Spausdinti
Septintajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių mergaičių vardų davimo tendencijas; J. Švambarytė-Valužienė recenzuoja „Lietuvininkų tarmių žodyną“; J. Kazlauskas pasakoja apie elektroninę kirčiuoklę (VDU) – jos veikimo principus, kūrimo istoriją, praktinio pritaikymo galimybes; A. Šidlauskas pateikia pavyzdžių, kaip naujas žvilgsnis į žodžių pasaulį gali padėti paįvairinti kūrinį, pamoką, pokalbį; L. Valskienės ir R. Urnėžiūtės pokalbyje aiškėja, kad jaunimas turės ką pasakyti apie kalbininką Vytautą Vitkauską; kronikoje du skyreliai – „Personalijos“ ir „Švietimas“...


TURINYS
 

Daiva Sinkevičiūtė. Populiariausi 1991–2010 m. mergaičių vardai ir jų davimo tendencijos ..... 3

Tęsiama birželio mėn, numeryje pradėta dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių vardų tema. Šį sykį autorė domisi dažniausiais mergaičių vardais, jų didžiausio populiarumo laiku ir kilme. Nagrinėjant, kokių pokyčių įvyko vardyne, aptariamojo laikotarpio vardai gretinami su 2006–2010 m. dažniausių vardų dvidešimtukais.

Dažniausias apžvelgiamojo laikotarpio mergaičių vardas – Gabrielė, tačiau jis nebuvo toks dažnas kaip populiariausias šio laikotarpio berniukų vardas Lukas. Kiti du populiariausi mergaičių vardai – Viktorija ir Greta. Populiariausių mergaičių vardų dešimtuke nėra tokio didelio kiekybinio atotrūkio tarp pirmojo vardų trejeto ir kitų vardų kaip berniukų vardų dvidešimtuke.

Žvelgiant į populiariausių mergaičių vardų kilmę matyti, kad daugiausia yra krikščioniškos kilmės vardų – lotyniškos (Viktorija, Kamilė, Emilija, Laura, Justina), hebrajiškos (Gabrielė, Ieva, Simona), graikiškos (Monika, Agnė). Taip pat dažni ir baltiški vardai (Gabija, Ugnė, Gintarė, Eglė, Aistė, Miglė). Baltiškos kilmės vardų daugėja XXI a. pirmąjį dešimtmetį, antrą dešimtmečio pusę jie ima stumti anksčiau buvusius populiarius vardus.

(Straipsnis autorės ir redakcijos sutikimu skelbiamas pasvetainėje vardai.vlkk.lt, žr. čia.)


Recenzijos

Lietuvininkų tarmių žodynas (rec. Janina Švambarytė-Valužienė) ..... 9

Rašoma apie Šilutės r. savivaldybės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojų sudarytą „Lietuvininkų tarmių žodyną“ (sud. Žaneta Jokužytė, Loreta Liutkutė, Virginija Veiverienė, moksl. red. Jonas Bukantis. – Vilnius: Eugrimas, 2014. 240 p.). Pasirodo, žodynas „nėra kalbinis. Tai greičiau Mažosios Lietuvos raštuose pateiktų šio krašto žodžių registras“.


Aktualijos

Automatinė kirčiavimo programa: vienintelė, naudinga ir (ne)patikima (Joris Kazlauskas) ..... 14

Pasakojama apie Vytauto Didžiojo universiteto Kompiuterinės lingvistikos centro darbuotojų sukurtą elektroninę kirčiuoklę – jos veikimo principus, kūrimo istoriją, praktinio pritaikymo galimybes ir tobulintinus dalykus.


Mums rašo

Dairantis po žodžių pasaulį (Aleksandras Šidlauskas) ..... 18

Autorius pateikia įvairių pavyzdžių, kaip naujas žvilgsnis į žodžių pasaulį gali padėti paįvairinti kūrinį, pamoką, pokalbį.


Pokalbiai

Šis jaunimas turės ką pasakyti apie kalbininką Vytautą Vitkauską (Leontina Valskienė, kalb. Rita Urnėžiūtė) ..... 23

Šiaulių rajono kultūros centro vaikų ir jaunimo teatro „Ikaras“ vadovė Leontina Valskienė pasakoja, kaip teatras gaivina žymių kraštiečių atminimą, ugdo ir lavina į meną linkusius mokinius.


Kronika ..... 28

Šio numerio kronikoje – du skyreliai: „Personalijos“ ir „Švietimas“.

 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė


Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.