Spausdinti
8-ajame 2012 m. „Gimtosios kalbos“ žurnalo numeryje V. Rudaitienė atkreipia dėmesį į tai, kad gausėja tarptautinių veiksmažodžių, pateikia sakinių su veiksmažodžiais „fokusuoti“, „inovuoti(s)“, „indoktrinuoti“, „legitimuoti“, „simplikuoti“, „stigmatizuoti“, „trivializuoti“ ir skatina pasvarstyti, kuo juos pakeisti; R. Stundžinas aptaria trijų statybos žinynų – „Medinė statyba: jaukių namų žinynas“, „Namo statyba ir rekonstrukcija“, „Tavo interjeras: jaukių namų žinynas“ – terminus ir pastebi, kad tos pačios klaidos dažnos ir elektroninėje erdvėje, reklamos tekstuose; R. Urnėžiūtė aiškina, iš kur atsirado „vekuoti (vakuoti)“; V. Kavaliauskas primena, kad žodžio „gandras“ nustatytos dvi kirčiavimo gretybės – 2-oji ir 4-oji kirčiuotės (gañdrai ir gandraĩ, dgs. V.); prof. Kazimieras Župerka ir doc. Janina Barauskaitė, kalbinami S. Inčiūrienės, prisimena Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus istoriją; apžvelgiami trys nauji kalbotyros žurnalų numeriai...

 

TURINYS 


Vida Rudaitienė. Tarptautinių veiksmažodžių vartosena ir lietuvių kalbos normos ..... 3

Lietuvių kalboje gausėja tarptautinių veiksmažodžių. Ryškus polinkis darytis veiksmažodžių iš tarptautinių daiktavardžių ir būdvardžių. Kartais sunku nustatyti, ar vartojamas tarptautinis veiksmažodis paimtas iš anglų kalbos ir aplietuvintas ar jis sudarytas su priesagomis -uoti, -inti iš lietuvių kalboje turimo tarptautinio daiktavardžio ar būdvardžio.
Randasi ir tokių veiksmažodžių, kurie neturi lietuvių kalboje pamatinio daiktavardžio ar būdvardžio. Tikėtina, kad jie pakliūva į lietuvių kalbą iš anglų kalbos. Blogiausia tai, kad daugelis plintančių veiksmažodžių visai be reikalo vartojami vietoj turimų savų lietuviškų ar įprastų tarptautinių tos pačios reikšmės veiksmažodžių. Rastis vis daugiau tokių veiksmažodžių skatina ir kalbos vartotojų noras neva moderninti savo kalbą, įmantrauti, siekti kitoniškumo.
Autorė pateikia sakinių su plintančiais naujaisiais tarptautiniais veiksmažodžiais (fokusuoti, inovuoti(s), indoktrinuoti, legitimuoti, simplikuoti, stigmatizuoti, trivializuoti ir kt.) ir skatina pasvarstyti, kaip lietuviškais ar jau prigijusiais tarptautiniais žodžiais įvardyti kalbamus veiksmus ar reiškinius.


Robertas Stunžinas. Statybos žinynų terminija ir dabartinė vartosena ..... 9

2008 m. buvo išleisti keli statybos žinynai: „Medinė statyba: jaukių namų žinynas“, „Namo statyba ir rekonstrukcija“, „Tavo interjeras: jaukių namų žinynas“. Leidiniuose būta visokių kalbos ydų – žodyno, žodžių sandaros, sintaksės, stiliaus, rašybos. Pastebėta, kad žinynų kalbos ir terminijos klaidos dažnos ir elektroninėje erdvėje, reklamos tekstuose.
Specialieji žinynai yra svarbi terminijos sklaidos ir profesinės kalbos ugdymo priemonė, tad jų kalba ir terminija turėtų būti tvarkoma atidžiau.


Klausimų kraitelė


Iš kur atsirado vekuoti (vakuoti)?
(Rita Urnėžiūtė) ..... 16

Šnekamojoje kalboje žodis vekuoti (vakuoti) išplitęs, patekęs į LKŽ ir į kai kuriuos tarmių žodynus. LKŽ vekuoti reikšmė nurodoma „konservuoti“. Su šaknies variantu vak- šis žodis LKŽ neužfiksuotas. Pastabų dėl vekuoti kilmės LKŽ nėra.

Panagrinėjus lenkų kalbos pavyzdžius manytina, kad šis žodis yra skolinys. Štai Vitoldo Doroševskio (Doroszewski) žodyne (1958–1969) veiksmažodis wekować reiškia „konservuoti maisto produktus tam tikruose stiklainiuose; kaitinti vandens katile į tam tikrus stiklainius sudėtus maisto produktus“. Žodyno autorius tuos stiklainius vadina konkrečiai – weki: [...] konserwować potrawy umieszczając je w wekach.

Wek – tai „specialios formos stiklainis, sandariai uždengiamas stikliniu dangteliu su guminiu tarpikliu, skirtas vaisių, daržovių, mėsos konservams laikyti“: [...] pasteryzowanie w słoikach z gumkami, zwanych wekami. Pateikiama kilmės nuoroda – iš vokiečių Weckglass (http://doroszewski.pwn.pl). Sudurtinio daiktavardžio Weckglass antrasis dėmuo -glass reiškia stiklą, o pirmasis yra 1900 m. Vokietijoje pradėjusio veikti stiklo fabriko įkūrėjo Johano Karlo Veko (Weck) pavardė.

Be siauresnės reikšmės žodžių wek ir wekować, Doroševskio žodyne yra bendresnės reikšmės daiktavardis słoik (jį atitinka liet. stiklainis) ir veiksmažodis konserwować „konservuoti“.

Konservuoti Veko fabriko stiklainiuose, matyt, buvo populiaru, nes ir patys vokiečiai pasidarė veiksmažodį einwecken, ir kitoms kalboms šios šaknies žodžių paskolino. Turbūt ir stiklainiai, ir pats konservavimo būdas per lenkus ar tiesiogiai iš vokiečių atėjo iki Lietuvos, pasiskolinto žodžio vekuoti reikšmė šnekamojoje kalboje išsiplėtė ir ėmė reikšti ne tik konservavimą tam tikruose stiklainiuose, bet stiklainiuose apskritai.

Šnekamojoje kalboje vartojami du fonetiniai variantai: vekuoti ir vakuoti. Antrasis, ko gero, virsta savitu liaudies etimologijos reiškiniu: jį mėginama sieti su lotyniškos kilmės tarptautiniais žodžiais vakuoti ir vakuumas. Tokia sąsaja visai suprantama. Konservų stiklainius reikia sandariai uždaryti, kad į juos nepakliūtų oro. O ilgas ir sudėtingas konservavimo būdas, kai stiklainiai, uždengti dangteliais, kaitinami specialiuose katiluose, kaip tik skirtas tam, kad stiklainiuose neliktų oro.

Kur nėra oro, ten vakuumas, taigi žmonės kartais sieja tuos du žodžius ir mano, kad vakuoti reiškia „konservuoti sandariai uždaromuose stik¬lainiuose“. Beje, Doroševskio žodyne wekować ir wakować – visiškai skirtingi žodžiai, nesusiję jokiomis liaudies etimologijomis.

Vekuoti ir vakuoti – šnekamosios kalbos dalykas, kulinarijos ir maisto pramonės tekstuose jau tvirtai įsigalėjęs konservuoti.


Kaip kirčiuoti: gandrai ar gandrai?
(Vidas Kavaliauskas) ..... 19

Norminamuosiuose lietuvių kalbos žodynuose, akcentologijos literatūroje paprastojo daiktavardžio gandras buvo teikiama tik 2 kirčiuotės norma (dgs. gañdrai, gañdrų, gañdrams, gandrùs, gañdrais).
Atsižvelgdama į realiąją vartoseną, 2003 m. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pasiūlė pakoreguoti šio daiktavardžio kirčiavimo normą – greta pagrindinio 2 kirčiuotės varianto įteisintas ir 4 kirčiuotės variantas (dgs. gandraĩ, gandrų̃, gandráms, gandrùs, gandraĩs).
Remdamasis eksperimentiniais tyrimais, autorius įrodo, kad gyvojoje kalboje šie kirčiavimo variantai rikiuojasi kitokia tvarka. Dėl didelio atotrūkio tarp realiosios vartosenos ir kodifikuotos kirčiavimo normos siūloma ateityje daiktavardžio gandras kirčiavimo variantus sukeisti vietomis – gañdras 4, 2.


Lietuvių kalbos draugija

Penktas dešimtmetis kalbos idealo link (parengė Sigita Inčiūrienė) ..... 22

Lietuvių kalbos draugijos Šiaulių skyriaus istoriją prisimena šio draugijos garbės nariai Šiaulių universiteto profesorius emeritas Kazimieras Župerka ir docentė Janina Barauskaitė.


Apžvalga
..... 27

Apžvelgiami trys nauji kalbotyros žurnalų numeriai:
„Archivum Lithuanicum“ 13-asis (pristato Rita Urnėžiūtė)
„Kalbos kultūra“ 84-asis (pristato Inga Mataitytė)
„Terminologija“ 18-asis (pristato Solvita Labanauskienė)

 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

 

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.