Spausdinti
Šeštajame 2014-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje D. Sinkevičiūtė nagrinėja pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų davimo tendencijas; R. Urnėžiūtė svarsto pasakymo „panelinė diskusija“ pakaitus – „podiumo diskusija“, „ekspertų diskusija“, „pranešėjų diskusija“; R. Karazija atkreipia dėmesį į astronominių objektų vardų rašybą (kada rašyti didžiąja, o kada mažąja raide); J. Švambarytė-Valužienė pasakoja, kas lietuvių tarmių žodynuose atsispindi senieji Joninių (Rasų) papročiai; V. Meilūnaitė apžvelgia kolektyvinę monografiją „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“; skelbiamas N. Čižikienės pokalbis su Kristijono Donelaičio „Metų“ vertėja į ispanų kalbą Karmen Karo Dugo...


TURINYS
 

Daiva Sinkevičiūtė. Populiariausi 1991–2010 m. berniukų vardai ir jų davimo tendencijos ..... 3

   Straipsnio autorė plėtoja vardų populiarumo temą – rašo apie dvidešimt dažniausių pirmų dviejų nepriklausomybės dešimtmečių berniukų vardų, jų didžiausio populiarumo laiką ir kilmę. Norint parodyti, kokių pokyčių įvyko vardyne, aptariamojo laikotarpio vardai gretinami su 2006–2010 m. dažniausių vardų dvidešimtukais.
   Dažniausias apžvelgiamojo laikotarpio berniukų vardas – Lukas. 1995–2000 m. Luku kasmet pavadindavo po daugiau nei 700 berniukų (daugiausia 1998 m. – 1022 vaikus). Šį vardą per visą laikotarpį kasmet berniukams suteikdavo ne mažiau nei po 400 kartų, nors iki 1991 m. jis dar buvo apyretis.
   Staigiausiai ir stabiliausiai kilusiu antrojo berniukų vardų dešimtuko vardu laikytinas Nojus. Šis vardas labai išplito 2000–2010 m., nors 1991–1995 m. dar buvo labai retas – per tą laiką Nojaus vardą buvo gavę tik 18 vaikų.

(Straipsnis autorės ir redakcijos sutikimu skelbiamas pasvetainėje vardai.vlkk.lt, žr. čia.)

Janina Švambarytė-Valužienė. Kai ateina Joninių naktis, koks gražumas ..... 8

Straipsnyje pasakojama, kas lietuvių tarmių žodynuose rašoma apie vardinių gausų birželio mėnesį, kaip juose atsispindi senieji Joninių (Rasų) papročiai.

Rita Urnėžiūtė. Ar reikalinga panelinė diskusija? ..... 12

Svarstoma, kaip vadinti diskusiją, kurioje kviestiniai kalbėtojai pirmiausia išdėsto savo nuomonę iš anksto paskelbta tema, o paskui atsako į vedėjo ir žiūrovų klausimus. Dabar vartojami bent keli tokios diskusijos pavadinimai: panelinė diskusija, podiumo diskusija, ekspertų diskusija. Remiantis terminų žodynais ir ilgamete skolinio panelis (panelė) taisymo tradicija siūloma atsisakyti varianto panelinė diskusija, mėginama nusakyti, kokių asociacijų keltų ir kada tiktų kiti du pavadinimai (podiumo diskusija, ekspertų diskusija).


Mums rašo

Dėl astronominių objektų vardų rašybos (Romualdas Karazija) ..... 14

Rašoma apie astronominių objektų vardų Saulė, Žemė, Mėnulis, Galaktika, Visata reikšmes ir vartojimo kontekstą. Šie dalykai lemia, kada minėtieji vardai laikytini bendriniais žodžiais ir rašytini mažąja raide, o kada jie reiškia astronominius objektus ir rašytini didžiąja raide. Atkreipiamas dėmesys į šiuolaikinę mokslinę Visatos sampratą ir raginama rašant apie Visatos savybes, jos sandarą ar raidą vartoti tikrinį šio objekto pavadinimą.


Pokalbiai

Prigijusi Lietuvoje (Carmen Caro Dugo, kalb. Nijolė Čižikienė) ..... 16

Skelbiamas Nijolės Čižikienės pokalbis su Kristijono Donelaičio „Metų“ vertėja į ispanų kalbą Karmen Karo Dugo.


Apžvalga

XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas (žemėlapiai
ir jų komentarai). Kolektyvinė monografija. (Violeta Meiliūnaitė) ..... 21

Apžvelgiamas šių metų kovą pasibaigusio visuotinės dotacijos projekto „Šiuolaikiniai geolingvistikos tyrimai Lietuvoje: punktų tinklo optimizacija ir interaktyvioji informacijos sklaida“ rezultatas – kolektyvinė monografija „XXI a. pradžios lietuvių tarmės: geolingvistinis ir sociolingvistinis tyrimas“.


Kronika ..... 24

Zita Šimėnaitė rašo apie Lietuvių kalbos institute surengtą parodą „Iš žodynininkų albumo“. Rita Urnėžiūtė pasakoja apie Lietuvos Respublikos Seime vykusią 4-ąją Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos institucijų bei įstaigų terminologijos forumo (LTF) konferenciją.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė


Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.