Šio žurnalo septintajame tome vyrauja XIX amžiaus Didžiosios Lietuvos kūrinių – rankraštinės „Purpuros“, Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos „Tayslos augumyynis“, 1865 m. Evangelijų, maldaknygės „Aukso altorius“, Stanislovo Moravskio tekstų – analizė.
Kompaktinė plokštelė skirta suaugusiems romams, norintiems išmokti valstybinę lietuvių kalbą, tačiau ja puikiausiai gali pasinaudoti ir kitų tautybių atstovai.
Šioje knygelėje sudėti daugiau kaip 440 rūšių, porūšių, varietetų ir formų augalų ir jų vaisių pavadinimų, apsvarstytų VLKK Terminologijos pakomisės.
Kompaktinėje plokštelėje pateikiami vakarų aukštaičių šiauliškių tarmės – Joniškio, Kriukų ir Žagarės šnektų – fonetikos, kirčiavimo, leksikos, morfologijos ir žodžių darybos aprašai su lentelėmis ir žemėlapiu, tekstai su garso įrašais, transliteracijos principai.
Tai literatūros rodyklės „Lietuvių kalbotyra, 1996–1995“ tęsinys. Šią knygą sudaro per 7000 knygų ir straipsnių aprašų.
Ši knyga – išsamus sinchroninis vakarų aukštaičių kauniškių šiaurinės dalies (Šakių rajono) aprašas.
Leidinys skiriamas Lietuvos kolegijų dieninių ir neakivaizdinių studijų studentams, be abejo, ir verslo visuomenei.
Lietuviai kildinti iš romėno Palemono, pusdievio Gelono, iš alanų, herulių ir kt. Šioje knygoje tiriant lietuvių etnogenezę pagrindu imama kalbotyra, tačiau pasinaudota ir antropologijos, archeologijos, istorijos bei kitų mokslų duomenimis „Ryškiausi skiriamieji tautos požymiai – kalba ir savita materialinė bei dvasinė kultūra“ (Z. Zinkevičius).
Knyga yra skirta žymiam lietuvių terminologui Kazimierui Gaiveniui atminti, tačiau didžiausią knygos dalį sudaro aktualūs moksliniai Lietuvos, Latvijos ir Estijos terminologų straipsniai iš terminologijos teorijos, praeities ir dabarties.
Mokslo straipsnių rinkinyje (sudarė Jurgita Girčienė) aptariama skolinių norminimo teorija ir praktika.