Pirmajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Genelytė-Gritėnienė ir R. Urnėžiūtė praneša, kokių žodžio „gyvenimas“ reikšmių galima rasti skaitant didįjį „Lietuvių kalbos žodyną“; J. Šukys taiso vertalą „šiandien dienai“ į „šiandien“, „dabar“, „šiuo metu“, „tuo tarpu“, „mūsų dienomis“...; I. Mataitytė paneigia radijo laidoje nuskambėjusį teiginį, esą, reikia sakyti „tikėti Dievo“; G. Akelaitienė ir R. Urnėžiūtė vertina mokyklinių sąsiuvinių viršelius: ar įmanoma Kinijoje spausdinti sąsiuvinius su lietuvišku viršelių tekstu?..

Dvyliktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje V. Zasienė atskleidžia, kaip šešių Antano Baranausko klėtelės svečių knygų įrašai atspindi kultūros raidą, lankytojų santykio su poetu pokyčius; Ventspilio aukštosios mokyklos profesorius, Latvijos mokslų akademijos Terminologijos komisijos pirmininkas dr. Juris Baldunčikas pasakoja apie latvių terminijos tvarkybą, visuomenės požiūrį į terminologų darbą, bendrus baltų kalbų terminologams kylančius uždavinius; Rita Urnėžiūtė apžvelgia Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto knygų serijos „Mintis ir atmintis“ knygas; skelbiamos 2016 metų sukaktys, kvietimas siūlyti pretendentus į VLKK apdovanojimą už lietuvių kalbos puoselėjimą...

Vienuoliktajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Pajėdienė atkreipia dėmesį į perleidžiamą Konstantino Sirvydo pamokslų rinkinį „Punktai sakymų“, idėjų ankstyvumu pralenkiantį iškiliausius Baroko epochos mąstytojus; I. Mataitytė nagrinėja naujuosius frazeologizmus su mūsų ir kitų kraštų gyvūnų pavadinimais (bandomasis triušis, kalės vaikai, šikantis katinas, dramblys porceliano parduotuvėje); T. Pakarklytė vertina Editos Barauskienės romano „Tolminkiemio sodininkas“ kalbą, kaip ji atitinka turinį atitinka; spausdinami informatikos specialisto Gintauto Grigo pamąstymai apie lietuvių kalbą mokslo žurnaluose; „Kronikos“ skyrelyje pasakojama apie konferenciją „Jaunieji humanitarai ir Kazimieras Būga“, XII tarptautinį baltistų kongresą...

Dešimtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Auksoriūtė, apžvelgusi Lietuvos universitetų mokslo žurnalus, atkreipia dėmesį, kad vertinant tik anglų kalba skelbiamus mokslo straipsnius mažiau rašoma lietuvių kalba – nekuriama lietuviška terminija; J. Šukys primena veiksmažodžius, su kuriais vartotinas paskirties naudininkas; S. Labanauskienė pasakoja apie 22-ąją Jono Jablonskio tarptautinę mokslinę konferenciją „Lietuvių kalba šiuolaikinėje mokykloje“, R. Urnėžiūtė skelbia pranešimą „Mokiniai apie viešojo kalbėjimo įskaitų kalbų prekybą“; Z. Alaunienė iš kultūros žmonių pamėgtų žodžių sudėsto šmaikštų straipsnelį „Apie naująjį meną, edukavimą ir edukuotojus“; „Kronikoje“ – apie švietimą ir personalijas; pasakojama apie a. a. anglų filologijos specialisto Valdimanto Markevičiaus nuopelnus lietuvių dialektologijai...

Devintajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje pasakojama apie LKD XV suvažiavimą ir seminarą „Lietuvių kalbos draugija ir mokykla praeityje ir dabar“, skirtą šios organizacijos įkūrimo 80-mečiui; N. Čižikienė primena tarpukario „Gimtosios kalbos“ siūlymus, kaip tobulinti „mokyklinę lietuvių kalbą“; E. Jasionytė-Mikučionienė pristato modalumo tyrimą senuosiuose XVI–XVII a. lietuvių kalbos raštuose; R. Urnėžiūtė mėgina atskleisti, kaip Patricijos McCormick knygos „Niekada nesuklupk“ vertime (vert. Aušra Lapinskienė, „Alma littera“) perteikiama netaisyklinga pagrindinio pasakotojo kalbėsena; Juozo Švaisto knygos „Dangus debesyse“ ištraukoje nuotaikingai parodoma, kaip dėl pažodiško vertimo gali kilti nesusipratimų; ironiškame „Žiupsnelių“ tekste netiesiogiai klausiama, kas – įrankiai ar profesijos – vadinama daiktavardžiais su priesaga -ėjas; D. Sinkevičiūtė ir B. Stundžia primena baltistų kongresų istoriją ir pasakoja, kuo išsiskirs 2015 m. spalio 28–31 d. Vilniaus universitete vyksiantis kongresas...

Aštuntajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Jurgaitytė ir K. Župerka rašo apie redagavimo atvejus, kai radus tinkamą žodį, gramatinę raišką, patikslinama ir pasakymo logika; S. Vaičiakauskienė ir A. Pauliukaitienė primena prof. Vincento Drotvino gyvenimo darbus; spausdinami prof. Vytauto Vitkausko ekspedicijų laiškai Algiui Samulioniui; L. Inčiuraitė-Noreikienė rašo apie Košicėje (Slovakija) įvykusią trečiąją tarptautinę žodžių darybos klausimams skirtą konferenciją, G. Junčytė – apie rugpjūtį Salose (Rokiškio r.) vykusią vasaros mokyklą ir konferenciją „Academia Grammaticorum Salensis Duodecima“, apžvelgiami trys nauji kalbotyros leidiniai...

Septintajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje Rasa Vičiūtė-Žukienė nagrinėja kultūrinių realijų vertimo būdus; kalbininkas Mindaugas Šinkūnas pasakoja apie savo atlikto XVI–XVII a. lietuvių rašybos tyrimo metodus ir rezultatus; Laura Geržotaitė remdamasi 2014 m. vykusių ekspedicijų duomenimis rašo apie Punsko apylinkių lietuvių šnektų padėtį...

Šeštajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Jurgaitytė nagrinėja kas spausdintose reklamose laikoma lietuviškumu; J. Šukys atkreipia dėmesį į porą vietininko junginių, vartojamų ne savo reikšmėmis; 100-ųjų gimimo metinių proga Vitas Labutis prisimena savo pažintį su kalbininke Antane Kučinskaite; „Kronikoje“ pasakojama apie šį pavasarį aukštosiose mokyklose, savivaldybėse ir kitur vykusius kalbos renginius...

      Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešą konkursą 2016–2018 m. vykdyti Valstybinės kalbos vartojimo, norminimo ir sklaidos programos, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2015 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. N-2 (157), priemones.

 

      R. Ambrazevičius, A. Leskauskaitė. Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas. – Kaunas: leidykla „Technologija“, 2014. 

      Monografija Priebalsių akustinės ypatybės: palatalizacija ir balsingumas yra pirmoji išsamesnė priebalsių akustikos studija Lietuvoje. Darbe apžvelgti priebalsių akustikos tyrimai pasaulyje, aptarti atskirų priebalsių grupių požymiai. Pateikta diferencinių akustinių (palatalizavimo ir balsingumo) rodiklių sistema ir jų vertinimo metodika. Remiantis ja eksperimentiškai tirti visų rūšių bendrinės lietuvių kalbos, taip pat (kaip pavyzdžiai) dviejų patarmių – pietų ir rytų aukštaičių – priebalsiai.