Spausdinti

    Aštuntajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie kregždės įvaizdį lietuvių tradicinėje kultūroje, pasakojama, kada ir kodėl visuomenė kreipiasi į Valstybinę lietuvių kalbos komisiją įvairiais vardyno klausimais, pateikiama netikėtų įžvalgų apie mokinių požiūrį į lietuvių kalbą ir jos kūrybines galias... 


TURINYS

Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnai tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje. Kregždė ..... 3

     Kregždė – bene vienas vikriausių mūsų krašto paukščių. Su ja dažnai lyginamas žvalus, greitas, apsukrus, energijos pilnas, paprastai jaunas žmogus. Su kregždės krykštavimu mėgstama palyginti žmonių linksmą plepėjimą, čiauškėjimą. Smulkiojoje tautosakoje labai gausu įvairiausių kregždės giesmės pamėgdžiojimų. Apskritai kregždės vertinimas lietuvių tradicinėje kultūroje dažniausiai yra labai teigiamas, kregždei būdinga laimę, turtą nešančio paukščio simbolika.


Aktualijos

Vardyno klausimai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai – ir dėl gramatikos, ir dėl netikėtų pageidavimų (Aistė Pangonytė, kalb. Rita Urnėžiūtė) ..... 7

     Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsako į visuomenės klausimus dėl asmenvardžių, rengia ekspertines išvadas teismams dėl asmenvardžių užrašymo dokumentuose, teikia išvadas suteikiant ar keičiant gyvenamosios vietovės vardą, konsultuoja dėl gatvių vardų suteikimo. Kokių dažniausiai sulaukiama klausimų ir pageidavimų, kokių kyla problemų, su kokiais įdomiais atvejais susiduriama, pasakoja Kalbos komisijos Bendrojo skyriaus vyr. specialistė Aistė Pangonytė.


Pedagogo užrašai

Nida Poderienė. Kaip mokiniai vertina gimtąją kalbą ir jos kūrybines galias? ..... 15

    Pastariaisis metais tiriant mokinių kalbines nuostatas ir kalbinę savimonę, be kitų dalykų, domimasi ir požiūriu į lietuvių kalbą bei jos kūrybines galias, gimtosios kalbos ir tapatybės ryšiu, noru jausmus ir mintis reikšti lietuviškai ir mokytis lietuvių kalbos. Tyrėjų nuomone, gauti rezultatai kelia daugiau klausimų, nei duoda atsakymų, tačiau galima kalbėti ir apie ryškėjančias tendencijas. Nors didžioji dalis tyrime dalyvavusių mokinių teigia, kad didžiuojasi lietuvių kaip savąja kalba, vis dėlto tik apie pusė jų savo gimtąją kalbą vertina kaip šiuolaikinę kalbą. Tik pusė pradinukų ir trečdalis paauglių lietuvių kalbai linkę teikti pirmenybę norėdami išreikšti, ką galvoja ir jaučia. Dar mažesnė dalis mokinių mano, kad lietuvių kalbą reikia kurti. Kuo aukštesnės klasės, tuo labiau mažėja mokinių pasitikėjimas lietuvių kalbos kūrybinėmis galiomis, silpnėja nuostatos jas plėsti, teikti jai pirmenybę kitų kalbų atžvilgiu.


Mums rašo

Arnoldas Piročkinas. Dėl dviejų abejotinų kalbotyros terminų ..... 21

     Abejojama, ar tiksliai vartojami terminai „rašomoji kalba“ ir „šnekamoji kalba“ dviem bendrinės kalbos atmainoms – rašytinei ir sakytinei – vadinti. Kritiškai išnagrinėjus šiuos terminus siūloma bendrinės kalbos atmainas vadinti „rašytine bendrine kalba“ ir „sakytine bendrine kalba“. Apsisprendus vartoti šiuos terminus, „rašomosiomis kalbomis“ būtų galima vadinti išmirusių tautų kalbas, kurios mums žinomos ir pažįstamos tik iš raštų (pavyzdžiui, gotų kalba). Tuo terminu galėtume vadinti ir kalbų periodus, kai jos jau turėjo raštą ir rašytinių tekstų, bet dar nebuvo susidariusios bendrinės kalbos. O „šnekamosiomis kalbomis“ tiktų vadinti tas kalbas, kurios taip ir liko be rašto ar kurios turi tik buitinę atmainą.


Ernesta Kazakėnaitė. Aštuntasis Jono Kazlausko premijos laureatas ..... 24

     Rugpjūčio 1 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentui Migeliui Vijanuevai-Svensonui (Miguel Villanueva-Svensson) įteikta Jono Kazlausko premija.


Bonifacas Stundžia, Rita Urnėžiūtė. Lietuvių ir suomių kalbų pakerėta (Reginos Venckutės jubiliejui) ..... 26

     Rugpjūčio 18 d. gražią sukaktį šventė lituanistė, suomių-ugrų kalbų specialistė Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto docentė Regina Venckutė.


„Buvo laikomas kalbininku“ (Karolis Dapkus, 1933–2020)
(prisimena Vitalija Steponavičiūtė, Albina Šiupienienė, Irena Smetonienė, Marius Smetona) ..... 29

     Liepos 22 d. netekome teatro ir kino aktoriaus Karolio Dapkaus. Lietuvos televizijos žiūrovų atmintyje jis išliko kaip kalbos mokovas ir taisytojas laidelėje „Gerbkime žodį“ (1990–1999). Karolio Dapkaus ir Aldonos Vederaitės duetas buvo žiūrovų mėgstamas, laida populiari. Kolegos, bendradarbiavę su juo televizijoje ir kalbos renginiuose, prisimena drauge praleistą darbo ir kūrybos metą.


Apžvalga

Vytautas Sirtautas. Veiksmažodinis tarinys dabartinėje lietuvių kalboje (anotuoja Vilma Zubaitienė) ..... 34

Apžvelgiama 2019 m. pabaigoje publikuota Vytauto Sirtauto disertacija apie veiksmažodinį tarinį (parašyta 1968 m., apginta 1969 m.).

 

MELC išleido:

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.