Spausdinti

Penktajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Piročkinas skelbia straipsnį, skirtą kalbininko Jono Palionio 95-mečiui; V. Garliauskas primena, kad sprendžiant kraštovardžių ir tautovardžių kilmės problemas svarbu pirmiausia remtis kalbos duomenimis; du straipsniai skirti lietuvių kalbai informacinėse technologijose: A. Klimaitienė parodo, kaip savitosios lietuviškos raidės vartojamos interneto adresuose, o A. Juškevičienė rašo apie akląjį teksto rinkimą kompiuterio klaviatūra; V. Valskys apžvelgia naująją Ritos Miliūnaitės monografiją „Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje“; daug vietos skirta Lietuvių kalbos draugijos veiklai... 


TURINYS 

Vidas Garliauskas. Dar kartą dėl Lietuvos vardo ir lietuvių etnogenezės ..... 3

   Aiškinantis, kur ir kada ėmė formuotis lietuvių etnosas, kur ir kada atsirado Lietuvos vardas, kokia to vardo kilmė ir reikšmė, labai svarbu tyrėjo metodologinės nuostatos. Dar prieš šimtmetį Kazimieras Būga rašė, kad „tautystės klausymas tegali būti išspręstas tiktai kalbos duomenimis“ (RR II 13). Tokia nuostata, nagrinėdami priešistorinius baltų ir slavų santykius, rėmėsi rusų kalbininkai Viačeslavas Ivanovas ir Vladimiras Toporovas: „Ne viename darbe baltų–slavų problemos sprendimas iš esmės apribojamas istorijos, archeologijos ir antropologijos duomenimis. Bet seniausių baltų–slavų kalbų santykių klausimas yra išimtinai kalbinis ir jo sprendimą galima pasiekti tik kalbos priemonėmis“ (1958). Remdamasis klasikiniu krašto vardo atsiradimo modeliu (upėvardis → tautovardis → kraštovardis), autorius dar kartą žvelgia į Lietuvos vardo ir lietuvių etnogenezės problematiką ir pateikia naujų argumentų šio modelio pagrįstumui įrodyti.

 

Agnė Klimaitienė. Lietuviškos raidės interneto adresuose ..... 8

   Prieš penkiolika metų, 2004 m. kovo 30 d., pradėta registruoti interneto domenų (sričių) vardus su savitosiomis lietuvių kalbos abėcėlės raidėmis ą, č, ę, ė, į, š, ų, ū, ž.
Nuo 2014 m., kai buvo minimas įteisinto vardų su lietuviškomis savitosiomis raidėmis vartojimo dešimtmetis, tapo tradicija kasmet rinkti gražiausią interneto srities vardą. Per penkerius metus visuomenės balsavimu išrinkti vardai: Voveraitė.lt (sporto salė), VištaPuode.lt (restoranas), IlgasŪsas.lt (vaikų darželis), Šilinga.lt (miškininkystės paslaugų bendrovė). Šių metų rinkimuose pirmąją vietą užėmė Žemaitijos miestelio svetainės vardas Užventis.lt. Veikiausiai laimėjimą lėmė ir tai, kad 2019-ieji – Vietovardžių ir Žemaitijos metai.
   Straipsnyje apžvelgiama, kokie dažniausiai registruojami vardai su savitosiomis lietuviškomis raidėmis. Vieni jų atspindi įmonės, įstaigos, organizacijos pavadinimą, pavyzdžiui, Antėjas.lt, CivilinėSauga.lt, Visapusiškai.lt, ViskasDarželiams.lt, Šilinga.lt. Nemaža gyvenviečių svetainių su taisyklingai parašytais vietovardžiais: Jeruzalė.lt, Rumšiškės.lt, Užventis.lt, Žeimelis.lt, Žiežmariai.lt. Dėmesį patraukia vaizdingi, įtaigūs, originalūs tiesioginės ir perkeltinės reikšmės žodžiai: Būrai.lt, IlgasŪsas.lt, Ližė.lt, Žūklė.lt, ŽvaigždŽinys.lt.

 

Atgarsiai

Anita Juškevičienė. Lietuvių kalbos prestižas ir aklasis teksto rinkimas  ..... 13

   Atsiliepdama į Gintauto Grigo straipsnį „Informacinių technologijų poveikis lietuvių kalbos prestižui“ („Gimtoji kalba“, 2019 m., nr. 3), autorė pritaria minčiai, kad vadinamoji skaičiukinė klaviatūra daro neigiamą poveikį lietuvių kalbos prestižui. Prie minimo neigiamo poveikio prisideda ir mėginimas pritaikyti šiai klaviatūrai aklojo teksto rinkimo metodą.

 

Arnoldas Piročkinas. Įžymaus kalbininko Jono Palionio įžymus jubiliejus ..... 14

   Birželio 20 d. 95-metį švenčia kalbininkas, ilgametis Vilniaus universiteto profesorius, lietuvių rašomosios kalbos istorijos tyrėjas, kalbos kultūros specialistas Jonas Palionis.

 

Rita Urnėžiūtė. Suvažiavimas – ne tik ataskaita ..... 21

   Balandžio 27 d. Vilniaus universiteto Filologijos fakultete vyko Lietuvių kalbos draugijos XIX suvažiavimas. Išklausytos ir patvirtintos ataskaitos, diskutuota apie kalbos tvarkybos ir priežiūros aktualijas ir lituanistinio švietimo reikalus, kalbėtasi apie naujuosius mikrotoponimus.

 

Apžvalga

Rita Miliūnaitė. Kalbos normos ir jų savireguliacija interneto bendruomenėje (pristato Vidas Valskys) ..... 24

   Tiek kalbos specialistams, tiek plačiajai visuomenei knyga turėtų būti įdomi daugialype tiriamąja medžiaga ir jos analize, plačiu autorės žvilgsniu į nagrinėjamą problemą, tarpdalykiškumu – knygoje nemažai vietos skiriama internetinės terpės ir kitų šiuolaikinių medijų tyrimų sociologiniams, komunikaciniams, kultūrologiniams, psichologiniams aspektams aptarti ir apmąstyti. Įspūdį daro ir šią monografiją iš kitų akademinių veikalų išskiria grakštus, pagavus autorės minčių dėstymo būdas.

 

Teisės aktai

VLKK nutarimas Nr. N-4 (174) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo 1996 m. gegužės 2 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl valstybių sostinių pavadinimų“ pakeitimo“ ..... 26

Pakeistas Kazachstano sostinės suliet. pavadinimas: vietoj Astana įrašytas Nur Sultanas. (Suvestinė valstybių ir jų sostinių pavadinimų sąrašo redakcija VLKK.lt/ Aktualiausios temos/  Svetimvardžiai/ Valstybių ir jų sostinių pavadinimai.) 

 

Kronika ..... 27

   Skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ Aušra Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja apie Jurbarke įvykusį renginį „Iš širdies gimtinės neišplėši“, Emilija Kvietkuvienė rašo apie Kražiuose surengtą konferenciją „Vietovardžių metai: mūsų Kražiai“, o Rūta Švedienė praneša: įkurtas Lietuvių kalbos draugijos Kėdainių Mikalojaus Daukšos skyrius.

 

Žiupsneliai

Leksika, fonologai ir kitos korektūros linksmybės ..... 31

   Korektūros klaidos neišvengiamos, kol tekstus dar renka žmonėsBūna korektūros klaidų, kurios pralinksmina: Lietuvių kalvos institutas… Zarazų rajone… lesdavo knygeles… tašė tinklaraštį… Pakeliui į Klanų parką… naginėta reikšmė… išlipo iš balso sausa… Šiemet gandrai Lietuvon parskrido anksčiau, nei jiems priklausytų pagal fonologų nustatytą grafiką.Iš senos teatrinės nuotaikos žvelgia linksmos akys… netremiamas žavesys… Ištąsykite klaidas… bandos atestatas

 

SKELBIMAI

  • Lietuvių kalbos instituto Baltų kalbų ir vardyno tyrimų centras maloniai kviečia dalyvauti 4-ojoje tarptautinėje mokslinėje Aleksandro Vanago konferencijoje „Tikriniai žodžiai erdvėje ir erdvė tikriniuose žodžiuose“ 2019 m. lapkričio 7–9 d. (žr. plačiau LKI.lt). 
  • Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro svetainėje galima užsisakyti jau išleistus ir šiais metais dar išeisiančius „Gimtosios kalbos“ žurnalo numerius PDF formatu. Metų komplekto (1–12 nr.) kaina – 14,52 Eur (žr. plačiau MELC.lt). 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.