Spausdinti
, leidiniai , stilius
9-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje R. Miliūnaitė aptaria lietuvių kalbos naujadarus, jų kūrimo būdus ir kalbos atsinaujinimo išgales: „... iš viso kalbos kūrybos srauto bendrinei kalbai reikalinga norminamoji atranka, o pavieniai, situaciniai naujadarai, jei pavyksta juos fiksuoti, lieka kaip graži kalbos kūrybos apraiška ir kalbos bei jos kūrėjų išgalių paliudijimas“; Z. Alaunienė įspėja: „Netinkamai vartojamas įgūdis temdo žodžio terminologinę reikšmę, daro neaiškią gebėjimo sąvoką (ypač nuo jos atplėšiant žinias ir supratimą – žinojimą) – taigi ardo buvusią terminų sistemą“; R. Urnėžiūtė nagrinėja, kaip Arto Spiegelmano knygos „Maus“ vertime perteikta individualizuota netaisyklinga pagrindinio pasakotojo Vladeko kalba; Danguolę Mikulėnienę kalbina A. Leskauskaitė; J. Švambarytė-Valužienė pasakoja apie Klaipėdoje vykusią konferenciją „Baltų kalbos ir kultūros“.

TURINYS


Rita Miliūnaitė. Kalbos vartotojai ir naujadarų kūryba ..... 3

Remdamasi Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu, kalbininkė siekia parodyti, kaip ir kokių pastaruoju metu lietuvių kalboje sukuriama naujadarų, kas yra jų kūrėjai, kókios ryškėja lietuvių kalbos atsinaujinimo išgalės. Apžvelgiami būdingiausi naujadarų darybos būdai, svarstoma, kodėl ne viskas, kas sukuriama, paplinta ir prigyja. Kaip rašo autorė, „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenyne sukaupti duomenys jau dabar rodo, kad kalbos kūrėjai iš tiesų yra visi kalbos vartotojai, gebantys sukurti ir vienadienių, ir ilgiau vartosenoje išsilaikančių naujadarų. <...> Lietuvių kalba turi užtektinai darybos priemonių, gyvybingumo ir lankstumo, kad galėtų prisitaikyti prie kintančių visuomenės gyvenimo poreikių. Svarbu tik, kad patys kalbos vartotojai norėtų aktyviau įsitraukti į šią veiklą, kad mokėtų naudotis įvairiais kalbinės raiškos būdais. Nuosekliai tiriant naujadarų kūrimo ir funkcionavimo vartosenoje procesus, aiškinantis vartotojų kalbines nuostatas dėl naujažodžių, daug pagrįstesnis turėtų tapti kalbos planavimo darbas, naujažodžių priėmimo prognozės. Tai kartu bent kiek padėtų spėti amžiną mįslę: kodėl vienus žodžius žmonės greitai priima ir jie paplinta, o kiti taip ir lieka pasiūlyti, teikti, diegti, bet be gyvybės. Kalbos specialistams ieškant įvairesnių bendradarbiavimo su visuomene formų, turėtų būti įmanoma pagrįsčiau diegti sampratą, kas yra tikrieji kalbos kūrėjai.“ (Visą str. žr. svetainėje kalbosnamai.lt, „Skaitinių“ skyriuje, čia.)


Zita Alaunienė. Dėl termino įgūdis..... 14

Įgūdis paprastai suprantamas kaip gerai išmoktas veiksmas, atliekamas nesvarstant, automatiškai, tartum ne visai sąmoningai. Straipsnio autorė atkreipia dėmesį į pedagogikos ir didaktikos tekstuose ir apskritai viešojoje erdvėje nebe tikrąja terminologine reikšme vartojamą įgūdį ir svarsto, kokią įtaką tai turi lietuvių pedagogikos ir psichologijos terminų sistemai. Mokslininkė rašo: „Netinkamai vartojamas įgūdis temdo žodžio terminologinę reikšmę, daro neaiškią gebėjimo sąvoką (ypač nuo jos atplėšiant žinias ir supratimą – žinojimą) – taigi ardo buvusią terminų sistemą. Gal ji ir nebuvo ideali, gal ją derėtų tobulinti. Turime tiksliai mąstyti aiškiomis sąvokomis – suvokti ir perprasti ugdymo dalykus ir juos nusakyti tiksliais terminais. Reikia stengtis susikalbėti – aiškiai suprasti, o ne tik maždaug nutuokti, ką norima pasakyti. Gal tobulinant sistemą reikėtų ir naujų terminų, bet jie turėtų būti logiškai įtraukti į visą struktūrą. Tik apgalvota sistema, aiškiai apibrėžianti sąvokų visumos–dalies santykius, leis struktūrinti mąstymą. Skelbiama, kad reikia ugdyti mokinių mąstymą, ypač kritinį, bet netinkamais terminais drumsčiamas ne tik mokinių, bet ir mokytojų mąstymas.“


Recenzijos

Art Spiegelman. Maus (rec. Rita Urnėžiūtė) ..... 22

Nagrinėjama, kaip verstinėje knygoje pavyko perteikti individualizuotą netaisyklingą pagrindinio pasakotojo Vladeko kalbą.


Pokalbiai

Visada darbų sūkuryje (Danguolė Mikulėnienė, kalb. Asta Leskauskaitė) ..... 26

Su dialektologe, kalbos istorike, daugelio straipsnių ir knygų autore, sudarytoja ir moksline redaktore Danguole Mikulėniene kalbamės apie mokslinio kelio pradžią ir jo kryptis, pedagoginę veiklą, lietuvių dialektologijos praeitį ir dabartį, Lietuvos mokslo sistemos permainas ir jų poveikį humanitariniams mokslams.


Kronika ..... 31

Janina Švambarytė-Valužienė pasakoja apie birželio 7–9 d. Klaipėdos universitete vykusią konferenciją „Baltų kalbos ir kultūros“.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
 

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.