Spausdinti

Aštuntajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Rimkutė ir L. Vilkaitė-Lozdienė atskleidžia, kokius skirtumus rodo dviejų žodžių – moteris ir vyras – kolokacijos portale DELFI.lt tyrimas; G. Grigas siūlo vietoj pavadinimo socialinio tinklo vartotojas ar naudotojas geriau vartoti dalyvis (pagal analogiją konferencijos dalyvis) arba narys (pagal analogiją bendruomenės narys); D. Pakalniškienė apžvelgia tarptautinės tarpdalykinės mokslinės konferencijos „Baltų kalbos ir kultūros 4“ (KU) pranešimus; R. Urnėžiūtė praneša, kad Jono Kazlausko premija įteikta Latvijos universiteto ir Stokholmo universiteto prof. Pėteriui Vanagui; A. Balašaitis nagrinėja, kas apie vietos kalbą ir kalbininkus rašoma Joniškio, Leipalingio, Sintautų ir Šakių kalendoriuose... 

TURINYS 


Erika Rimkutė, Laura Vilkaitė-Lozdienė. Moterys ir vyrai portale DELFI.lt: panašūs ar skirtingi? ..... 3

   Pastovieji žodžių junginiai, dažnai besikartojantys tam tikrų diskurso bendruomenių kalboje, vadinami kolokacijomis. Šie leksiniai vienetai yra lengvai atpažįstami, įprasti ir nuspėjami, pavyzdžiui: pastaruoju metu, darė stebuklus, priimti sprendimą, mesti iššūkį ir pan. Kolokacijos tiriamos įvairiais aspektais. Jas galima laikyti ir rodikliu, padedančiu nustatyti, kaip vaizduojamas vienas ar kitas reiškinys.
   Straipsnio autorės domisi dviejų žodžių – moteris ir vyras – kolokacijomis naujienų portalo DELFI.lt straipsniuose ir mėgina apibendrinti, ką iš šių kolokacijų galima pasakyti apie vyrų ir moterų vaizdavimo skirtumus. Apibendrindamos teminių kategorijų analizę, autorės teigia, kad vyrai ir moterys vaizduojami gana panašiai. Pirma pagal dažnumą teminė kategorija abiem žodžiams bendra – tai su sportu susijusios kolokacijos, trečioji susijusi su amžiumi. Žinoma, yra ir teminių kategorijų skirtumų, pavyzdžiui, kalbant apie moteris, dažniau kreipiamas dėmesys į išvaizdą. Žiūrint į būdą ir laimėjimus nusakančias kolokacijas, aiškėja, kad tiek moters, tiek vyro portretai kuriami gana pozityvūs, rašant apie abiejų lyčių atstovus labai daug kolokacijų sutampa. Apskritai galima daryti išvadą, kad nekuriami pernelyg neigiami ar teigiami lyčių paveikslai. 


Mums rašo

Gintautas Grigas. Kas bendrauja socialiniame tinkle: dalyviai,  vartotojai ar naudotojai? O gal nariai? ..... 13

     Laiško autorius atkreipia dėmesį, kad kalbant apie socialinius tinklus ne savo reikšme vartojami žodžiai vartotojai ir naudotojai. Svarstoma, kuo juos pakeisti. Pirmas siūlymas – suvokti socialinį tinklą kaip didelę nuolat veikiančią virtualią konferenciją. Jei sakoma konferencijos dalyvis, bet ne konferencijos vartotojas ar konferencijos naudotojas, galėtų būti ir socialinių tinklų (feisbuko, tviterio) dalyvis
     Antras siūlymas – žiūrėti į socialinį tinklą kaip į savitą bendruomenę. Kalbant apie bendruomenę, įprasta vartoti junginį bendruomenės nariai, tad pagal analogiją galėtų būti ir feisbuko nariai, tviterio nariai.


Aktualijos

Rita Urnėžiūtė. Diena, kai Matiešionys tampa baltistikos židiniu ..... 13

     Rugpjūčio 1 d. Matiešionyse, gimtojoje kalbininko Jono Kazlausko (1930–1970) sodyboje, paminėtos 88-osios jo gimimo metinės ir įteikta žymiojo baltisto vardu pavadinta premija. Jau tapo tradicija šią dieną ir šioje vietoje įteikti Birštono savivaldybės įsteigtą premiją, skiriamą už reikšmingus baltistikos darbus. Prasminga ir simboliška, kad šiemet, minint Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį, Jono Kazlausko premija tapo tarptautiniu apdovanojimu: laureatu paskelbtas Latvijos universiteto ir Stokholmo universiteto profesorius Pėteris Vanagas (Pēteris Vanags).


Antanas Balašaitis. Kalba ir kalbos darbininkai regionų kalendoriuose ..... 16

     Kalendoriai, kaip tam tikra periodinės spaudos atmaina, Lietuvoje atsirado XVII amžiuje. Lietuviškų kalendorių pradininko garbė priklauso švietėjui Laurynui Ivinskiui (1810–1881). Susigrąžinus lietuvišką spaudą, o ypač atgavus Nepriklausomybę kalendorių pagausėjo, jų tematika išsiplėtė. Dar XX a. pradžioje pradėti leisti ir regionų kalendoriai. Vienas pirmųjų buvo „Vilniaus kalendorius“ (1906–1938). Keliolika metų buvo leidžiamas „Biržų kalendorius“ (1910–1927), rengiamas evangelikų reformatų kunigo Povilo Jakubėno su Martynu Yču. 1914 m. Juozas Masiulis pradėjo leisti „Panevėžio kalendorių“. Panašių miestų ar regionų kalendorių leidžiama ir dabar. Be kitų dalykų, juose skiriama vietos ir krašto kalbai, ir kraštiečiams filologams. Šiuo aspektu apžvalgos autorius nagrinėja keturis kalendorius: „Leipalingio kalendorių“, „Šakių kalendorių“, „Sintautų kalendorių“ ir Joniškio krašto etninės kultūros kalendorių „Nauji gaspadoriai – švieži kalendoriai“.


Regina Venckutė. Į amžinybės tolius palydint ..... 29

     Liepos 29 d. mirė Vilniaus universiteto docentė, anglų kalbos dėstytoja, anglų ir lietuvių leksinės semantikos tyrėja Gražina Rosinienė (1939–2018).


Kronika ..... 26

     Šio numerio „Kroniką“ sudaro du skyreliai: „Personalijos“ ir „Konferencijos, renginiai“. Greta kitų mokslinių ir kalbos populiarinamųjų renginių apžvalgos išsamiau rašoma apie birželio 15–16 d. Klaipėdos universitete vykusią tarptautinę tarpdalykinę mokslinę konferenciją „Baltų kalbos ir kultūros 4“. Konferencijos dalyvių pranešimus apžvelgia Dalia Pakalniškienė. 

 

Skelbimai

Pradedama 2019-ųjų „Gimtosios kalbos“ prenumerata! 12 numerių komplektą galima užsisakyti

  • įprastai ir gauti paštu – 18,60 Eur (pristatymo išlaidos įskaičiuotos);
  • internetu elektroninį variantą (PDF) – 14,52 Eur (gausite el. paštu anksčiau, kainuos pigiau; užsakymas svetainėje www.melc.lt).

     Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Komercijos skyriuje prenumerata priimama nuo 2018 metų rugsėjo 1 d. iki gruodžio 20 dienos. Prenumerata Lietuvos pašte prasidės vėliau (tikslesnės informacijos ieškokite www.prenumeruok.lt).

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.