Spausdinti
Šioje leksikos skoliniams (svetimybėms, hibridams ir tarptautiniams žodžiams) skirtoje „Kalbos patarimų“ knygelėje pateikiamos įvairios šių leksikos dalykų vartojimo rekomendacijos ir patarimai. Iš viso pateikiama daugiau kaip 3 500 taisinių.

Kalbos patarimai. Kn. 4: Leksika: 1. Skolinių vartojimas (svetimybės, tarptautiniai žodžiai)
/ [autorė ir sudarytoja Danguolė Mikulėnienė] – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005.

Šioje leksikos skoliniams (svetimybėms, hibridams ir tarptautiniams žodžiams) skirtoje „Kalbos patarimų“ knygelėje pateikiamos įvairios šių leksikos dalykų vartojimo rekomendacijos ir patarimai. Kaip ir anksčiau, stengtasi laikytis normų pastovumo principo: kalbos normas bandyta keisti tik per variantus, o vertinimo laipsnį – neperšokant keleto grandžių, nuosekliai.

Neteiktina svetimybe čia laikomas iš kitos kalbos atėjęs žodis, prieštaraujantis bendrinės kalbos normoms ir turintis taisyklingą lietuvišką atitikmenį, pvz.: hardas, hard diskas svet. ntk. = inform. standusis diskas.

Hibridais laikomi žodžiai, turintys iš kitų kalbų pasiskolintų darybos dėmenų (šaknį, priešdėlį, priesagą ar kamieną), pvz.: klasteruoti hibr. vngt. – grupuoti. Iš tarptautinių žodžių pasidaryti vediniai hibridais nelaikomi. Išimtį sudaro tik vienas kitas tarptautinio žodžio vedinys, savo reikšme gerokai nutolęs nuo savo pamatinio žodžio, pvz.: parkuoti hibr. ntk. = statyti (automobilį).

Iš viso pateikiama daugiau kaip 3 500 taisinių. Svetimybes atrenkant laikytasi dar P. Skardžiaus nusakytų principų: skoliniai, turintys tinkamų lietuviškų pakaitų, paprastai nelaikomi norminiais žodžiais, plg. griekas „nuodėmė“, liuosas „laisvas“. Visuotinai vartojami seni slaviški ar germaniški skoliniai, kuriems lietuvių kalboje tinkamų pakaitų nėra, nelietuvinami ir į sąrašą nepateko (pvz., agurkas, knyga, pyragas, popierius); taip pat nelietuvinai ir specialesniais terminais vartojami tarptautiniai žodžiai (pvz., akcija, kongresas, logika, romanas, universitetas). Juos nuo svetimybių paprastai skiria kilmė (dažnai – lotynų ar graikų kalbos ištakos) ir paplitimas daugelyje Europos kalbų.

Kaip ir ankstesnės, ši patarimų knygelė skiriama redaktoriams, kalbos tvarkytojams, mokytojams, studentams, – visiems, kuriems rūpi bendrinės kalbos kultūra. Iš jų autorė laukia pastabų ir siūlymų el. paštu: danguole.mikuleniene@lki.lt.

 

Apsvarstyta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos. (Apie svarstymus rašėme vlkk.lt naujienose, žr. nuorodą žemiau.)

Knygos leidybą rėmė Valstybinės lietuvių kalbos komisija pagal Valstybinės kalbos vartojimo ir ugdymo 1996–2005 metų programą.