Spausdinti
Septintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje V. Garliauskas ginčija naujausioje „Lietuvos istorijoje“ iškeltą mintį, kad Lietuvos vardas gali būti atsiradęs iš etnonimo „liečiai“ ar „leičiai“, ir primena hidroniminį kilmės aiškinimą; I. Mataitytė taisyklingumo požiūriu įvertina pasakymą „karališkasis kūdikis“; R. Urnėžiūtė atkreipia dėmesį į vertimo netikslumus, stilistiškai nemotyvuotą tarptautinių žodžių vartojimą „Obuolio“ išleistame Jean’os M. Auel romane „Urvinio lokio gentis“; LKD Jurbarko skyriaus pirmininkė A. Pauliukaitienė pasakoja, kaip jurbarkiškiai prisimena šiame krašte gimusią kalbininkę Eleną Grinaveckienę; „Kronikoje“ pasakojama apie projekto „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ baigiamąjį seminarą ir diskusiją „Valstybinė lietuvių kalba 16-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje“, ekspediciją į Dieveniškes, kt.


TURINYS

 

Vidas Garliauskas. Lietuvos vardas ir naujausioji „Lietuvos istorija“ ..... 3

Ar pagrįstai naujausioje „Lietuvos istorijoje“ skelbiama, kad Lietuvos vardas gali būti atsiradęs iš etnonimo liečiai ar leičiai? Ar tokių teiginių skelbėjai yra išstudijavę, kaip vietų vardų tyrėjai aiškina Lietuvos vardą ir etnonimą lietuvis? Ar Lietuvos vardas sietinas tik su Neries Lietauka? Ką vardyno medžiaga sako apie lietuvių ir latvių etnosų formavimąsi? Kas dar šiuose baruose neištirta?

Svarbiausios straipsnio išvados: a) vardyno duomenys rodo, kad Lietuvos vardas yra hidroniminės kilmės; b) lietuviai, atrodo, yra atėję iš Nemuno aukštupio srities, iš ten išstumdami latvius ir daug kur maišydamiesi su jais; c) yra buvusios bent dvi Lietuvos žemės: „*Metimero Lietuva“ prie Naugarduko (XI–XII a. apnaikinta slavų) ir „Neries Lietuva“, iš kurios XIII a. pradžioje atsirado Mindaugo Lietuvos valstybė; d) Zietelos lietuvių šnekta, gyvuojanti maždaug nuo VI a., veikiama vakarų baltų ir latvių dialektų, išlaikė tokių reliktų, dėl kurių įgyja išskirtinę reikšmę lietuvių (ir latvių) etnogenezės problemoms spręsti. Šios šnektos tyrėjai, ypač Aloyzas Vidugiris, nusipelno didžiausios pagarbos; e) akivaizdu, kiek dar daug spręstinų vien su Lietuvos vardu susijusių problemų.

Vienas svarbiausių istorijos šaltinių, anot Kazimiero Būgos, yra „žodžiai-dokumentai“, t. y. vietovardžiai. Todėl istorikai turėtų būti geriau susipažinę su vietų vardų tyrėjų darbais ir atsakingiau rašyti apie tokius brangius lietuviams vardus kaip Lietuva.


Klausimų kraitelė


Ar tinkamas būdvardis junginyje karališkasis kūdikis?
(Inga Mataitytė) ..... 12

Nesakome kunigaikštiškoji duktė, valdoviškasis sūnus, princiškoji žmona, prezidentiškasis patarėjas ir pan. Visi nė nesusimąstę tokiais atvejais pavartos daiktavardžio kilmininką: kunigaikščio, valdovo, princo, prezidento.

Būdvardis karališkas, o ypač jo įvardžiuotinė forma, čia yra tradiciškai susidariusi išimtis (be abejo, paveikta kitų Europos ir slavų kalbų šio būdvardžio – angl., pranc. royal, isp. real, it. regale, vok. königlich, lenk. królewski, rus. королевский – vartosenos). Jo semantinis junglumas kur kas didesnis už kitų tokių priesagos -iškas būdvardžių. Įprasta ne tik karališkoji pilis, karališkasis teatras, karališkieji aktai, bet ir daugybė šio būdvardžio junginių su žmones ar kuopines žmonių sąvokas reiškiančiais daiktavardžiais. Galima išskirti tokias tris reikšmines grupes: 1) susijęs su karalyste kaip valstybe: karališkieji valstiečiai (t. y. valstybiniai, laisvieji, ne dvarininkų baudžiauninkai), karališkieji jūrų pėstininkai, karališkieji jėgeriai…; 2) susijęs su karaliaus dvaru, tarnaujantis karaliui: karališkasis gydytojas, karališkasis astronomas, karališkasis raštininkas…; 3) priklausantis karalių dinastijai, karališkos kilmės: karališkoji giminė, šeima, karališkoji pora, karališkieji tėvai, karališkieji asmenys… Štai čia pritampa ir pastaruoju metu suaktyvėjusios vartosenos junginys karališkasis kūdikis (naujagimis, mažylis...).

Būdvardžio karališkas pavyzdžiu panašiai vartosenoje išplėsta ir būdvardžio imperatoriškas semantika: imperatoriškoji šeima, imperatoriškoji pora


Kaip turi būti: atiduoti pagarbą ar pareikšti pagarbą? (Iš VLKK Konsultacijų banko) ..... 13

Tinka ir atiduoti, ir pareikšti pagarbą, bet yra reikšmės skirtumų: Sveikindamiesi tarpusavyje kariai privalo atiduoti pagarbą Statuto nustatyta tvarka; Karys privalo atiduoti pagarbą Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimo Pirmininkui, Ministrui Pirmininkui, krašto apsaugos ministrui, kario uniformą dėvinčiam kariui; Jungtinių Valstijų atstovybė prie Europos Sąjungos naudojasi proga dar kartą pareikšti Europos Bendrijų Komisijai aukščiausią pagarbą.


Kiek didžiųjų rašyti pavadinime: Arabų Lyga ar Arabų lyga?
(Iš VLKK Konsultacijų banko) ..... 13

Pagal VLKK 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ 2.6.3 punktą (Žin., 1997, 63-1490) reikšmingiausių organizacijų, visuomeninių judėjimų pavadinimų visi žodžiai gali būti rašomi didžiąja raide, pvz.: Lietuvos Sąjūdis, Baltijos Asamblėja, Baltijos Taryba. Taip pat gali būti rašoma ir Arabų Lyga (nors ne klaida rašyti ir viena didžiąja – Arabų lyga, taip yra VLE I 698; Europos terminų žodyne „Eurovoc“, atitikmenys kitomis kalbomis: angl. Arab League, vok. Arabische Liga, pranc. Ligue arabe), dar plg. Europos Bendrija.
Pavyzdžiai (internetinės žiniasklaidos): Arabų Lygos vadovas reikalauja tirti Sirijos nusikaltimus; Arabų Lyga šeštadienį paskelbė sustabdžiusi stebėtojų misiją Sirijoje; Arabų Lygos lyderiai priėmė naują rezoliuciją.


Recenzijos


Jean M. Auel. Urvinio lokio gentis
(rec. Rita Urnėžiūtė) ..... 14

Recenzuojamas „Obuolio“ leidyklos išleistas Džinos Mari Auel romano vertimas (vertė Rasa Krulikauskienė ir Nomeda Berkuvienė). Atkreipiamas dėmesys į vertimo netikslumus, pažodžiui išverstus fragmentus, stilistiškai nemotyvuotą tarptautinių žodžių vartojimą.


Mums rašo


Jurbarke išaugusi dialektologė (Aldona Pauliukaitienė) ..... 19

Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus pirmininkė Aldona Pauliukaitienė pasakoja, kaip jurbarkiškiai prisimena šiame krašte gimusią kalbininkę Eleną Grinaveckienę ir gerbia jos atminimą.


Kronika ..... 21

Skelbiamas „Personalijų“ skyrelis, pasakojama apie neseniai įvykusius kalbos seminarus ir kitus renginius. Išsamiausi pasakojimai parengti apie projekto „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“ baigiamąjį seminarą ir diskusiją „Valstybinė lietuvių kalba 16-osios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje“. Skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ rašoma apie birželio pabaigoje Dieveniškėse surengtą ekspediciją.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė



Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.