Spausdinti

Aštuntajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Piročkinas ir V. Labutis svarsto, kuo skiriasi pasakymai „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“, J. Urbanavičienė žvalgosi po Birutės Jasiūnaitės „Lietuvių velniavardžius“, R. Urnėžiūtė pristato Metų žodžio ir Metų posakio rinkimų kandidatus, K. Garšva sveikina sukaktuvininkę prof. Grasildą Blažienę, V. Kuprevičius pristato Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, veikiančią literatūrologės, Vaižganto kūrybos tyrėjos Aldonos Onos Vaitiekūnienės 90­-mečiui skirtą parodą „Baltai pražydusiam“, K. Slotvinska dalijasi įspūdžiais iš tarptautinio kultūrinės lingvistikos seminaro „Vertybės lietuvių ir lenkų pasaulėvaizdyje“... 

 

TURINYS 


Arnoldas Piročkinas, Vitas Labutis. Ar sinonimiški pasakymai „pakelti vėliavą“ ir „iškelti vėliavą“? ..... 3

     Remdamiesi svarbiausiais lietuvių kalbos žodynais ir keletu dvikalbių žodynų, taip pat Jono Paulausko studija „Veiksmažodžių priešdėlių funkcijos dabartinėje lietuvių literatūrinėje kalboje“ (1958), autoriai teigia, kad bendrinėje kalboje veiksmažodžiai su priešdėliais pa- ir -, nors kartais būna gana artimos reikšmės, nėra sinonimiški. Veiksmažodžiais su priešdėliu pa- linkstama žymėti silpną veiksmo intensyvumą, dalinę veiksmo trukmę. O veiksmažodžiai su priešdėliu - rodo veiksmą, kuris jau negali būti tęsiamas, nes yra pasiekęs aukščiausią lygį. Palyginkime: pabūti – išbūti, parausti [žemę] – išrausti, palaikytiišlaikyti, pamokytiišmokyti, paplėstiišplėsti. Prie šios grupės pritampa taip pat veiksmažodžiai iškelti ir pakelti su papildiniu vėliavą. Pirmasis junginys čia įgauna ne tik vietos reikšmę, bet ir atspindi aukščiausią moralinį objekto, t. y. vėliavos, įvertinimą. Ji gali būti iškeliama aukščiau ar žemiau, iškišama pro langą, nuleidžiama nuo balkono ar su kotu pritvirtinama prie vartų – vis tiek ji bus iškelta. Tos reikšmės, suvokiant lietuvių kalbai būdingą reikšmių sistemą, neįgauna junginys pakelti vėliavą.
     Autorių pastabas dėl junginių pakelti vėliavą ir iškelti vėliavą reikšmės skirtumų remia administracinė ir specialioji vartosena.


Atgarsiai

Gintautas Grigas. Lietuvai tiekiami ne tik žemesnės kokybės maisto produktai ..... 7

     Pasigirsta nuomonių, kad Lietuvai tiekiama produkcija yra žemesnės kokybės negu analogiška produkcija, tiekiama į kitas Europos valstybes. Dažnai kokybės skirtumus ne taip lengva nustatyti, ypač maisto produktų. Tačiau yra gaminių, kurių kokybės skirtumai akivaizdūs. Tai kompiuterių klaviatūros – kokios raidės užrašytos ant jų klavišų? 

Kazimieras Garšva. Baltų kalbos ir baltistė ..... 8

     Akademikės Grasildos Blažienės mokslinių interesų sritys – prūsų, baltų kalbų onomastika, prūsistika ir baltistika, lyginamoji kalbotyra, kalbotyros istorija, šiuolaikinės kalbotyros kryptys ir metodai, Mažosios Lietuvos kultūros istorija, senųjų rankraščių paleografinė ir lingvistinė analizė, vertimo teorija ir praktika. Mokslininkė tiria senosios prūsų kalbos vietovardžius ir asmenvardžius, užfiksuotus neskelbtuose šaltiniuose – daugiausia lotyniškai ir vokiškai rašytuose Prūsijos hercogystės dokumentuose. Tad ir sukaktuvinės parodos, veikusios Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje, pavadinimas simbolinis – „Prarastos kalbos beieškant“. (Paskutinėmis vasaros dienomis Lietuvių kalbos institutas išleido Baltų kalbų ir vardyno tyrimo centro vadovės bibliografiją, kuri taip ir vadinasi – Grasilda Blažienė BIBLIOGRAFIJA. Leidinį sudarė kolegos.) 


Mums rašo

Vidmantas Kuprevičius. Savasčiai skleidžiantis, arba – kur Vaižgantas? ..... 11

     2019-­aisiais, Vaižganto metais, Kaune, Maironio lietuvių literatūros muziejuje, veikia literatūrologės, Vaižganto kūrybos tyrėjos Aldonos Onos Vaitiekūnienės 90­-mečiui skirta paroda „Baltai pražydusiam“.

Rita Urnėžiūtė. Metų žodžio ir Metų posakio kandidatų siūlymai – įspūdis įvairus ..... 15

     Apžvelgus pusmečio siūlymus, kaip sakė buvusi šalies vadovė apie vieną pretendentę į aukštas pareigas, – įspūdis įvairus.
     Žodžius ir posakius Metų žodžio ir Metų posakio rinkimams gali siūlyti visi: rašyti el. paštu metuzodis[eta]gmail.com, siųsti laiškus „Gimtosios kalbos“ redakcijai, komentuoti Metų žodžio paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“. Siūlymų ir komentarų organizatoriai laukia iki gruodžio 31 d.


Apžvalga

Birutė Jasiūnaitė „Lietuvių velniavardžiai (pristato Jolita Urbanavičienė) ..... 18

     „Lietuvių velniavardžiai“ – svarbus tarpdisciplininis tyrimas, ieškantis bendrybių tarp kalbotyros ir etninės kultūros, bei svarus indėlis į šiuolaikinę etnolingvistiką. Knygą nekantraudami atsivers kalbininkai, tautosakininkai, etnologai, mitologai, įvairių kitų specialybių humanitarai ir net tie, kuriuos traukia paslaptingas demonologijos pasaulis. (Tikrinių velnio vardų priskaičiuota 22, o kartu su tarminiais variantais – apie pusšimtis, žr. Birutės Jasiūnaitės straipsnį mokslo žurnale „Baltistica“, t. 52, Nr. 2 (2017).) 


Kronika
..... 20

     „Kronikoje“ – trys skyreliai: „Personalijos“, „Konferencijos, renginiai“, „Lietuvių kalbos draugijoje“. Išsamiausias pasakojimas – Karolinos Slotvinskos įspūdžiai iš tarptautinio kultūrinės lingvistikos seminaro „Vertybės lietuvių ir lenkų pasaulėvaizdyje“. Lietuvių kalbos draugijos naujienose – pasakojimai apie vasaros renginius Kuršėnuose ir Kėdainiuose.


Iš skaitinių

Vaižgantas apie knygas ir jų kalbą ..... 30 

 
Skelbimai 

  • Lietuvių kalbos institutas išleido du mokslo žurnalo „Acta Linguistica Lituanica“ tomus, žr. turinį Nr. 79 ir Nr. 80
  • Lietuvos kultūros tyrimų institutas išleido Nidos Gaidauskienės monografiją „Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė: modernėjančios savimonės kontūrai“. 
  • Pradėta „Gimtosios kalbos“ 2020 metų prenumerata, žr. melc.lt

 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.