Spausdinti
Aštuntajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Mataitytė iš žodynų ir patarlių, priežodžių rinkinių pateikia daugybę frazeologinių posakių su žodžiu „arklys“ ir jo sinonimais (žirgas, kumelė, kumelys, eržilas, drigantas, ašva, ašvienis, kuinas), taip pat naujų posakių (kieno nors arkliukas, laikyk arklius ir kt.); J. Švambarytė-Valužienė iš tarmių žodynų ištraukia pasakymus apie vasaros pabaigos dienas ir šventes („Kai starkus atskrenda, tai atsineša pusiaudienius, kai išskrenda, išsineša“); L. Murinienė pasakoja apie sintaksės variantų konkurencijos tyrimą (atlieka LEU, remia VLKK); N. Čižikienė 2013 m. Petro Būtėno premijos laureatės Lionės Lapinskienės klausia apie plačią lituanistinę veiklą; „Kronikoje“ – žiniasklaidos pranešimai valstybinės kalbos politikos tema; pabaigoje žiupsnelis ironijos: kas „smogė“ žurnalistams per saiko jausmą?


TURINYS
 

Inga Mataitytė. Arklio metai frazeologijoje ..... 3

Arklys nuo žiliausios senovės buvo žmogaus gyvenimo ir likimo palydovas – tiek valstiečio, tiek kario, tiek kilmingo didžiūno. Tai atsispindi įvairių tautų, aišku, ir lietuvių, liaudies kūryboje (pasakose, dainose) ir kalboje (priežodžiuose, frazeologijoje). Žodynuose, patarlių ir priežodžių rinkiniuose esama daug frazeologinių posakių su žodžiu arklys (mažiau su žirgas, kumelė, kumelys, eržilas, drigantas, beveik ar visai nėra su žodžiais ašva, ašvienis, kuinas). Yra ir frazeologinių posakių, kuriuose pats arklys neminimas, bet turimi omenyje jam būdingi ar su juo susiję veiksmai (stoti piestu, atleisti vadžias ir pan.).

Didžioji dalis žodynuose surašytų senųjų tradicinių lietuviškų frazeologizmų ar posakių su žodžiu arklys ir jo sinonimais dabartinėje kalboje bevartojami retai, bet arklys iš frazeologijos nesiruošia išnykti, jis pereina į naujus posakius, šalia rečiau vartojamų ar nebevartojamų tradicinių plinta ar jau seniai yra paplitę nemažai naujų frazeologizmų, kurie dar nėra įtraukti į pagrindinius ar išvis į jókius žodynus. Atėję jie dažniausiai per anglų, rusų kalbas, o kiti tokie universalūs, kad nė negali pasakyti, iš kur imti.

Straipsnyje kaip tik ir nagrinėjama naujoji (t. y. ne paveldėtoji) arklio ir žirgo frazeologija (princas ant balto žirgo, atjoti ant (balto) arklio (žirgo), laikyti (tramdyti) arklius, arkliai perkėloje (brastoje) nekeičiami, mano (kieno nors) arkliukas ir kt.).


Janina Švambarytė-Valužienė. Vasara ir prašvilpė ..... 11

Tęsdama ankstesniuose šių metų straipsniuose pradėtą temą, autorė domisi, kaip tarmių žodynuose atspindima vidurvasario darbų ir paskutinių vasaros švenčių, ypač Žolinės, leksika.


Aktualijos

Lietuvos edukologijos universiteto projekto „Lietuvių kalbos sintaksės normų ir rekomendacijų santykio su dabartine vartosena tyrimas“ apžvalga (Lina Murinienė) ..... 15

Pasakojama apie LEU Lietuvių kalbotyros ir komunikacijos katedros atliekamą sintaksės variantų konkurencijos tyrimą, atskleidžiama, kokius konkrečius norminimo klausimus sprendžia šiame darbe dalyvaujantys kalbininkai.


Pokalbiai

Žvelgiant į save kitaip (Lionė Lapinskienė, kalb. Nijolė Čižikienė) ..... 18

2013 m. Petro Būtėno premijos laureatė Lionė Lapinskienė pasakoja apie savo studijas, darbą mokykloje ir plačią lituanistinę veiklą – vienos ar su bendraautoriais išleistas knygas ir naujiems leidiniams kaupiamą medžiagą.


Kronika ..... 24

Šio numerio kronikoje skelbiamas skyrelis „Valstybinė kalba“.


Žiupsneliai

Smogikų žurnalistika ..... 31

Žiniasklaidoje vis smogia, smogė, smogs… Kas nors kam nors, kas nors per ką nors, skaudžiai, žiauriai, negailestingai, iš pasalų… Tik kas taip skaudžiai smogė žurnalistams per saiko jausmą?
 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė


Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.