Spausdinti

 

Devintajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė tyrinėja, kaip kito gamtinių vardų populiarumas (pvz.: Ugnė, Liepa, Rugilė; Ąžuolas, Giedrius, Tauras); B. Stundžia aiškina, kodėl, tiriant daiktavardžių dūrybą, reikšmingi XVII–XVIII a. Mažojoje Lietuvoje išleisti dvikalbiai žodynai (vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių); I. Mataitytės recenzijos išvada – Katalikų bažnyčios nuopelnai Vakarų civilizacijai įrodinėjami prastu Th. Woodso knygos vertimu; apie redaktoriaus darbą pasakoja Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyr. redaktorė Teresė Valiuvienė; R. Urnėžiūtė vardija, kokių siūlymų pateikta Metų žodžio ir Metų posakio konkursui... 

TURINYS

Bonifacas Stundžia. Dvikalbė Mažosios Lietuvos raštija ir daiktavardžių dūriniai XVII–XVIII a. ..... 3

Mažosios Lietuvos raštų kalba specialistų vertinama kaip gana gera. Būtent čia, o ne Didžiojoje Lietuvoje, prasidėjo diskusijos, koks turi būti raštų kalbos santykis su gyvąja tradicija, tarmėmis. Kodifikuotos Mažosios Lietuvos raštų kalbos normos vėliau iš dalies padėjo pamatus bendrinei lietuvių kalbai. Dabar, kai jau yra išleisti profesionaliai parengti rankraštiniai Mažosios Lietuvos leksikografijos šaltiniai, o spausdinti šaltiniai lengvai prieinami skaitmeninėje duomenų bazėje www.epaveldas.lt, būtų nuodėmė nesiimti kryptingų Prūsijos lietuvių kalbos tyrimų, ypač skiriant dėmesį lietuvių kalbos padėčiai dominuojančios vokiečių kalbos apsuptyje. Vienas iš tokių tyrimų – dūryba senuosiuose dvikalbiuose vokiečių–baltų ir baltų–vokiečių kalbų žodynuose. Tiriant dvikalbius žodynus ir tekstus norima išsiaiškinti, kaip jų autoriai ar sudarytojai, patys būdami dvikalbiai ir atstovaujantys konkrečioms konkretaus laiko kultūroms ir kalbinėms bendruomenėms, atspindėjo kalbų dūrybos sistemas. Galima sakyti, kad ir žodynininkų, ir vertėjų galvos veikia kaip kalbų kontaktų laboratorija, bent iš dalies parodanti realiame gyvenime vykstančius kalbų kontaktus.


Daiva Sinkevičiūtė. Dažniausi lietuvių gamtiniai vardai ..... 8

Nors Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, stiprėja globalizacijos įtaka, gamta lietuviams išlieka svarbi gyvenimo dalis. Tai matoma iš populiarių XXI a. gamtinių vaikų vardų Ąžuolas, Liepa, Smiltė, Vėjas. Štai Liepa nuo 2013 m. patenka į dažniausių vaikams duodamų vardų dešimtuką.
Gamtiniai, kaip ir kiti apeliatyviniai, vardai Lietuvoje ėmė plisti nuo XX a. pirmųjų dešimtmečių. Straipsnyje rašoma apie dažniausius lietuvių gamtinius vardus, pradėtus duoti vaikams nuo XX a. pradžios iki dabar, ir aptariamos jų pamatinės leksemos.


Recenzijos

Thomas E. Woods. Kaip Katalikų Bažnyčia sukūrė Vakarų civilizaciją (rec. Inga Mataitytė) ..... 14

Šioje „Katalikų pasaulio leidinių“ išleistoje knygoje kalbama apie daugybę civilizacijos sričių, kurias palietė Bažnyčios įtaka, – švietimą, mokslą (ypač astronomiją), teisę, ekonomiką, ūkį, matų sistemą, socialinius santykius (labdarą), moralę. Taigi tokios knygos vertėjas ne tik turi apie visa tai nusimanyti, bet ir suprasti visų šių sričių anglų kalbą.


Aktualijos

Iš Metų žodžio rinkimų derliaus veida-(?) gryba-(?)knygėje (par. Rita Urnėžiūtė) ..... 19

Nuo birželio pradžios visuomenė kviečiama siūlyti kandidatus į Metų žodžio ir Metų posakio titulą (siūlymai priimami paskyroje Facebook'e; el. p. metuzodis[eta]gmail.com, laiškais „Gimtosios kalbos“ žurnalo redakcijai adresu: L. Asanavičiūtės g. 23, 04315 Vilnius).

Kaip ir buvo tikėtasi, Metų žodžio ir Metų posakio ieškotojų akys ir ausys krypsta į viešai matomų ir girdimų žmonių kalbą – politikų, pareigūnų, žurnalistų rimtus ir nerimtus pašnekėjimus ar parašymus. Metų žodžio ir Metų posakio kandidatus galima siūlyti iki pat 2017 m. pabaigos, o didysis balsavimas prasidės 2018 m. sausio 10 d. Nugalėtojai bus skelbiami 2018 m. vasario 21 d., Tarptautinę gimtosios kalbos dieną.


Redaktoriaus tikslas – padėti autoriui sklandžiau išreikšti savo mintis
(Teresė Valiuvienė, kalb. Rita Urnėžiūtė) ..... 23

Apie redaktoriaus darbą ir visuomeninę lituanistinę veiklą kalbamės su Vilniaus dailės akademijos leidyklos vyriausiąja redaktore Terese Valiuviene.

Kronika ..... 29

Liepos 5 d. Lietuvių kalbos institute surengtas mokslinis seminaras ir leksikografų dirbtuvės „Leksikografija – mokslas ir gyvenimas“. Tradicija tampantis renginys šiais metais buvo skirtas žodynininkės, antonimų tyrėjos Irenos Ermanytės jubiliejui. Seminaro pranešimus apžvelgia Danutė Liutkevičienė ir Daiva Murmulaitytė.


Žiupsneliai

Zita Alaunienė. Kaip parašyti gerą brandos egzamino rašinį (pamokymai bei pagraudenimai) ..... 31

Trečiasis, baigiamasis ciklo, skirto lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminui, straipsnis skatina pamąstyti, kaip mokiniui prasmingai samprotauti ir taisyklingai reikšti savo mintis, kad jo rašinys atitiktų egzamino vertinimo kriterijus.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.