Spausdinti
Devintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė pasakoja, kaip lietuvių kalbos ir lygiagrečiaisiais kelių kalbų tekstynais (kuriamais VDU Kompiuterinės lingvistikos centre) galėtų pasinaudoti vertėjai ir redaktoriai; Z. Alaunienė atkreipia dėmesį į netiksliai, neaiškiai vartojamą terminą „kompetencija (-os)“, programose jam priskiriama pagrindinio termino funkcija sudarant ir apibrėžiant mokomąjį turinį; A. Aleksaitė pataria svetimžodį „rotbandas“ priimti kaip laisvesnį oficialiojo pavadinimo „Knauf Rotband“ variantą; I. Mataitytė įžvelgia polinkį garso veiksmažodžius (aidėti, gausti, skambėti) dažniau vartoti su prielinksnio „nuo“ konstrukcija, o vaizdo veiksmažodžius (spindėti, švytėti, žėrėti) su įnagininku; A. Malakauskas greta kirčiavimo varianto (dktv.) „visùreigis“ numato gretybę „visur̃eigis“, greta „ketùrratis“ – keturrãtis; K. Rutkovska pasakoja apie Jano Karlovičiaus (1836–1903) nuopelnus etnografijai; skelbiami A. Šidlausko kalbos etiudai „Iš kalbos prakartėlių“, kt.


TURINYS


Erika Rimkutė. Kuo naudingi tekstynai vertėjams ir redaktoriams? ..... 3

     Jau daugiau kaip du dešimtmečius Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centre (http://tekstynas.vdu.lt) rengiami tekstynai, kitos duomenų bazės, automatinės lietuvių kalbos analizės programos. Šiais ištekliais kasdien naudojasi keli šimtai ar net tūkstančiai interneto naudotojų iš viso pasaulio.
     Straipsnyje pasakojama, kaip lietuvių kalbos ir lygiagrečiaisiais kelių kalbų tekstynais galėtų pasinaudoti vertėjai ir redaktoriai.

Zita Alaunienė. Ką reiškia terminas kompetencija (-os)? ..... 10

     Kompetencijos (ir kompetencijų) vartosena įvairi. Viešojoje erdvėje ji tradiciškai suprantama kaip sąvoka, reiškianti išmanymą. Bet vis dažniau kompetencija, ypač daugiskaitos forma, vartojama gana neapibrėžtai kartu su kitais pažinimo reikšmės žodžiais (žiniomis, gebėjimais ir kt.).
     Edukologijos, psichologijos moksle kompetencija įgyja termino statusą. Čia jos samprata dvejopa: tradicinė, susieta su kvalifikacija ir gebėjimais (žinojimas, mokėjimas, įgūdis) ir nauja (žinojimas, mokėjimas, įgūdis + vertybinės nuostatos). Pastaroji sąvokos samprata aktyviai diegiama švietimo srityje kaip didaktikos terminas.
     Kaip matyti iš straipsnyje cituojamų kai kurių švietimo dokumentų pavyzdžių, šis terminas vartojamas netiksliai, neaiškiai – ne visi vienodai supranta šiuo terminu reiškiamą sąvoką. Vis dėlto svarbiausiuose dokumentuose – programose – jam priskirta pagrindinio termino (kategorijos) funkcija sudarant ir apibrėžiant mokomąjį turinį. Kaip kompetencijos terminas atlieka šią funkciją, kokia jo svarba programose, bus nagrinėjama kitame žurnalo numeryje.


Klausimų kraitelė

Ar gali būti bendrinis žodis rotbandas? (Agnė Aleksaitė) ..... 17

     Rotbandas (vok. Rotband „raudona juostelė“) – viena iš gipsinio tinko rūšių, kuriomis prekiauja įmonė „Knauf“. Ši bendrovė taip pat gamina gipsinį tinką „Knauf Goldband“ (vok. Goldband „aukso spalvos juostelė“).
      Labai paplitę prekių ženklai apskritai yra linkę tapti bendriniais žodžiais (plg. kokakola, barbė „lėlių rūšis“, feisbukas ir pan.), tad ir rotbandas gali būti vartojamas kaip laisvesnis oficialiojo pavadinimo „Knauf Rotband“ variantas.

Aidėti, mirgėti, šviesti – kuo ar nuo ko? (Inga Mataitytė) ..... 18

     Lietuvių kalboje yra grupė garso ir vaizdo veiksmažodžių (aidėti, dūgzti, gausti, skambėti, ūžti...; blizgėti, mirgėti (mirguliuoti), raibuliuoti, spindėti, šviesti, švytėti, tviskėti, žėrėti (žaižaruoti), žibėti, žvilgėti…), kurių junglumas vartosenoje yra trejopas. Blizga prakaitas (ant kaktos), bet gali blizgėti ir kakta prakaitu arba nuo prakaito. Įnagininko ir prielinksnio nuo konstrukcijos, nors žodynuose (LKŽ, DŽ) bemaž nepaliudytos, dabartinėje kalboje yra įprastos: Memorialas iš tolo raibuliuoja gėlių spalvomis ir Sporto halė raibuliavo nuo įvairiaspalvių kaspinėlių; Memorialas iš tolo raibuliuoja gėlių spalvomis ir Sporto halė raibuliavo nuo įvairiaspalvių kaspinėlių.
      Šiaip jau galima įžvelgti polinkį garso veiksmažodžius dažniau vartoti su prielinksnio nuo konstrukcija, o vaizdo veiksmažodžius su įnagininku, bet griežtai atriboti vienų ir kitų junglumo kalbos duomenų visuma neleidžia.

Visureigis ir keturratis – kaip kirčiuoti? (Algirdas Malakauskas) ..... 20

     „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ visureigis „galintis bet kuriomis vietomis važiuoti automobilis“ kirčiuojamas dvejopai: visureĩgis (2) ir visur̃eigis (1), kaip, beje, ir „Bendrinės lietuvių kalbos kirčiavimo žinyne“ (2007).
     Apklausos (VLKK finansuojamas projektas „Jaunimo kirčiavimo polinkiai: bendrinės kalbos normos ir šnekamosios kalbos kirčiavimo tendencijos“) parodė, kad dažniau kirčiuojama visur̃eigis ar visùreigis (atitinkamai maždaug po 36 ir 55 proc.). Variantą, kuris norminamuosiuose leidiniuose pateikiamas kaip pirmasis, rinkosi tik maždaug 9 proc. apklaustų studentų. Tai nėra netikėta, nes kalbos vartotojų žodis visureĩgis suvokiamas ne kaip daiktavardis, o kaip būdvardis. Bendrinėje kalboje šitaip kirčio vieta linkstama atskirti sudurtinį daiktavardį nuo sudurtinio būdvardžio.
     Apklausos dalyviai dažniau rinkosi variantą visùreigis. Tokį šio daiktavardžio kirčiavimą jau yra teikęs Vytautas Vitkauskas „Lietuvių kalbos tarties žodyne“ (1985, 2001). Kirčiavimą pirmajame sudurtinio žodžio dėmenyje paremia kiti analogiškos darybos žodžiai: mėnùleigis ir naujesni, žodynuose dar nefiksuoti dariniai mársaeigis, sniẽgaeigis. Greta kirčiavimo varianto visùreigis galėtų gyvuoti ir visur̃eigis.

     Dūrinys keturrãtis, -ė (2) žodynuose kol kas pateikiamas tik kaip būdvardis „kuris su keturiais ratais“: Keturratis traktorius (DŽ), nors pastaraisiais metais dažniau vartojamas kaip daiktavardis „speciali važiuojamoji priemonė su keturiais ratais“, pavyzdžiui: Jaunuoliai važinėja su keturračiais ant ledo; Dakaro ralyje dalyvavo 33 keturračiai.
     Laikantis kirčiavimo sistemos šį daiktavardžio pozicijoje vartojamą sudurtinį žodį reikėtų kirčiuoti pirmajame dėmenyje – ne keturrãtis, o ketùrratis, t. y. pagal 1 kirčiuotę, pastoviai: važiuoju visùreigiu, ketùrračiu (kaip ir dvìračiu, trìračiu), parduodu visùreigius, ketùrračius (kaip vìenračius, dvìračius, trìračius), bet visureigiù automobiliù, keturračiù motociklù; visureigiùs automobiliùs, keturračiùs motociklùs. Tačiau reikia pasakyti, kad vartosenoje pastebimas polinkis daiktavardiškai vartojamą žodį keturratis kirčiuoti antrajame dėmenyje, tad galbūt ateityje bus įteisinti abu šio daiktavardžio kirčiavimo variantai.


Mums rašo

Iš kalbos prakartėlių. Kalbos etiudai (Aleksandras Šidlauskas) ..... 21

„Į kalbą, kaip į tautos šventovę, ateinama su motinos pienu, su tėvo šypsena, su visos giminės palaiminimu. Ir pirmieji žodžiai ima brautis į sąmonę, kad joje visiems laikams apsigyventų ir neišsibėgiotų“...


Apžvalga

Regina Kvašytė „Tarp Lietuvos ir Latvijos: lingvistinės paralelės“ (rec. Gražina Akelaitienė) ..... 25


Iš praeities

Mečislovo Davainio-Silvestraičio bendradarbiavimas su lenkų kalbininku ir tautosakos rinkėju Janu Karlovičiumi (Kristina Rutkovska) ..... 28

     Pasakojama apie Jano Karlovičiaus (1836–1903) nuopelnus etnografijai ir apie jo bendradarbiavimą su tautosakos rinkėjais, taip pat ir su Mečislovu Davainiu-Silvestravičiumi (1849–1919).


Iš skaitinių ..... 31
 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė



Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.