Spausdinti


Penktame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje nagrinėjami santrumpų rašymo polinkiai, svarstoma, ko lituanistus išmokė ir kokių problemų atskleidė nuotolinio mokymosi mėnesiai, supažindinama su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos darbais, stebimasi, kodėl žodžio „žodis“ nėra tarp dažniausių Maironio poezijos žodžių, supažindinama su latvių kalbos naujažodžiais, atsiradusiais pandemijos dienomis...


TURINYS 

Ramunė Vaskelaitė. Santrumpos. Klausimai ir atsakymų paieškos ..... 3

Lietuviškuose tekstuose, ypač dalykiniuose, vartojama vis daugiau įvairių santrumpų. Tiems, kas rengia, verčia ar redaguoja tokius tekstus, kyla neaiškumų, kaip su santrumpomis elgtis: ar versti ir, jei taip, tai kurias; kaip rašyti; kaip sudaryti; kaip įtraukti į tekstą ir t. t. Straipsnyje siekiama apžvelgti besiklostančius santrumpų rašymo polinkius, apibrėžti santrumpų rūšis ir suformuluoti jų rašymo principus.


Irena Raščiuvienė. „Neužmiršk mano žodžio…“..... 10

Daug rašyta apie Maironio poetinio žodžio galią, meninę įtaigą. Poetas jautė ir suvokė žodžio paskirtį, jėgą ir galimybes, mokėjo žodžio ištekliais naudotis. Bet, keista, pats žodis „žodis“, kaip sąvoka, įvardijanti pati save – svarbiausią reikšminį kalbos vienetą, nėra įrašytas tarp dažniausių Maironio poetinio žodyno žodžių.


Aktualijos

Kalbos komisija – vis labiau atsiverianti visuomenei (kalb. Aurelija Baniulaitienė) ..... 12

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkas Audrys Antanaitis pasakoja apie reikšmingiausius pernai komisijos nuveiktus darbus, tradicinius ir naujus jos veiklos barus.


Rasuolė Vladarskienė. Kalbininko Prano Kniūkštos gyvenimas tarp kalbos ir politikos – visuomenei ..... 17

Gegužės 4 d. netekome kalbininko Prano Kniūkštos – administracinės kalbos specialisto, kalbos politikos dokumentų rengėjo, ilgamečio „Kalbos kultūros“ atsakomojo redaktoriaus, gimtojo Salantų krašto kalbos tyrėjo. Spausdinamas kalbininko mokinės ir darbų tęsėjos Rasuolės Vladarskienės atsisveikinimo žodis.

 

Pedagogo užrašai

Lituanistai ir nuotolinis mokymas ..... 21

Šį karantininį pavasarį daug kalbėta apie nuotolinį mokymą. Žinių laidose, naujienų portaluose ir socialiniuose tinkluose nuomonę reiškė mokiniai, tėvai, mokytojai, švietimo ekspertai. Skaitant tas nuomones, klostėsi prieštaringas vaizdas. Vieni džiaugėsi, kad švietimo bendruomenė greitai prisitaikė prie staiga pasikeitusių darbo sąlygų, kiti vardijo nesklandumus ir trūkumus, treti protestavo ir kėlė griežtus reikalavimus švietimo sistemai.

Ritos Urnėžiūtės surengtame pokalbyje dalyvavo Sonata Albrikienė, Kęstutis Bredelis, Irena Kruopienė, Dalia Pabrėžienė, Vilma Zubaitienė. Pedagoginį darbą įvairiose įstaigose dirbančių lituanistų teirautasi, kaip sekasi dirbti karantino sąlygomis, ką jie išmoko per nuotolinio mokymo mėnesius ir kokių pokyčių būtinybę pajuto. 

 

Svetur

Evija Lipartė. Šiek tiek apie kovidžodžius latvių kalboje ..... 30

Naujojo koronaviruso sukelta pandemija keičia ir žmonių gyvenseną, ir kalbą. Kalbos pokyčius stebi, fiksuoja ir nagrinėja įvairių šalių kalbininkai. Kokių naujadarų ir naujų junginių pandemijos dienomis atsirado latvių kalboje, pasakoja Evija Lipartė.

 

Apžvalga

Agnė Čepaitienė apie autorių kolektyvo žvalgomąjį tyrimą „Dialektometrinis tradicinių lietuvių tarmių klasifikacijos pjūvis“ ..... 35

Apžvelgiama kolektyvinė monografija, kurios autorės – Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Rima Bakšienė, Laura Geržotaitė, Daiva Kardelytė-Grinevičienė, Asta Leskauskaitė, Violeta Meiliūnaitė, Simona Vyniautaitė – remdamosi naujais dialektometrijos metodais ištyrė tradicines lietuvių tarmes.

 

Trumpai

Apie 3-iąją Lietuvių kalbos draugijos internetinę viktoriną:

1102 dalyviai iš Lietuvos ir 14 užsienio šalių,
36 nugalėtojai, atsakę į visus 25 klausimus ir pelnę I vietą,
46 dalyviai, atsakę į 24 klausimus ir užėmę II vietą,
64 dalyviai, atsakę į 23 klausimus ir užėmę III vietą.
Nugalėtojų sąrašą ir viktorinos klausimus su atsakymais žr. LKD feisbuko paskyroje


SKELBIMAI

Vilniaus universiteto leidykla išleido Birutės Kabašinskaitės monografiją „XVI–XVIII amžiaus lietuviškų kalvinistų giesmynų kalba: redagavimo istorija“. Plačiau žr. universiteto svetainėje VU.lt


Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.