Spausdinti
, svetimvardžiai
Žodyne pateikta apie 30 000 trijų žemynų ir daugiau kaip 10 000 Okeanijos salų vietovardžių iš bene margiausio Žemės regiono. Regione yra 67 valstybės bei 31 valda ir kraštas, kuriuose valstybinėmis ir oficialiomis kalbomis paskelbta 27 kalbos. Kitaip, negu ankstesniuose tomuose, čia autentiškos formos ne visada pateikiamos originalo rašto sistemomis...

Atsakomoji redaktorė Rita Trakymienė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010. 

 Pasaulio vietovardžiai. T. 3. Vilnius, 2010.

   Žodyne pateikta apie 30 000 trijų žemynų ir per 10 000 Okeanijos salų vietovardžių su daugiau kaip 35 000 nuorodų iš jų autentiškų formų ir sinonimų.

   Tai bene pats geografiškai margiausias Žemės regionas. Jis apima tris žemynus, trijų didžiausių vandenynų dalis ir daugiau kaip 10 000 salų.

   Tome laikomasi šio regiono įprastinių ribų. Jas iš esmės nusako tomo pavadinimas. Regione yra 67 valstybės bei 31 valda ir kraštas, kuriuose valstybinėmis ir oficialiomis kalbomis paskelbta 27 kalbos.

   Žodynas yra dviejų dalių: pirmoji dalis – lietuviški žodyniniai straipsneliai, antroji – lotyniškoji autentiškų formų rodyklė, kuri surikiuota pagal nusistojančią tarptautinę lotyniškąją abėcėlę, kuri taip pat pateikta antrosios dalies pradžioje.

   Kitaip, negu ankstesniuose tomuose, čia autentiškos formos ne visada pateikiamos originalo rašto sistemomis. Autentiškais rašmenimis jos pateikiamos tik tada, jei tų šalių oficiali kalba vartoja lotyniškąjį raštą. Kitų šalių, vartojančių kitas rašto sistemas, vadinamosios autentiškos formos pateikiamos lotyniškais rašmenimis. Kai vietovardžio autentiška forma prieinamuose šaltiniuose įvairuoja, pasirenkamas tas variantas, kuris vartojamas vietovardžio šalyje. Iš jo paprastai ir daroma sulietuvinta forma.

    Žodynas skiriamas plačiajai visuomenei. Jis padės vienodinti kitų šalių vietovardžių vartoseną, pravers visiems, kam reikia ištarti ar parašyti svetimos kalbos vietovardį tiek nelietuviškame, tiek lietuviškame tekste.

  

   Žodyno rengimą rėmė Valstybinė lietuvių kalbos komisija iš Valstybinės kalbos norminimo, vartojimo, ugdymo ir sklaidos 2006–2015 m. programos lėšų.

   Apie anksčiau išleistus tomus Naujienose: