Spausdinti

Šeštajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ ir Gramatikos pakomisės pirmininko KU prof. Albino Drukteinio komentaras; rašoma apie 6-ąją Lietuvių terminologijos forumo konferenciją; E. Rimkutė ir A. Bielinskienė aiškina, kada konstrukcija „kad + bendratis“ nėra klaida (klaida vartojant tikslui reikšti); pristatomas lietuvių situacinių posakių žodynas „Vilką minim, vilkas čia“ (pasirodo, situaciniai posakiai „tautiškesni“ už priežodžius!); R. Urnėžiūtė kalbina vertėją (vertė knygas „Heroinas“, „Vernonas Dievas Litlis“ ir kt.) ir LRT radijo vaidybinių kalbos valandėlių kūrėją Andrių Patiomkiną; R. Vladarskienė primena 70 metų birželį sulaukusios terminologės, terminografės, pedagogės, ilgametės VLKK narės Angelės Kaulakienės darbus... 

TURINYS

Erika Rimkutė, Agnė Bielinskienė. Bendratis šalutiniuose sakiniuose, prasidedančiuose jungtuku kad ..... 3

   Nuo seno žinome, kad konstrukcija kad su bendratimi tikslui reikšti yra netaisyklinga, įtraukta į Didžiųjų kalbos klaidų sąrašą. Neabejotina, kad apie tai yra girdėję daugelis, tačiau vartosenoje, ypač sakytinėje kalboje, tokių konstrukcijų vis dar esama. Kalbant ir rašant apie šį nenorminį sintaksės atvejį paprastai vartojami sutrumpinti, apibendrinti pasakymai „kad su bendratimi“, „kad ir bendratis“, o šio junginio funkcija – tikslui reikšti – nutylima kaip savaime suprantamas dalykas.
   Straipsnio autorės nusprendė patyrinėti ir, remdamosi morfologiškai anotuoto tekstyno duomenimis, aprašyti tokius atvejus, kai jungtukas kad ir po jo einanti bendratis nėra klaida, nes šie junginiai neturi tikslo reikšmės, o juose esanti bendratis atlieka subjekto, objekto, atributines, aplinkybių funkcijas arba yra sudėtinio tarinio dalis. Straipsnyje primenama ir nenorminė kad su bendratimi vartosena, kai tokiomis konstrukcijomis mėginama reikšti tikslą.


Recenzijos

Vilką minim, vilkas čia. Lietuvių situaciniai posakiai (Aurelija Genelytė-Gritėnienė) ..... 9

   Rašoma apie naują leidinį – Rasos Kašėtienės ir Lilijos Kudirkienės parengtą lietuvių situacinių posakių žodyną. Knygą išleido Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas. 

   Pasirodo, situaciniai posakiai yra daug „tautiškesni“ už priežodžius, nes dažnai jų skambesys pagrįstas kiekvienos kalbos savitais duomenimis, pavyzdžiui, Nuėjo ragaišio ir pats pragaišo; Ak tu Dieve aukštas, pražuvau kaip vandens šaukštas; Kai yra, tai duok, kai nėra, tai dūduok; Ateina svečias nebuvėlis, duokit sūrio supuvėlio! Vis dėlto, Lilijos Kudirkienės teigimu, situaciniai posakiai gali susiburti ir į tarptautinius tipus. Vilką minim, vilkas čia – bene žinomiausias ir seniausias europinis posakis, žymintis situaciją, kai netikėtai pasirodo šnekant paminėtas asmuo. Šį posakį turi ir latviai, ir italai, ispanai, graikai, portugalai, olandai, finougrai, daugelis slavų ir skandinavų tautų, seniausi prancūziški jo atitikmenys fiksuoti XV amžiuje. Tad knygos pavadinimas – tautiškas ir kartu tarptautiškas.


Aktualijos

Radijo kalbos valandėlės, vertimai ir kiti filologo Andriaus Patiomkino darbai (kalb. Rita Urnėžiūtė) ..... 13

   Apie filologo darbus ir lietuvių kalbos reikalus kalbamės su LRT radijo vaidybinių kalbos valandėlių kūrėju, populiariojo „Heroino“ ir originaliojo „Vernono Dievo Litlio“ vertėju Andriumi Patiomkinu.

Kūrybingoji terminologė (Angelei Kaulakienei – 70 metų) (Rasuolė Vladarskienė) ..... 19

   Sveikiname terminologę, terminografę, pedagogę Angelę Kaulakienę, birželio viduryje atšventusią gražią sukaktį.


Kronika
..... 21

   Šio numerio „Kronikoje“ – trys skyreliai: „Personalijos“, „Konferencijos“ ir „Lietuvių kalbos draugijoje“. Plačiausiai rašoma apie birželio pradžioje Vilniuje vykusią 6-ąją Lietuvių terminologijos forumo konferenciją. Jos pranešimų apžvalgą parengė Solvita Labanauskienė ir Rita Urnėžiūtė.


Dokumentai

   VLKK nutarimas Nr. N-1 (158) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. birželio 19 d. nutarimo Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ pakeitimo“ ..... 28

   VLKK rekomendacija „Dėl autentiškų asmenvardžių gramatinimo“ (su Albino Drukteinio komentaru) ..... 29

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.