Spausdinti

Šeštajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje I. Smetonienė aiškina, kaip kinta asmeninių įvardžių vartojimas mokslinio stiliaus tekstuose; R. Urnėžiūtė nagrinėja vadovėlio, skirto būsimiesiems laisvalaikio ir pramogų organizatoriams, kalbą; skelbiamos mokytojų pastabos apie lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos medžiagą, nusipirktą iš tokių užduočių kūrėjų svetainės; pasakojama apie konferenciją „Baltų ir slavų kalbos ir tarmės Vidurio Europos erdvėje“, IV tarptautinį lituanistų kongresą Vroclave; pristatomos geriausios 2016 m. vaikų ir paauglių knygos... 


TURINYS

Irena Smetonienė. Kaip kinta asmeninių įvardžių vartojimas mokslinio stiliaus tekstuose ..... 3

Pagal stiliaus normų griežtėjimą funkcinių stilių vartojimo sričių eilė išrikiuota tokia tvarka: buitinė sritis → publicistikos → mokslo → administracinė sritis. Tikriausiai nė vienam mokslinio teksto autoriui net nekilo klausimas, kaip tokios griežtos normos dera su pačia stiliaus samprata: individuali kalbos raiškos priemonių sistema, reiškiama žodžiu arba raštu ir būdinga tam tikrai kalbos vartojimo sričiai. Tačiau jau XX a. pabaigoje pastebėta, kad šių sričių ribos trinasi, atskirų funkcinių stilių žanrai myšta, perima vienas kito raišką ir tai nebelaikoma normos pažeidimu. Šiuolaikinį mokslinį stilių, kaip ir visus socialinius santykius, veikia bendrieji kalbos vartojimo įpročiai – visuomenės kalbinės elgsenos stereotipai, kalbinis žmogaus prisitaikymas prie visuomeninių aplinkybių. Dabartiniuose moksliniuose tekstuose stilistinių ypatybių ir asmeninių įvardžių vartojimo santykis priklauso nuo žanro, temos, kalbos formos, autoriaus individualybės.

Aurelija Gritėnienė. Vaikų ir jaunimo literatūra 2016-aisiais: kalbos perlai ir pelai ..... 7

Pernai buvo išleista ne viena lietuvių vaikų ir jaunimo literatūros kūrėjų knyga, skaitytojus patrauksianti ne tik įdomiu, prasmingu turiniu, bet ir gyva, vaizdinga, taisyklinga kalba. Bibliotekų ir knygynų lentynose neturėtų užsigulėti geriausios 2016 m. vaikų ir paauglių knygos: Ilonos Ežerinytės „Sutikti eidą“, „Šunojaus diena“, Tomo Dirgėlos „Domas ir Tomas. Dingusios šluotos byla“. Patys mažiausi skaitytojai ir jų tėveliai tikrai nenusivils, paėmę į rankas geriausią praėjusių metų knygą mažiausiems skaitytojams – Giedrės Rakauskienės „Dramblį ir antį“. Kokia vaizdinga, turtinga ir tapybiška gali būti kalba, įsitikins tie, kas ryšis įveikti Neringos Vaitkutės trilogijos trečiąją dalį „Devynetas tamsos nešėjų“. Tikrai savo skaitytoją ras Unės Kaunaitės „Laiškai Elzei“, Dainos Opolskaitės „Ir vienąkart, Riči“, Renatos Šerelytės „Žvaigždžių medžiaga“, Danguolės Kandrotienės „Aitvarų diena“, Selemono Paltanavičiaus „Tukas lieka vienas“. Akis ir širdis džiūgaus vartant gražiausią metų knygą – Evelinos Daciūtės pasaką „Laimė yra lapė“. Gudrioji šios knygelės lapė sako, kad „viskas priklauso nuo to, iš kur pažiūrėsi – iš viršaus ar apačios, iš kairės ar dešinės“. Straipsnyje į vaikų literatūrą žvelgiama iš kalbinės pusės: kas labiausiai džiugino skaitant 2016 m. knygas, o kas liūdino ar net piktino.

Recenzijos
Laisvalaikio pagrindai (rec. Rita Urnėžiūtė) ..... 15

Nagrinėjama vadovėlio, skirto būsimiesiems laisvalaikio ir pramogų organizatoriams, kalba.

Atgarsiai
Tema sau, tekstas sau, arba Kalba, kokios mokytojai nemoko (parengė Rita Urnėžiūtė) ..... 20

Skelbiamos mokytojų pastabos apie lietuvių kalbos ir literatūros įskaitos medžiagą, nusipirktą iš tokių užduočių kūrėjų svetainės.

Kronika ..... 28

Birželio mėnesio kronikos skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ Jurgita Jaroslavienė ir Nadežda Morozova pasakoja apie Anatolijaus Nepokupno atminimui skirtą konferenciją „Baltų ir slavų kalbos ir tarmės Vidurio Europos erdvėje“, o Aurelija Gritėnienė ir Vilija Sakalauskienė apžvelgia Vroclave, IV tarptautiniame lituanistų kongrese, skaitytus kalbininkų pranešimus.

 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.