žiniasklaidos publikacijas valstybinės kalbos ir švietimo klausimais; LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ žiūrovė stebisi laidos vedėjo neatidumu tariant Varviškės kaimo (Lazdijų r.) pavadinimą; prisimenami kalbininkė Aldona Jonaitytė ir biržietis mokytojas Stasys Stonkus... 

Šeštajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ ir Gramatikos pakomisės pirmininko KU prof. Albino Drukteinio komentaras; rašoma apie 6-ąją Lietuvių terminologijos forumo konferenciją; E. Rimkutė ir A. Bielinskienė aiškina, kada konstrukcija „kad + bendratis“ nėra klaida (klaida vartojant tikslui reikšti); pristatomas lietuvių situacinių posakių žodynas „Vilką minim, vilkas čia“ (pasirodo, situaciniai posakiai „tautiškesni“ už priežodžius!); R. Urnėžiūtė kalbina vertėją (vertė knygas „Heroinas“, „Vernonas Dievas Litlis“ ir kt.) ir LRT radijo vaidybinių kalbos valandėlių kūrėją Andrių Patiomkiną; R. Vladarskienė primena 70 metų birželį sulaukusios terminologės, terminografės, pedagogės, ilgametės VLKK narės Angelės Kaulakienės darbus... 

Penktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys atkreipia dėmesį į moterų vardų kirčiavimą; R. Kvašytė moko, kaip taisyklingai sulietuvinti Latvijos miestų, regionų, žmonių vardus ir kitokius pavadinimus; J. Kazlauskas kalbina praėjusių ir šių metų Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojas – Agnę Kazlauskaitę ir Jurgą Tarvydaitę-Važgienę; prisimenamas baltistas, etimologas, leksikologas, lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas Algirdas Sabaliauskas ir dialektologė Aldona Jonaitytė; apžvelgiami svarbesni kovo–balandžio mėn. renginiai... 

   Ketvirtajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Koženiauskienė pasakoja, kaip XIX a. pr. aristokratai (E. Tiškevičius, R. Tyzenhauzas, I. K. Oginskis, A. H. Kirkoras ir kt.) tyrinėdami LDK praeities palikimą, domėdamiesi kalbos paminklais pradėjo brėžti ateities lietuviakalbio kultūrininko kontūrus; J. Kazlauskas ragina daugiau dėmesio kreipti į internetinės žiniasklaidos kalbos švarą, naujienų svetainėse paliekamos klaidos, jo manymu, yra kur kas kenksmingesnės už pramoginėse laidose vartojamą jaunimo žargoną, už grožinėje literatūroje stilistiniais tikslais vartojamas tarmybes ar už krepšinio komentatorių retkarčiais padaromas kirčiavimo klaidas; N. Čižikienė kalbina vienus iš pirmųjų VLKK „Sraigių“ laureatų – V. Valiukėną, A. J. Kasparevičienę ir R. Trakymienę; Kalbos draugijos nariai pasakoja apie Lietuvių kalbos dienų renginius Klaipėdoje, Rietave, Raseiniuose, Joniškyje, Jurbarke, Panevėžyje, Utenoje...

    Trečiajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė tiria semantizmus „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“, nagrinėja motyvuotą ir nemotyvuotą jų vartoseną, pataria, kur pasitikslinti, ar žodžius vartojame tinkama reikšme; G. Grigas svarsto, kuo slaptažodžių medžiotojams gali būti naudingos programos, kuriose neleidžiama vartoti savitųjų lietuviškų raidžių; A. Pupkis recenzuoja knygą „Vytautas Soblys: pirmajam Respublikos pedagoginio instituto direktoriui atminti“; minint 110-ąsias Petro Joniko gimimo metines, R. Bončkutė atkreipia dėmesį į jo archyvą Klaipėdos universiteto bibliotekoje; apžvelgiama Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko laiškų knyga; jubiliejaus proga Antaną Račį – VLE vyriausiąjį redaktorių ir VLKK buv. narį – kalbina R. Urnėžiūtė, stebisi kirčiavimu LRT „Auksinio proto“ laidoje...

Antrajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apžvelgiamos 2015 m. pab. ir 2016 m. pr. lingvistinio gyvenimo naujienos; prisimenami Simas Karaliūnas ir Albina Bataitytė; Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistemą pristato R. Urnėžiūtė; G. Grigas ironiškai svarsto, kiek ilgai kompiuterių klaviatūrose ir programose bus rašomi angliški klavišų pavadinimai; P. Kniūkšta, peržvelgęs praėjusių metų „Poezijos pavasario“ almanachą, svarsto, ar meniškai paveikus rašybos ir skyrybos taisyklių ignoravimas poetų kūryboje...

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešųjų pirkimų konkursą „Aiškinamojo ryšių su visuomene terminų žodyno rengimas“. Konkurso sąlygas žr. elektroninių paslaugų svetainėje http://www.cvpp.lt/index.php?option=com_vpt&theme=new&task=viewnotice&legacy_id=2003152338 (patartina atsidaryti naršykle Internet Explorer).

Pirmajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Genelytė-Gritėnienė ir R. Urnėžiūtė praneša, kokių žodžio „gyvenimas“ reikšmių galima rasti skaitant didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“; J. Šukys taiso vertalą „šiandien dienai“ į „šiandien“, „dabar“, „šiuo metu“, „tuo tarpu“, „mūsų dienomis“...; I. Mataitytė paneigia radijo laidoje nuskambėjusį teiginį, esą, reikia sakyti „tikėti Dievo“; G. Akelaitienė ir R. Urnėžiūtė vertina mokyklinių sąsiuvinių viršelius: ar įmanoma Kinijoje spausdinti sąsiuvinius su lietuvišku viršelių tekstu?..

Dvyliktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje V. Zasienė atskleidžia, kaip šešių Antano Baranausko klėtelės svečių knygų įrašai atspindi kultūros raidą, lankytojų santykio su poetu pokyčius; Ventspilio aukštosios mokyklos profesorius, Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos pirmininkas dr. Juris Baldunčikas pasakoja apie latvių terminijos tvarkybą, visuomenės požiūrį į terminologų darbą, bendrus baltų kalbų terminologams kylančius uždavinius; Rita Urnėžiūtė apžvelgia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto knygų serijos „Mintis ir atmintis“ knygas; skelbiamos 2016 metų sukaktys, kvietimas siūlyti pretendentus į VLKK apdovanojimą už lietuvių kalbos puoselėjimą...

Vienuoliktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Pajėdienė atkreipia dėmesį į perleidžiamą Konstantino Sirvydo pamokslų rinkinį „Punktai sakymų“, idėjų ankstyvumu pralenkiantį iškiliausius Baroko epochos mąstytojus; I. Mataitytė nagrinėja naujuosius frazeologizmus su mūsų ir kitų kraštų gyvūnų pavadinimais (bandomasis triušis, kalės vaikai, šikantis katinas, dramblys porceliano parduotuvėje); T. Pakarklytė vertina Editos Barauskienės romano „Tolminkiemio sodininkas“ kalbą, kaip ji atitinka turinį atitinka; spausdinami informatikos specialisto Gintauto Grigo pamąstymai apie lietuvių kalbą mokslo žurnaluose; „Kronikos“ skyrelyje pasakojama apie konferenciją „Jaunieji humanitarai ir Kazimieras Būga“, XII tarptautinį baltistų kongresą...