, kilmė , konkursai , semantika , stilius , vietovardžiai

Devintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė svarsto, kodėl gyvuoja verstinis posakis „viščiukus skaičiuoja rudenį“, analizuoja kitus naujesnius frazeologizmus; V. Karaciejūtė apžvelgia praėjusią vasarą ir rugsėjį vykusius kalbos renginius ir konferencijas, R. Urnėžiūtė – visus aštuonis periodinio Vilniaus universiteto leidinio „Vertimo studijos“ numerius, J. Kazlauskas – mokslo žurnalo „Bendrinė kalba“ 88-ąjį numerį; „Žiupsnelių“ skyrelyje – apie nesuprantamą tekstą Mergalaukio vokiečių karių kapinių informacinėje lentoje, klaidas LRT naujojo sezono atidarymo kalboje... Kviečiama dalyvauti nacionaliniame konkurse „Mano žodynas“ ir mokslinėje konferencijoje „Vilniaus kultūrinis gyvenimas ir Šlapeliai“. Spalio 15 dieną Vilniuje rengiamas Lietuvių kalbos draugijos XVI suvažiavimas.

      Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą vykdyti Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programos, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. N-1 (118), 1 uždavinio Tirti lietuvių kalbos tarmes, bendrinės kalbos ir tarmių kaitą ir sąveiką, žmonių kalbines nuostatas 1 priemonę Organizuoti lingvistines tarmių tyrimų ir duomenų rinkimo ekspedicijas Lietuvoje ir už jos ribų.

Aštuntajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Zakaravičiūtė pateikia duomenų apie pietų aukštaičių tarmės, būtent Veisiejų krašto šnektos būklę; V. Buivydienė recenzuoja grupės Kauno technologijos universiteto mokslininkų parengtą studiją „Organizacijų inovacinė kultūra“; L. Lapinskeinė aptaria 1927 m. Petro Būtėno laiške prof. Eduardui Volteriui suminėtus duomenis apie Anykščių kraštą (į kelionę dviračiu buvo išsiruošta ieškoti istorinės Vorutos pilies buvimo ženklų); R. Urnėžiūtė apžvelgia kalbotyros mokslo žurnalo „Archivum Lithuanicum“ 17-ąjį tomą, E. Jasionytė-Mikučionienė – VU elektroninį žurnalą „Lietuvių kalba“; palydint žodynininkę Zitą Virginiją Šimėnaitę (1950–2016 m.) ir dialektologę Aušrą Kaikarytę (1976–2016 m.) prisimenami jų darbai... 

Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą vykdyti Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programos, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. N-1 (118), priemones 2017–2019 m.

, kalbos politika , kirčiavimas ir tartis , terminologija , vietovardžiai

Septintajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje L. Rutkienė nagrinėja Jono Naruškevičiaus parengto vadovėlio „Elektrolankinis suvirinimas“ kalbą ir terminiją; J. Šukys – abejotinus lietuvių šnektų faktų transponavimo atvejus naujesniuose filologiniuose leidiniuose; R. Urnėžiūtė apžvelgia žiniasklaidos publikacijas valstybinės kalbos ir švietimo klausimais; LRT televizijos laidos „Istorijos detektyvai“ žiūrovė stebisi laidos vedėjo neatidumu tariant Varviškės kaimo (Lazdijų r.) pavadinimą; prisimenami kalbininkė Aldona Jonaitytė ir biržietis mokytojas Stasys Stonkus... 

Šeštajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ ir Gramatikos pakomisės pirmininko KU prof. Albino Drukteinio komentaras; rašoma apie 6-ąją Lietuvių terminologijos forumo konferenciją; E. Rimkutė ir A. Bielinskienė aiškina, kada konstrukcija „kad + bendratis“ nėra klaida (klaida vartojant tikslui reikšti); pristatomas lietuvių situacinių posakių žodynas „Vilką minim, vilkas čia“ (pasirodo, situaciniai posakiai „tautiškesni“ už priežodžius!); R. Urnėžiūtė kalbina vertėją (vertė knygas „Heroinas“, „Vernonas Dievas Litlis“ ir kt.) ir LRT radijo vaidybinių kalbos valandėlių kūrėją Andrių Patiomkiną; R. Vladarskienė primena 70 metų birželį sulaukusios terminologės, terminografės, pedagogės, ilgametės VLKK narės Angelės Kaulakienės darbus... 

Penktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys atkreipia dėmesį į moterų vardų kirčiavimą; R. Kvašytė moko, kaip taisyklingai sulietuvinti Latvijos miestų, regionų, žmonių vardus ir kitokius pavadinimus; J. Kazlauskas kalbina praėjusių ir šių metų Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojas – Agnę Kazlauskaitę ir Jurgą Tarvydaitę-Važgienę; prisimenamas baltistas, etimologas, leksikologas, lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas Algirdas Sabaliauskas ir dialektologė Aldona Jonaitytė; apžvelgiami svarbesni kovo–balandžio mėn. renginiai... 

   Ketvirtajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Koženiauskienė pasakoja, kaip XIX a. pr. aristokratai (E. Tiškevičius, R. Tyzenhauzas, I. K. Oginskis, A. H. Kirkoras ir kt.) tyrinėdami LDK praeities palikimą, domėdamiesi kalbos paminklais pradėjo brėžti ateities lietuviakalbio kultūrininko kontūrus; J. Kazlauskas ragina daugiau dėmesio kreipti į internetinės žiniasklaidos kalbos švarą, naujienų svetainėse paliekamos klaidos, jo manymu, yra kur kas kenksmingesnės už pramoginėse laidose vartojamą jaunimo žargoną, už grožinėje literatūroje stilistiniais tikslais vartojamas tarmybes ar už krepšinio komentatorių retkarčiais padaromas kirčiavimo klaidas; N. Čižikienė kalbina vienus iš pirmųjų VLKK „Sraigių“ laureatų – V. Valiukėną, A. J. Kasparevičienę ir R. Trakymienę; Kalbos draugijos nariai pasakoja apie Lietuvių kalbos dienų renginius Klaipėdoje, Rietave, Raseiniuose, Joniškyje, Jurbarke, Panevėžyje, Utenoje...

    Trečiajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė tiria semantizmus „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne“, nagrinėja motyvuotą ir nemotyvuotą jų vartoseną, pataria, kur pasitikslinti, ar žodžius vartojame tinkama reikšme; G. Grigas svarsto, kuo slaptažodžių medžiotojams gali būti naudingos programos, kuriose neleidžiama vartoti savitųjų lietuviškų raidžių; A. Pupkis recenzuoja knygą „Vytautas Soblys: pirmajam Respublikos pedagoginio instituto direktoriui atminti“; minint 110-ąsias Petro Joniko gimimo metines, R. Bončkutė atkreipia dėmesį į jo archyvą Klaipėdos universiteto bibliotekoje; apžvelgiama Vaclovo Biržiškos ir Petro Joniko laiškų knyga; jubiliejaus proga Antaną Račį – VLE vyriausiąjį redaktorių ir VLKK buv. narį – kalbina R. Urnėžiūtė, stebisi kirčiavimu LRT „Auksinio proto“ laidoje...

Antrajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apžvelgiamos 2015 m. pab. ir 2016 m. pr. lingvistinio gyvenimo naujienos; prisimenami Simas Karaliūnas ir Albina Bataitytė; Lietuvių kalbos išteklių informacinė sistemą pristato R. Urnėžiūtė; G. Grigas ironiškai svarsto, kiek ilgai kompiuterių klaviatūrose ir programose bus rašomi angliški klavišų pavadinimai; P. Kniūkšta, peržvelgęs praėjusių metų „Poezijos pavasario“ almanachą, svarsto, ar meniškai paveikus rašybos ir skyrybos taisyklių ignoravimas poetų kūryboje...