Spausdinti

   2017–2019 m. grupė Vilniaus universiteto mokslininkų tyrė, kaip studentų rašto darbuose vartojamos akademinės frazės. Šio darbo rezultatas – internetinis Akademinės kalbos frazių sąvadas, naudingas studentams ir visiems pradedantiesiems mokslo darbų rengėjams. (Projektą rėmė VLKK iš Lietuvių bendrinės kalbos, tarmių ir kitų kalbos atmainų funkcionavimo ir kaitos tyrimų 2011–2020 m. programos lėšų.) 

   2017–2019 m. Vilniaus universitete buvo vykdomas mokslinis projektas „Studentų darbų fraziškumo tyrimai ir interaktyvusis frazemų sąvadas“. Jo tikslas buvo ištirti, kaip studentų rašto darbuose vartojamos akademinės frazės. Naudotasi specialiai sukurtu penkių pagrindinių mokslo sričių (humanitarinių, socialinių, biomedicinos, fizinių ir technologijos mokslų) pirmosios pakopos studentų darbų tekstynu. Daugiausia dėmesio skirta pastoviųjų kalbos junginių vartojimo dėsningumams ir galimiems vartojimo trūkumams. Įvardytos ir išanalizuotos dažniausiai vartojamos frazės (jų pamatą sudarantys akademiniai žodžiai ir kolokacijos), nustatyti jų gramatiniai modeliai, aprašyta vartojamų frazių įvairovė arba jos stoka, junginių formų ir tipų variacijos, dažnumas tam tikros dalykinės srities tekstuose ir funkcijos. Taip pat buvo tiriamas frazių taisyklingumas ir mėginama nustatyti, ar esama konstrukcijų, atsiradusių dėl užsienio kalba skaitomos mokslinės literatūros įtakos, vertinama, kiek turtinga studentų raiška. Svarbiausias projekto tikslas – remiantis iš tekstyno atrinkta medžiaga ir atliktais tyrimais parengti interaktyvųjį atviros prieigos akademinės kalbos frazių (pastoviųjų žodžių junginių ir didesnių frazių) sąvadą. 

   Mūsų požiūriu, tinkamai parinktos kalbinės priemonės yra ne tik būdas atskleisti teksto struktūrą ir rišliau bei aiškiau aprašyti tyrimo objektą ir išdėstyti rezultatus. Jos padeda ir skatina mąstyti apie tai, kas daroma atliekant tyrimą, kokių klausimų kyla, kokių atsakymų ieškoma, kokios yra reiškinių priežastys ir pasekmės. Todėl, remdamosi specialiai sukurtu studentų darbų tekstynu, atliktais tyrimais ir Lietuvių mokslo kalbos tekstyno duomenimis, sukūrėme struktūruotą akademinių frazių sąvadą, kurio medžiaga būtų pagalba rašant baigiamuosius ar kitus mokslo darbus. Interaktyvusis akademinių frazių sąvadas pasiekiamas internete adresu www.frazynas.flf.vu.lt.

   Frazyno paieška galima naudotis dviem būdais: pasirinkti vieną iš struktūrinių dalių arba surinkti dominantį paieškos žodį arba jo dalį. Jeigu studentui reikia frazių darbo įvadui, kuriame formuluojama darbo tema, atskleidžiamas jos naujumas ir aktualumas, apibrėžiami tikslai ir uždaviniai, keliamos hipotezės ir probleminiai klausimai, reikėtų rinktis skyrių „Įvadinė dalis“. Ten galima rasti frazes Bakalauro darbe tiriama, kaip…, Baigiamojo darbo uždaviniai yra…, Bakalauro darbo tikslas – išanalizuoti…, Darbe siekiama patikrinti hipotezę…, Todėl šiame darbe daroma prielaida, kad… ir pan.

   Frazių grupėje DARBO STRUKTŪROS PRISTATYMAS pateikiama frazių, kuriomis nusakoma darbo struktūra, išvardijamos pagrindinės darbo dalys, trumpai supažindinama su svarbiausiais darbo turinio aspektais, pvz.: Darbą sudaro šios dalys:.., Empirinėje darbo dalyje nagrinėjama…, Literatūros apžvalgos skyriuje aptariami… „Darbo metodų“ grupėje sukauptos frazės, kuriomis apibūdinami teorinėje bei empirinėje dalyje taikomi tyrimo ar analizės metodai ir priemonės, naudoti įrankiai, programos ir pan., pvz.: Analizei atlikti buvo taikomi šie metodai…, Buvo dirbama su programa X…, Surinkti duomenys buvo apdoroti kompiuteriniu įrankiu… Grupėje „Darbo aktualumas ir naujumas“ duodama frazių, kuriomis nusakomi dar neišspręsti klausimai ir problemos, dėstoma, kuo tiriama tema aktuali tam tikrai mokslo šakai ar gyvenimui, pvz.: Atliktas tyrimas unikalus tuo, kad…, Bakalauro darbo tema yra aktuali, nes…, Iki šiol niekas nebandė ištirti, kaip… 

   Skyriuje „Teorinė dalis“ pateikiamos penkios frazių grupės. Darbe paprastai reikia teikti terminų apibrėžtis, juos interpretuoti, diskutuoti apie skirtingas terminų sampratas, vertinti jų vartojimą ir paplitimą. Kaip tai daroma, galima rasti pavyzdžių frazių grupėje „Terminijos paaiškinimai ir ribojimai“, pvz.: Darbe vartojamas terminas X…, Paprastai X yra suvokiamas kaip…, Svarbu apibrėžti, kas yra laikoma…  

   Grupėje CITAVIMAS, PARAFRAZAVIMAS IR REFERAVIMAS duodama junginių, reikalingų norint apibūdinti išnagrinėtos literatūros šaltinius, paminėti autorius, kurie rašė panašiomis temomis ar nagrinėjo tos pačios srities klausimus, pacituoti, atpasakoti ar perfrazuoti jų mintis, palyginti skirtingų autorių nuomones ir pan., pvz.: Ankstesni tyrėjai yra nustatę, kad…, Autoriai teigia, kad…, Daugelis autorių pažymi, kad…, Kiti autoriai yra linkę manyti, kad… Darbo autoriaus nuomonei ir santykiui su kitų autorių nuomonėmis reikšti svarbios dvi šios dalies frazių grupės: „Pritarimas kitų nuomonei ir teigiamas jos vertinimas“ bei „Nepritarimas kitų nuomonei ir neigiamas jos vertinimas“. Pirmojoje galima rasti frazių Drąsiai galima sutikti su šios autorės išvadomis…, Ši samprata išsiskiria iš kitų tuo, kad… ir pan., antrojoje – pavyzdžių, kaip iškeliami atliktų tyrimų trūkumai, pabrėžiamas tyrimų, susijusių su rašomu darbu, nebuvimas, abejojama, kritikuojama, nepritariama kitų tyrėjų nuomonei, paneigiamas rezultatų teisingumas, pastebimos ar komentuojamos klaidos, pvz.: Mokslinio tyrimo rezultatai neįtikino…, Ne su visais autoriaus teiginiais galima sutikti…, Ši nuomonė yra visiškai nepriimtina…, Ši nuomonė nėra pagrįsta…, Ši teorija neleidžia paaiškinti, kodėl… 

   Skyrių TIRIAMOJI DALIS sudaro septynios frazių grupės. Pirmojoje „Būsimų veiksmų ir darbo žingsnių komentavimas“ – frazės, padedančios nusakyti dėstymo žingsnius, apibūdinti, apie ką bus toliau kalbama, atkreipti dėmesį į tai, kas bus svarbu, taip pat nurodyti, kad kai kas dar bus plačiau nagrinėjama, pvz.: Apie tai dar bus kalbama tolesnėse darbo dalyse…, Dabar būtų svarbu panagrinėti…, Daugiau apie tai galima rasti tolesnėse dalyse…, Kitame skyriuje bus kalbama apie… Čia taip pat galima rasti frazių, kuriomis reiškiamos:

  • „Nuorodos į ankstesnes darbo vietas ar veiksmus“, pvz.: Atsižvelgdamas į tai, kas pasakyta anksčiau…, Grįžtant prie X klausimo, galima patvirtinti…, Jau anksčiau minėjau, kad…;
  • „Tiriamosios medžiagos pristatymas, apibūdinimas ir klasifikavimas“, pvz.: Anketos buvo siunčiamos elektroniniu paštu…, Buvo surinkti duomenys apie…, Iš kiekvienos grupės buvo atrinkta po…, Medžiaga atrinkta pagal šiuos požymius…;
  • „Tyrimo ir analizės aprašymas“, pvz.: Analizei buvo pasirinkti tokie aspektai:…, Duomenys buvo palyginti tarpusavyje…, Papildomai buvo tiriama, ar…;
  • „Duomenų apibūdinimas“, pvz.: Analizės rezultatai yra tokie:…, Antro testavimo metu nustatyta, kad…, Daugiau kaip pusė respondentų paminėjo, kad…;
  • „Pavyzdžių pateikimas“, pvz.: Dar vienas pavyzdys galėtų būti…, Išnagrinėtas pavyzdys puikiai atskleidžia…, Kaip pavyzdį norėčiau paminėti…;
  • „Diagramų, paveikslų ar lentelių komentarai“, pvz.: Analizės rezultatai pateikiami lentelėje…, Diagrama rodo, kad…, Iš schemoje pateiktos informacijos aiškėja

   BAIGIAMOSIOS DALIES frazės suskirstytos į dvi grupes: „Rezultatų apibendrinimas“ ir „Išvadų formulavimas“. Pirmojoje grupėje pateikiama frazių, kuriomis apibendrinami daliniai ar galutiniai atlikto tyrimo ar analizės rezultatai, gauti tyrimo ar analizės duomenys, pvz.: Analizuojant duomenis, buvo nustatyta, kad…, Apibendrinant galima teigti, kad…, Gauti rezultatai tik patvirtina, kad… Antrosios grupės junginių prireikia formuluojant baigiamąsias išvadas, pvz.: Analizė leido daryti išvadą, kad…, Gauti rezultatai leidžia daryti išvadą, kad…, Išnagrinėjus pavyzdžius darytina išvada, kad…, Remiantis šiais rezultatais galima suformuluoti išvadą… 

   Paskutinėje dalyje „BENDROSIOS FRAZĖS“ frazyno naudotojai ras frazių, reikalingų įvairiose darbo dalyse ir atliekančių įvairų vaidmenį organizuojant tekstą ir mintį. Ji apima 16 frazių grupių, tarp jų:

  • „Pabrėžimas ir išskyrimas“, pvz.: Analizuojant duomenis, būtina sutelkti dėmesį į…, Atliekant X reikia atsižvelgti į šiuos aspektus…, Derėtų atkreipti dėmesį į…;  
  • „Papildymas“, pvz.: Be to, pasitaiko ir kitokių nuomonių…, Kita vertus, reikėtų paminėti ir tai, …, Nereikia pamiršti ir fakto, kad…
  • „Perėjimas prie kito aspekto“, pvz.: Yra ir kitokių nuomonių šiuo klausimu…, Labai svarbus ir kitas dalykas…, Ligi šiol niekas nemėgino išsiaiškinti, ar…
  • „Konstatavimas, patvirtinimas“, pvz.: Akivaizdu, kad tai priklauso nuo…, Atlikta analizė leidžia teigti, kad…, Telieka konstatuoti, kad hipotezė nepasitvirtino…
  • „Palyginimas, skirtumai ir panašumai“, pvz.: Abi pozicijos iš dalies sutampa…, Antrasis rezultatas yra žymiai geresnis…, Atlikti tyrimai skiriasi tuo, kad…
  • „Sąsajų tarp skirtingų dalykų įvardijimas“, pvz.: Abu šie dalykai yra susiję tarpusavyje…, Galima įžvelgti tiesioginį ryšį tarp…, Santykis keičiasi priklausomai nuo… 

   „Priežastinių ryšių“ grupėje galima rasti frazių, kuriomis įvardijamos priežastys, parodoma, kad kas nors yra nulemta ar priklauso nuo tam tikrų veiksnių, prieš tai minėtos priežastys susiejamos su pasekmėmis, įvardijama įtaka, pvz.: Būtent šis veiksnys lėmė…, Galutiniams tyrimo rezultatams įtakos galėjo turėti…, Kaip pagrindinę priežastį galima nurodyti

   Grupėje „Bendro problemos konteksto nusakymas“ vartojamos frazės, kuriomis įvardijama tai, kas yra visuotinai pripažįstama, pateikiama paplitusi nuomonė, įprastas, nusistovėjęs ir dažnai neginčijamu laikomas požiūris, apibrėžiamas bendras kontekstas ir tendencijos, pvz.: Dažnas yra susidūręs su problema, kad…, Moksliniais tyrimais įrodyta, kad

   „Spėjimo, tikimybės ir abejojimo“ grupei priklausančiomis frazėmis įvardijama tai, kas yra neužtikrinta, nusakoma, kad kuo nors abejojama ar kažkas nėra labai įtikinama, pvz.: Abejonių kelia pats faktas, jog…, Buvo spėjama, kad…, Daroma prielaida, kad…, Yra tik labai maža tikimybė, kad

   „Teksto perfrazavimo“ grupės frazės nurodo, kad ta pati mintis dabar bus nusakyta kitais žodžiais, pvz.: Kitais žodžiais tariant,…, Tiksliau sakant,…

   Atskiroje grupėje vartotojas ras frazes, kuriomis „tikslinama, plačiau paaiškinama“, pakomentuota tai, kas ką tik buvo pasakyta, kas bus atskleista, kaip reikėtų suprasti vieną ar kitą dalyką, pvz.: Čia iš esmės kalbama apie tai, kad…, Iš šio sakinio darosi aišku, kad…, Reikia suprasti, kad

   Grupėje „Tikslai ir siekiai“ duodama junginių, padedančių atkreipti dėmesį į tai, ko reikia tam tikslui įgyvendinti, vartojamos tokios frazės kaip: Analizuojant buvo siekiama nustatyti…, Bandoma išsiaiškinti, kaip…, Kad būtų galima palyginti rezultatus, reikia

   Į atskirą šios dalies grupę „Teksto sandaros pagrindimas, paaiškinimai ir ribojimai“ sudėtos frazės, kuriomis aiškinama ar komentuojama teksto sandara, įvardijama, kodėl buvo pasirinkta vienaip ar kitaip pateikti darbo medžiagą ar nuo ko nors pradėti, taip pat apribojami darbo tikslai ar skaitytojo lūkesčiai, pasakoma, kas nebuvo tirta, ko nereikėtų tikėtis iš šio darbo, pvz.: Apie tai plačiau šiame darbe rašoma nebus…, Ankstesnių tyrimų duomenys nebuvo įtraukti…, Dalis surinktų duomenų buvo nepanaudoti, nes… Dėl minėtų priežasčių atsisakyta tirti

   Grupėje „Autoriaus nuomonė apie savo paties darbą“ jo privalumai ir trūkumai, kilę sunkumai ir problemos, ateities tyrimų perspektyvos ir pan. nusakoma tokiomis frazėmis: Bandymo rezultatai yra patikimi…, Buvo sunku surinkti duomenis…, Dar būtų naudinga ištirti ir X…, Pagrindinis darbo privalumas yra…, Šie rezultatai gali būti panaudoti… ir pan.

   Mokslinio stiliaus tekstams svarbus ir autoriaus įsivardijimas. Šiam tikslui skirtoje grupėje teikiamomis frazėmis darbo autorius gali įsivardyti pats, dažniausiai kalbėdamas apie save trečiuoju arba vienaskaitos ir daugiskaitos pirmuoju asmeniu, pvz.: Anketa sudaryta darbo autorės…, Mano nuomone,…, Mūsų tyrime buvo nagrinėta…, Šio darbo autorius mano

   Kai kurių sričių rašto darbuose yra įprasta dėkoti darbo vadovui ir kitiems asmenims už pagalbą arba pastabas, pvz.: Autorė dėkoja darbo vadovei už…, Norėčiau padėkoti tyrimo dalyviams…, Už vertingas pastabas autorius dėkoja… Reikiamų frazių galima rasti grupėje „Padėkos“.

    Iš viso akademinių frazių sąvade pateikta apie 3,5 tūkst. studentų baigiamiesiems darbams tinkamų frazių. Frazių grupių apimtis gerokai skiriasi. Didžiausią grupę sudaro duomenims apibūdinti vartojamos frazės (13 grupė), o mažiausią – reiškiančios padėką (33 grupė).

   Tikimės, kad šis sąvadas bus naudinga pagalbinė priemonė lietuvių kaip gimtąja (ar antrąja) kalba rašantiems įvairių studijų pakopų ir specialybių studentams. Džiaugsimės, jei sąvadas bus pravartus ir kitiems mokslo darbus rašantiems asmenims ar kitakalbiams lietuvių kalbos vartotojams, pasitelkiantiems jį kaip informacinę ar mokomąją priemonę.

Lina Plaušinaitytė, Joana Pribušauskaitė, Skaistė Volungevičienė, Vilma Zubaitienė


Literatūra

Akelaitis G., Pečkuvienė L., Žilinskienė V. 2009: Specialybės kalba. Vilnius: Mykolo Romerio universiteto Leidybos centras.
Alaunienė Z. 2005: Akademinių tekstų struktūra ir jos raiška, Žmogus ir žodis: didaktinė lingvistika 7(1), 63–67.
Alaunienė Z., Valskys V. 2009: Metakalbos elementai akademiniuose studentų tekstuose, Žmogus ir žodis 1, 5–12.
Buivydienė V., Kirvaitis R., Rutkienė L., Vladarskienė R. 2019: Akademinė ir profesinė kalba: tekstų ypatybės ir kūrimas. Vilnius: Technika.
Celiešienė V., Džežulskienė J. 2009: Profesinės kalbos pagrindai. Kaunas: Technologija.
Kazlauskienė A., Rimkutė E., Bielinskienė A. 2010: Bendroji ir specialybės kalbos kultūra. Kaunas: VDU leidykla.
Kvašytė R., Macienė J. 2010: Mokslinio darbo pradmenys. Šiaulių universiteto leidykla.
Maslauskaitė A. 2008: Mokslo tiriamojo darbo metodologiniai pagrindai. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija.
Rienecker L., Jørgensen P. S. 2003: Kaip rašyti mokslinį darbą. Iš danų k. vertė Loreta Vaicekauskienė. Vilnius: Aidai.
Rimkutė E., Utka A. 2012: Metodiniai patarimai rašantiems kalbotyros darbus. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas.
Vilkienė L. 2016: Lituanistų tiriamųjų kalbinių darbų rengimo gairės, interneto prieiga: www.flf.vu.lt.
Völz I. 2016: Lexikalische Textgliederung beim wissenschaftlichen Schreiben in der Fremdsprache Deutsch. Kassel University Press.

(Skelbiama iš žurnalo „Gimtoji kalba“, 2020 m. nr. 3, p. 9–14.)