Spausdinti
Septintajame 2013-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje E. Stankutė nagrinėja trijų paauglėms skirtų periodinių leidinių – „Justės“, „Lukos“ ir „Mergaitės“ – kalbą. „Klausimų kraitelėje“ I. Mataitytė įvertina istorikų ir politologų terminą „vadizmas“ (plg. „autoritarizmas“): žodis peiktinas kaip hibridas, spėjama, semantinis vertinys iš rusų „вождизм“, bet iš lietuvių kalbos darybos sistemos neiškrinta; L. Pečkuvienė aiškina, kad su dalyviu „apgaubtas, -a“ tinka dviejų linksnių formos daiktavardžiai: kai norima pabrėžti priemonę – įnagininkas („viršūnė apgaubta debesimis“), kai daiktavardžiu įvardytasis suvokiamas kaip veikėjas – kilmininkas („šalis apgaubta debesų“, plg. „debesys apgaubė šalį“). A. Balašaitis pasakoja apie Konstantino Bajerčiaus ir Juozo Laboko darbus, kūrybą ir tragišką likimą Alytaus kalėjime. A. Vidugiris primena, kad prieš 100 metų (1913 m.) Borisas Larinas pirmąkart atvyko į Lietuvą ir susidomėjo lietuvių šnektomis, prieš 50 metų (1963 m.) organizavo pirmąją ekspediciją į buv. Samaros gubernijos Černapadinės sodžių, kur po 1863 m. sukilimo buvo ištremta daug lietuvių. 80-mečio proga sveikinama skyrybos vadovėlių bendraautorė, Lietuvos edukologijos universiteto docentė Jadvyga Kareckaitė-Statkevičienė. Apžvelgiamos mokyklinės lituanistikos aktualijos, terminologijos renginiai...

 

TURINYS
 

Evelina Stankutė. Paauglėms skirtų periodinių leidinių kalba ..... 3

Nors internete perskaityti naujienas greičiau nei nusipirkti laikraštį ar žurnalą, periodiniai leidiniai tebegyvuoja. Net ir mažėjančių tiražų laikais svarbu, kad nesuprastėtų šių leidinių kalbos kokybė. Tai ypač aktualu žurnalų, skirtų paaugliams, kalbai. Paauglių, kaip ir vaikų, gebėjimai dar formuojasi, todėl skaitydami tekstą su klaidomis jie gali ir patys perimti netaisyklingą vartoseną.
Straipsnyje nagrinėjama trijų paauglėms skirtų periodinių leidinių – „Justės“, „Lukos“ ir „Mergaitės“ – kalba.


Klausimų kraitelė

Kaip vertinti žodį vadizmas? (Inga Mataitytė) ..... 10

Šis terminas vartojamas istorikų, politologų ir reiškia politiką, pagrįstą valstybės ar tautos vado autoritarine valdžia. Tai akivaizdus hibridas – žodžio šaknis lietuviška, o priesaga svetima. Hibridinė žodžių daryba dažnesnė, kai prie skolinio ar tarptautinio žodžio pridedamos lietuviškos priesagos (metodininkas, portretinis, guglinti ir pan.). Atvirkštinio varianto – žodžių, kurių šaknis lietuviška, o priesaga ar priešdėlis skolinti, bendrinėje kalboje stengiamasi vengti, tokie žodžiai dažniausiai laikomi neteiktinais hibridais: giedorius, smėliavas, minavoti. Su tarptautinių žodžių priesaga -izmas turime tik keletą į žodynus įtrauktų ne tarptautinių žodžių. Pirmiausia popierizmas (nors popierius nėra lietuviškos kilmės žodis, bet tai senas lietuvių kalbos skolinys, per lenkų kalbą atėjęs iš lotynų kalbos); LKŽ taip pat yra iš Vaižganto raštų užrašytas siaurizmas „dvasinis siaurumas“.
Kalboje tokių darinių – ir retų, okazinių, ir jau prigijusių – kur kas daugiau (kvailizmas, bukizmas, besmegenizmas, kaimietizmas, pažadukizmas), ypač ji limpa prie gyvūnų pavadinimų: ožizmas, avinizmas, asilizmas, šunizmas, vištizmas, gaidizmas, erelizmas. Šie žodžiai rodo, kad toks darybos tipas yra gyvas, potencinių darinių gali rastis vis naujų.
Žodis vadizmas buvo vartojamas jau ir prieškariu Vinco Mykolaičio-Putino romane „Krizė“. Tiesa, galima įtarti, kad jis išsiverstas iš rusų вождизм kaip semantinis vertinys, bet iš lietuvių kalbos darybos sistemos neiškrinta.

Apgaubtos debesimis ar debesų? (Laima Pečkuvienė) ..... 11

Veiksmažodis apgaubti reiškia „apsupti, apdengti“, jo junginiai su įnagininku žymi veiksmo atlikimo priemonę: Saulė spinduliais apgaubė žemę LKŽe. Sangrąžinė forma apsigaubti vartojama ir su įnagininku, ir su galininku: Apsigaubk skepeta (skepetą) DŽe, tarmėse pasitaiko ir junginių su prielinksniu su: Moteriškė su skara apsigaubė (Kupiškis). Sangrąžinių veiksmažodžių, kurie gali valdyti ir įnagininką, ir galininką, turime daugiau: autis (batais ir batus), rištis (skarele ir skarelę), vilktis (marškiniais ir marškinius, paltu ir paltą), juostis (diržu ir diržą) ir pan.
Jei pasyvaus veiksmo sakinyje su su neveikiamuoju dalyviu apgaubtas daiktavardžiu pasakytas dalykas suvokiamas kaip veikėjas, jis vartojamas kilmininko linksniu: šalis apgaubė debesys – šalys apgaubtos debesų. Kai norima pabrėžti veiksmo priemonę, gali būti vartojamas įnagininkas: šalys apgaubtos debesimis, plg. dar Laukai apkloti sniego (ir sniegu); Nesilaikoma įstatymo (ir įstatymu) nustatytos tvarkos; Kalba užteršta svetimybių (ir svetimybėmis) („Kalbos patarimai: Sintaksė: 1. Linksnių vartojimas“, 2003, p. 75).
Taigi su dalyviu apgaubtas gali būti vartojami abu linksniai, o pasirinkimas priklauso nuo to, ką norima pasakyti.
Galimybė tokiuose junginiuose rinktis linksnius priklauso ir nuo veiksmažodžių, kurių dalyvinės formos juose vartojamos, reikšmės. Atidumo reikalauja junginiai su emocinę būseną reiškiančių ar panašios reikšmės veiksmažodžių dalyviais nustebintas, apstulbintas, sukrėstas, sužavėtas ir kt., kurių pamatiniai veiksmažodžiai susiję su veikėją nusakančiu veiksnio vardininku: nustebino, apstulbino, sukrėtė, sužavėjo poelgisnustebintas, apstulbintas, sukrėstas, sužavėtas poelgio (ne poelgiu) (žr. Nijolės Sližienės straipsnį GK 2009 3 16–18).


Esame dėkingi savo Docentei (parengė Diana Steiblienė) ..... 13

Sveikiname 80-metį švenčiančią Lietuvos edukologijos universiteto docentę, kalbininkę, skyrybos vadovėlių bendraautorę Jadvygą Kareckaitę-Statkevičienę.


Iš praeities

Didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ dviejų talkininkų darbų ir likimo pėdsakais (Antanas Balašaitis) ..... 15

Pasakojama apie dviejų bendraamžių LKŽ talkininkų Konstantino Bajerčiaus (1903−1946) ir Juozo Laboko (1905−1946) kalbos darbus, veiklą, kūrybą ir tragišką likimą Alytaus kalėjime.

Trejos sukaktuvės (Aloyzas Vidugiris) ..... 18

Liepos pradžioje sukanka 50 metų nuo pirmosios 1963 m. ekspedicijos į buv. Samaros gubernijos (dabar Saratovo sritis, Jeršovo rajonas) Černapadinės sodžių (rus. Черная Падина, verčiant lietuviškai būtų Juodoji Loma ar Juodoji Įduba, Juodasis Slėnys). Į šias vietoves po 1863 m. sukilimo ištremta daug lietuvių. Ekspediciją organizavo tuometinio Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) universiteto profesorius, Lietuvos mokslų akademijos tikrasis narys Borisas Larinas. O prieš 100 metų, 1913-aisiais, Borisas Larinas, tada dar Kijevo universiteto studentas, pirmąkart atvyko į Lietuvą ir susidomėjo Nemunaičio ir kitomis lietuvių šnektomis.


Kronika ..... 22

Apžvelgiamos mokyklinės lituanistikos aktualijos, pasakojama apie du ES dokumentų vertimui ir terminijai skirtus renginius: tarptautinę mokomąją studentų vertimo konferenciją „Europos Sąjunga šiandien ir rytoj“ (Inga Mataitytė) ir 3-iąją Lietuvių terminologijos forumo konferenciją (Rita Urnėžiūtė).  

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė



Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.