Žodynas skiriamas programinės įrangos gamintojams ir lokalizuotojams, verčiantiems programas į lietuvių kalbą ir adaptuojantiems jas lietuviškai kultūrinei terpei.
Žodyną sudaro abėcėlinis aiškinamasis lietuvių terminų žodynas (7 790 terminų), keturios terminų atitikmenų kitomis kalbomis (anglų, prancūzų, vokiečių ir rusų) rodyklės. Prieduose pateiktos dažniausiai vartojamos santrumpos, SI matavimo vienetai, dydžių ir jų matavimo vienetų simboliai, pagrindinių konstantų vertės, nemetriniai JAV ir Didžiosios Britanijos matavimo vienetai, nemetriniai Lietuvoje vartoti matavimo vienetai.
Mokslinėje analitinėje monografijoje nagrinėjamas lietuvybės stiprėjimo reiškinys Žemaičių vyskupijoje XIX a. 5–7-ajame dešimtmetyje kaip Europoje prasidėjusio Katalikų bažnyčios atsinaujinimo proceso dalis.
Šiame žurnalo LIV (1) tome publikuojami straipsniai, kuriuose nagrinėjama: savita įterpinių samprata Jono Balkevičiaus „Dabartinės lietuvių kalbos sintaksėje“, ŽIV/AIDS kognityvinė raiška lietuvių, anglų ir rusų kalbose ir kt.
Knygoje nuosekliai, išsamiai ir supratingai aptariami nykstančių mažųjų kalbų klausimai: kaip nustatyti, kad kalbai gresia išnykimo pavojus, kodėl apskritai reikia rūpintis nykstančiomis kalbomis, kokios yra jų mirties priežastys ir kaip bei kiek įmanoma joms padėti.
Zietelos šnekta labai savita, išlaikiusi nemaža archajiškų bruožų, o dėl gilios izoliacijos ir glaudžių kontaktų su slavų kalbomis, sukūrusi didoką naujybių sluoksnį, savitos darybos žodžių ir reikšmių. Pirmojoje knygos dalyje pateikiami 22 šnektos atstovų pasakojimai.
Ši mokomoji knyga ir kompaktinė plokštelė yra pirmasis komplektas iš serijos „Lietuvių kalbos tarmės mokyklai“.
Monografijoje tiriama latvių kalbos daiktavardžio linksniavimo sistema, nustatomi jos struktūriniai požymiai. Vidinės rekonstrukcijos ir lyginamuoju metodu rekonstruojama pralatvių daiktavardžio linksniavimo sistema, paveldėta iš rytų baltų prokalbės.
Dieveniškių (Šalčininkų r.) šnekta laikoma viena iš lietuvių kalbos ploto pietrytinio pakraščio atraminių šnektų. Žodyno autoriai – Laima Grumadienė, Danguolė Mikulėnienė, Kazys Morkūnas, Aloyzas Vidugiris – duomenis surinko per mokslines, kraštotyrines ekspedicijas...
Šio straipsnių rinkinio pamatą sudaro pranešimai, skaityti 2003 m. gegužės 21–23 d. Lietuvių kalbos institute vykusioje tarptautinėje konferencijoje.