Spausdinti

Aštuntajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Aleksaitė – apie madingų žodžių virsmą nuvalkiotomis įmantrybėmis ir anglakalbės akademinės bendruomenės pastangas sugrąžinti išstumiamus žodžius ir posakius į vartoseną; J. Kovalevskaitė ir E. Rimkutė – apie dvi pastoviųjų junginių grupes iš „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ (VDU); J. Švambarytė-Valužienė – apie vyrų ir moterų viršutinių drabužių tarminius pavadinimus; V. Butkus – apie datos rašymo klaidas viešuosiuose užrašuose; G. Grigas – apie lietuvių kalbos T indeksą internetinės vertimo agentūros „Translated“ reitinge; P. Kniūkšta polemizuoja su nuostata, esą, kalbos priežiūra Lietuvoje nereikalinga... 

TURINYS

Jolanta Kovalevskaitė, Erika Rimkutė. Frazeologizmai ir posakiai tekstyne: kokie pučia vėjai? ..... 3

Esame įpratę, kad nagrinėjant lietuvių kalbos frazeologizmus dažniausiai aiškinamasi, kaip įvairūs autoriai juos vartoja ar perkuria. Bet kalbos vartotojams turbūt ne mažiau įdomu sužinoti, kurie frazeologizmai dabartinėje kalboje populiariausi, apie kuriuos reiškinius rašant jų prisireikia. Straipsnio autorės, remdamosi „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodyno“ duomenimis, nagrinėja, kokia yra dabar mūsų kalboje vartojama frazeologija. „Lietuvių kalbos daiktavardinių frazių žodynas“, parengtas „Dabartinės lietuvių kalbos tekstyno“ pagrindu, yra ne tik žodynas, bet ir patogi duomenų bazė. Joje galima ieškoti ir konkrečių junginių, ir paskirų žodžių, ir pageidaujamų gramatinių formų. Ši duomenų bazė yra vertingas šaltinis naujesniems frazeologijos žodynams kurti ar papildyti.
Apžvelgiamus junginius autorės skirsto į dvi grupes: 1) užfiksuoti „Frazeologijos žodyne“ ir aptinkami Dabartinės lietuvių kalbos tekstyne, 2) tik tekstyne rasti žodžiai ir posakiai (pavyzdžiui, atėjo į pasaulį; pasitraukė iš žaidimo ir pan.). Abiejų grupių junginiai smulkiau klasifikuojami pagal reikšmę. Atkreipiamas dėmesys į normos požiūriu prieštaringai vertinamus junginius, pavyzdžiui, makaronus (ant ausų) kabinti; nevynioti žodžių į vatą.


Janina Švambarytė-Valužienė. Viskas patink ir pritink, nieko daugiaus nebereik ..... 13

Straipsnių apie aprangos žodžius tarmių žodynuose ciklą (pradžią žr. GK 2017 5 8–15) tęsia pasakojimas apie viršutinius vyrų ir moterų drabužius: paltus, sermėgas, rudines, skrandas, kailinius. Kaip ir ankstesniuose ciklo straipsniuose, su šiais drabužių pavadinimais taip pat esama šmaikščių pasakymų (ma paltas senas kap ir aš paci), vaizdingų palyginimų (lenda kaip utėlė į skrandą).
Atskirai aprašomi drabužiai, kuriais žmogus gyvenime apvelkamas tik kartą – per krikštynas ir laidotuves. Iliustraciniai sakiniai su šių drabužių pavadinimais atspindi ir skirtingų Lietuvos kraštų tradicijas, ir per ilgą gyvenimą sukauptą išmintį (smertinė suknia mirties neataneša).

 

Atgarsiai

Pranas Kniūkšta. Kalbos priežiūra – ne vien kontrolė ..... 20

Polemizuojama su knygos „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“ autorių L. Vaicekauskienės ir N. Šepečio nuostata, kad kalbos priežiūra Lietuvoje esanti nereikalinga.

 

Mums rašo

Gintautas Grigas. Lietuvių kalbos vieta internete ..... 24

Pasaulyje gyvena apie 7,5 milijardo žmonių, Lietuvoje – apie 3 milijonus. Jeigu kalbas išrikiuotume pagal jomis kalbančiųjų skaičių, lietuvių kalba nepatektų nė į pirmąjį šimtuką. Tačiau pagal internetinės vertimo agentūros „Translated“ kasmet skaičiuojamą kiekvienos kalbos T indeksą lietuvių kalba patenka ne tik į pirmąjį šimtuką, bet ir į pirmąjį penkiasdešimtuką.
„Taigi, esame ne tokie maži. Tai lemia mūsų didesnis naudojimasis internetu ir didesnė perkamoji galia (apskaičiuojama pagal gyventojo išlaidas pirkiniams) negu daugelyje šalių, turinčių daugiau gyventojų. Džiugina ir tai, kad prognozuojamas lietuvių kalbos indekso didėjimas. Didžiausias indekso didėjimas prognozuojamas kinų ir portugalų kalboms, didžiausias mažėjimas – anglų kalbai.“


Vytautas Butkus. Dar sykį apie datos rašymą ..... 25

Atkreipiamas dėmesys į nelietuvišką datos trumpinimą skelbimuose, prekių etiketėse ir kitur.

„Mane senokai šiek tiek trikdo lietuvių blaškymasis nelietuviškai trumpinti datas. Pavyzdžiui, rugpjūčio 3-iosios vakarą Palangos koncertų salėje klausiausi ir žiūrėjau Rudžero Leonkavalio (Ruggiero Leoncavallo) operą „Pajacai“. Salės vestibiulyje – didžiulis būsimo koncerto skelbimas su įrašyta data: 16.08.2017. Visas tekstas greta parašytas tik lietuviškai. Kodėl tad visiškai lietuviškuose tekstuose lietuviai nesilaiko tradicinio lietuviško datos rašymo: pirmiausia – metai, toliau – mėnuo, paskiausiai – diena?“


Svetur

Agnė Aleksaitė. Madinga kalba – madingas žmogus? ..... 26

Lietuvoje dar tik randasi pavienių bandymų į kalbą žvelgti kaip į mados objektą, o ne vienoje užsienio šalyje, ypač Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, jau seniai nagrinėjamos kalbos ir žmogaus įvaizdžio sąsajos. Anglakalbėje visuomenėje pastebima, kad dažnai vartojami madingieji žodžiai ar posakiai tampa įkyriais kalbos štampais, užgožiančiais ir iš vartosenos stumiančiais kitas kalbinės raiškos priemones, todėl kyla poreikis kratytis madingųjų elementų. Tokių iniciatyvų imasi akademinė bendruomenė, žurnalistai, populiarių kalbos patarimų rengėjai.

 

Žiupsneliai

Zita Alaunienė. Kaip parašyti gerą brandos egzamino rašinį (konkretūs nurodymai ir puikaus rašinio pavyzdys) ..... 30

Tęsdama ironiškus svarstymus apie lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą, šį kartą autorė rašo, kaip reikėtų pasirinkti temą ir kaip ją susieti su privalomai reikalaujamo autoriaus kūryba.

 

Iš skaitinių (kūrėjai apie kalbą) ..... 32

Mintys apie kalbą ir kūrybą iš vasaros pokalbių su Daina Opolskaite, Tomu Venclova, Eugenijumi Ališanka

„Keli klausimą, ar poetas yra kalbos pašauktinis. O gal vis dėlto šauktinis? Daugelis savo gyvenimo su kalba nesiejančiųjų čia neįžiūrėtų jokio skirtumo – juk viso labo nereikšmingas priešdėlis. Bet ką sako „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“? Pašauktinis – atsargos karys, šaukiamas tarnauti, šauktinis – į būtinąją karinę tarnybą šaukiamas jaunuolis. Taigi kuris labiau tinka poetui? Ar jis jau yra kalbos karys kažkokiu latentiniu pavidalu, jau vienaip ar kitaip atlikęs pareigą kalbai, turintis tam tikrų karybos įgūdžių, kuris vėl pašaukiamas tarnybai, t. y. rašymui, ar jis vis dėlto yra naivus jaunuolis (šiuo atveju kalbame ne apie amžių, bet apie būseną), stojantis į plunksnagraužių armiją ir prisiekiantis besąlygiškai paklusti kalbos įsakymams? Apie šias filologines vingrybes pirmiausia kalbu tam, kad parodyčiau rašytojo beviltišką priklausomybę nuo kalbos. Ir kartu neišvengiamą norą tai priklausomybei pasipriešinti. Eilėraštyje man rūpi kiekvienas žodis, jo vieta sakinyje, o kartu nuolat abejoju kalbos galimybėmis pasakyti tai, ką noriu pasakyti <…> Taip, kadaise buvau šauktiniu, dabar dažniau pasijuntu esąs pašauktiniu.“ (Eugenijus Ališanka)

 

Skelbimas

  • Nuo 2017 m. rugsėjo 1 d. „Gimtosios kalbos“ žurnalo 2018 m. prenumerata priimama svetainėje www.melc.lt ir leidybos centre (išsamesnė informacija tel.: (8 5) 245 77 20, (8 5) 243 13 64).

 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.