Spausdinti

     Septintajame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje rašoma apie voverės įvaizdį tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje, Sigito Gedos vertimų leksiką, skelbiamas pokalbis apie anglų ir suomių kalbų santykius dabartinėje Suomijoje, pristatomi mokyklose atlikto lietuvių kalbos socialinės vertės tyrimo rezultatai... 

 

TURINYS  

 

Birutė Jasiūnaitė. Gyvūnai tradicinėje frazeologijoje ir etninėje kultūroje. Voverė ..... 3

   „Puodas verda, o dar voveris šakoj“ (Marijampolė); „Voverė da medy, ė jau puodus kaičia“ (Švenčionys). Šiomis patarlėmis pajuokiamas žmogus, iš anksto besidžiaugiantis įsivaizduotais laimėjimais. Vikri ir daili voverė – įdomus etninės kultūros personažas. Straipsnyje domimasi, kurie voverės išvaizdos ir elgsenos bruožai yra tapę palyginimų ir vaizdingųjų posakių pagrindu, koks voverės įvaizdis lietuvių dainose, patarlėse, mįslėse, su kuo voverė siejama tradiciniuose tikėjimuose.


Aleksandras Šidlauskas. Sigito Gedos vertimų žodingumas ..... 8

   Visuomet yra glaudus ryšys tarp autorinės kiekvieno poeto kūrybos ir jo poetinių vertimų, kuriuose sąmoningai ar pasąmoningai atsikartoja metaforika, senžodis ir naujažodis, frazė ar tautosakos vaizdinys. Šiuo atveju Sigitas Geda, kaip vertėjas, dažnusyk tampa savo kalbos įkaitu, užsienio poetą priartindamas prie šiandienos ar asmeninio būtiškojo išgyvenimo ir laiko nuotaikų.

 

Aktualijos

Aurelija Gritėnienė, Rita Urnėžiūtė. „Tėvynės jausmas išaugina kalbos jausmą“ ..... 12

   Birželio 17 d. Vilniuje, Šv. Jonų bažnyčioje, paminėtas lituanistinės ir kultūrinės veiklos mecenatės Aleksandros Kalvėnaitės-Kazickienės gimimo šimtmetis ir įteikta kalbininko Petro Būtėno ir jo mokinės Aleksandros Kazickienės atminimą įamžinanti premija. Šiais metais premijos laureate tapo Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė. Premija kalbininkei paskirta už daugiašakę mokslo ir mokslo populiarinamąją veiklą.


Kazimieras Župerka. „Vieno gyvenimo mažai…“ (Česys Grenda, 1931–2020) ..... 17

   Liepos 10 d. atsisveikinome su buvusiu Šiaulių universiteto Lietuvių kalbos katedros vedėju, humanitarinių mokslų daktaru, docentu Česiu Grenda.

 

Pedagogo užrašai

Sonata Vaičiakauskienė. Prioritetas lietuvių kalbai – ar siekinys įmanomas? ..... 19

   Atlikus mokinių kalbinių nuostatų tyrimą šešiose didžiausiose Lietuvos savivaldybėse paaiškėjo, kad socialinė lietuvių kalbos vertė susijusi su mokinių amžiumi: kuo aukštesnė klasė, tuo mažiau mokinių palankiai vertina lietuvių kalbą. Kita bendra tendencija – kuo vyresni mokiniai, tuo daugiau respondentų, manančių, kad lietuvių kalbos pamokos neįdomios. (Dar. žr. Poderienė N. Kaip mokiniai vertina gimtąją kalbą ir vertina jos kūrybines galias, LKI.lt) 

 

Svetur

Ar anglų kalba nustelbs suomių kalbą? (Janne Saarikivi, kalb. Juha Merimaa, išvertė Regina Venckutė) ..... 23

   Helsinkio universiteto finougristikos profesorius Janis Sarikivis (Janne Saarikivi) Suomijoje yra vienas žinomiausių kritikų, kalbančių apie anglų kalbos skverbimąsi į kasdieninę vartoseną. Kalbininkas pabrėžia, kad anglų kalbai, kaip kalbai, jis neprieštarauja: „Anglų kalba pati savaime niekuo dėta. Problema yra padėtis, kurią ji užima pasaulyje. Dabartinė jos padėtis sukuria hierarchiją ir nelygybę, apriboja kūrybingumą ir komunikaciją. Sykiu kyla pavojus, kad tokia padėtis tautines kalbas, pavyzdžiui, suomių, pavers vadinamosiomis virtuvės kalbomis.“

 

Apžvalga

Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė. Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas (pristato Janina Švambarytė-Valužienė) ..... 28

   Pristatydama dvitomį pietinių pietų aukštaičių žodyną Janina Švambarytė-Valužienė siekia atskleisti, kaip žodyne atsispindi būdingiausios šio krašto realijos.

 

Kronika ..... 31

   Kronikos skyrelyje „Valstybinė kalba“ – pastarųjų mėnesių kalbos politikos ir kalbos tvarkybos aktualijos.

 

Žiupsneliai ..... 36

   Iš portalų antraščių su žodžiu „mįslingas“ beveik įmanoma sudėlioti „mįslingą“ pasakojimą. 

 

NAUJI LEIDINIAI 

  • Lituanistinio švietimo integruota programa (patvirtinta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos). Parengė Zita Nauckūnaitė, Justinas Dementavičius, Ida Juraitienė, Šarūnas Gerulaitis. Išleido MELC.
  • Dalia Kiseliūnaitė „Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras (el. leidinys – knygą galima parsisiųsti iš Lietuvių kalbos instituto svetainės). 
    Knygoje pateikiamas istoriniuose dokumentuose užfiksuotų ir dabartinių istorinio Klaipėdos krašto (vok. Memelland), buvusios Klaipėdos apskrities (vok. Landkreis Memel) vietovardžių registras (hidronimai ir oikonimai) ir jų lingvistinis aprašas: etimologija, vardų raida, vartosenos ypatumai, sąsajos su kitais regione užfiksuotais vardais (ypač asmenvardžiais). Atskirai pažymėti nebevartojami vardai, aptariami vardų norminimo ir galimos rekonstrukcijos klausimai.


Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.