, kompiuterija , leksika , morfologija


Dešimtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje apie grybų pavadinimus, pvz., kokie grybai ir kodėl vadinami veršakiais, paslydokais, smirdžiuolėmis, murmučias, pasakoja J. Lubienė, o J. Švambarytė-Valužienė apie retus kojų apdangalų ir apavo pavadinimus – blauzdytes, čempes, kojenas ir kt.; D. Steiblienė pristato tyrimo „Lietuvių kalbos gramatinių formų dabartinė vartosena, konkurencija ir polinkiai“ rezultatus, G. Grigas apžvelgia Europos Parlamento tyrimų tarnybos ataskaitą, kurioje analizuojama kalbų padėtis daugiakalbėje Europoje... 

    Valstybinė lietuvių kalbos komisija skelbia viešąjį konkursą vykdyti Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų programos, patvirtintos Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2010 m. spalio 8 d. nutarimu Nr. N-1 (118), 7 uždavinio „Užtikrinti Programos tyrimų rezultatų sklaidą“ priemones:
     01.07.02 Rengti ir leisti aktualius lietuvių kalbos tyrimų leidinius,
     01.07.04 Rengti ir leisti mokslo populiarinimo ir mokomuosius leidinius.

, įdomu , leksika , vardai ir pavardės , žodžių daryba

 

Devintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė tyrinėja, kaip kito gamtinių vardų populiarumas (pvz.: Ugnė, Liepa, Rugilė; Ąžuolas, Giedrius, Tauras); B. Stundžia aiškina, kodėl, tiriant daiktavardžių dūrybą, reikšmingi XVII–XVIII a. Mažojoje Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai (vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių); I. Mataitytės recenzijos išvada – Katalikų bažnyčios nuopelnai Vakarų civilizacijai įrodinėjami prastu Th. Woodso knygos vertimu; apie redaktoriaus darbą pasakoja Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. redaktorė Teresė Valiuvienė; R. Urnėžiūtė vardija, kokių siūlymų pateikta Metų žodžio ir Metų posakio konkursui... 

, kalbos politika , kompiuterija , leksika

Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga... 

, apranga , kirčiavimas ir tartis , leidiniai , leksika

Septintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje B. Stundžia komentuoja kirčiavimo rekomendacijų pakeitimus, J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie aprangos žodžius tarmių žodynuose, pateikia frazeologizmų su drabužių pavadinimais (pvz., drobinius marškinius sveika nešioti), R. Katelytė pristato Palmiros Zemlevičiūtės monografiją „XVII–XVIII amžiaus Mažosios Lietuvos žodynų terminologinė medicinos leksika“ (Vilnius: LKI, 2016), apžvelgia konferenciją „Moksliniai, administraciniai ir edukaciniai terminologijos lygmenys“; A. Pauliukaitienė praneša apie konferenciją, skirtą kalbininko Jono Juškos atminimui, vykusią Veliuonos gimnazijoje; „Žiupsneliuose“ – Z. Alaunienės patarimai abiturientui „Kaip parašyti gerą brandos egzamino rašinį“... 

, morfologija , stilius

Šeštajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Smetonienė aiškina, kaip kinta asmeninių įvardžių vartojimas mokslinio stiliaus tekstuose; R. Urnėžiūtė nagrinėja vadovėlio, skirto būsimiesiems laisvalaikio ir pramogų organizatoriams, kalbą; skelbiamos mokytojų pastabos apie lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos medžiagą, nusipirktą iš tokių užduočių kūrėjų svetainės; pasakojama apie konferenciją „Baltų ir slavų kalbos ir tarmės Vidurio Europos erdvėje“, IV tarptautinį lituanistų kongresą Vroclave; pristatomos geriausios 2016 m. vaikų ir paauglių knygos... 

Penktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai; R. Urnėžiūtė pristato knygą „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“; Tautinio kostiumo metų proga J. Švambarytė-Valužienė rašo apie tai, kiek ir kokių žodžių aprangai nusakyti sudėta į lietuvių tarmių žodynus; K. Urba – apie tai, kaip įvardyti tam tikrus vaikų literatūros reiškinius, knygų tipus, žanrus; dar apie Gintarę, Gegužį ir kitas baisybes... 

, kirčiavimas ir tartis , stilius , terminologija , vietovardžiai

Ketvirtajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje sveikinimo žodžiai stilistikos prof. Kazimierui Romualdui Župerkai (ŠU) ir jo straipsnis apie lietuvių charakterio bruožus kalbinėje raiškoje; V. Gasiliūno pasvarstymai, kaip Lietuvoje galėtų būti rengiami metų žodžio rinkimai; skelbiami VLKK nutarimai ir L. Bilkio, A. Ragauskaitės komentaras dėl upėvardžio Danė ir Dangė; Rita Katelytė pristato mokslo žurnalo „Terminologija“ 23-ąjį numerį; D. Kardelytė-Grinevičienė ir J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie 53-iąją Arturo Uozuolo (Arturs Ozols) dienos konferenciją; Marijonas Mikutavičius ir Giedrius Arbačiauskas – apie kalbos žaidimo įgarsinimą ir taisyklingą tartį „Žinių radijo“ laidoje... 

, leidiniai , leksika , semantika , žodžių daryba

Trečiajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė nagrinėja vedinius iš žinomų žmonių pavardžių, pvz.: šliogerizmas, čiurlioniada, landsbergistai, kubiloidai, donelaitika...; A. Aleksaitė apžvelgia metų žodžio rinkimus angliškai ir vokiškai kalbančiose šalyse; R. Urnėžiūtė domisi, kaip organizuojama lietuvių kalbos ir literatūros kalbėjimo įskaita, o labiausiai – ką siūlo kalbų pardavėjai; pristatomi VLKK „Sraigių“ laureatai – kalbotyros darbų redaktorė A. Kaluinienė, kompiuterijos terminijos kūrėjai V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikovska, Nacionalinio diktanto konkurso organizatorė V. Šmaižytė; apžvelgiami įvairiose Lietuvos vietose vykę Lietuvių kalbos dienų renginiai; kt... 

, kalbos politika , leksika , žodžių daryba

Antrajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje aptariama, kaip kalbos kultūrą suvokia šiuolaikinė visuomenė ir kaip supranta šiandienos kalbos specialistai; Alano Lightmano knygos „Einšteino sapnai“ recenzijoje nagrinėjami pavyzdžiai parodo, kad vertėjui ir redaktoriui reikia išmanyti ne tik kalbos dalykus, bet ir kūrinyje aprašomą gyvenimo ar veiklos sritį; apžvelgiami pagrindiniai diskusijos „Kalbų politika aukštojoje mokykloje: tikslai, poreikiai, nauda“ teiginiai; dar – apie skolintus asmenvardžius, apie socialinį tinklą „Facebook“...