Spausdinti

Penktajame 2017-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai; R. Urnėžiūtė pristato knygą „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“; Tautinio kostiumo metų proga J. Švambarytė-Valužienė rašo apie tai, kiek ir kokių žodžių aprangai nusakyti sudėta į lietuvių tarmių žodynus; K. Urba – apie tai, kaip įvardyti tam tikrus vaikų literatūros reiškinius, knygų tipus, žanrus; dar apie Gintarę, Gegužį ir kitas baisybes... 

TURINYS

Kęstutis Urba. Vaikų ar vaikiška literatūra? ..... 3

Vaikų literatūra – toks paprastas dalykas, tokia aiški sritis… Ją išmano kone kiekvienas, nes juk kiekvienas suaugėlis yra buvęs vaikas. Vis dėlto šios srities specialistams dažnai kyla klausimų, kaip įvardyti, pavadinti tam tikrus vaikų literatūros reiškinius, knygų tipus, žanrus. Su naujomis literatūros poetikos apraiškomis randasi ir negerų, nelogiškai išverstų dalykų, terminų, sąvokų, kurias būtina pasiaiškinti ir dėl jų susitarti.
Straipsnyje pateikiama argumentų, kodėl šiai literatūros sričiai tinkamesnis pavadinimas vaikų, o ne vaikiška literatūra, kodėl angliškas terminas novel į lietuvių kalbą neverstinas terminu novelė. Svarstoma, kaip taikliausiai lietuviškai įvardyti specifines vaikų literatūros žanrų atmainas (picture-book – paveikslėlių knyga, problem novel – problemų proza, graphic novel – vaizdų romanas (apysaka) ir kt.).

Janina Švambarytė-Valužienė. Galvos puošmenos ir apdangalai tarmių žodynuose ..... 8

Beveik įpusėjus 2017-iesiems, Tautinio kostiumo metams, straipsnio autorė sumanė pasižvalgyti, kiek ir kokių žodžių aprangai nusakyti sudėta į lietuvių tarmių žodynus. Pasakojimas apie aprangos leksiką pradedamas nuo vyrų ir moterų galvos apdangalų ir papuošalų bei kaklo aprišalų pavadinimų. Straipsnyje primenami retesni, siauriau vartojami žodžiai (pavyzdžiui, zanavykų didskarė ir didskepetė, Klaipėdos krašto žlėgtis ir žlektis). Pateikiama ir stabiliųjų posakių, patarlių su galvos apdangalų pavadinimais: po kepure turėt „būti išgėrusiam“ (Šakiai); Prė kepures niekas nelimpa, prė skarelas viskas limpa, t. y. mergina visada kritiškiau vertinama, skaudžiau apkalbama negu vyras (Vidiškiai), ir kt.

Aktualijos
Kviečiame rinkti Metų žodį ir Metų posakį ..... 16

2017-aisiais pirmą kartą Lietuvoje skelbiami Metų žodžio ir Metų posakio rinkimai. Šiuose žurnalo puslapiuose spausdinami rinkimų nuostatai ir pasakojama, kaip bus rengiami rinkimai ir skelbiami nugalėtojai. Kandidatus dalyvauti Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose jau dabar kviečiama siūlyti el. paštu metuzodis@gmail.com


Apžvalga

„Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“ (pristato Rita Urnėžiūtė) .... 18

Knyga „Lietuvių kalbos ideologija. Norminimo idėjų ir galios istorija“ (sud. Loreta Vaicekauskienė, Nerijus Šepetys. Vilnius: Naujasis Židinys–Aidai, 2016) išaugo iš tyrimų, atliktų Lietuvių kalbos institutui vykdant projèktą „Lietuvių kalba: idealai, ideologijos ir tapatybės lūžiai“. Tyrimų rezultatus projekto dalyviai ketina apibendrinti dviejose knygose. Šioje pirmojoje siekiama atskleisti lietuvių kalbos ideologijos esmę, antroje žadama parodyti, ką vartotojai laiko geriausios kalbos idealais ir kaip tai keičia viešųjų normų raidą.


Teisės aktai 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2017 m. balandžio 27 d. nutarimai Nr. N-12 (161),  PN-6, PN-7, PN-8 ..... 22

Skelbiamas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas, kuriuo tikslinamas Lietuvos vietovardžių sąrašas, ir trijų kirčiavimo rekomendacijų pakeitimai ir papildymai.


Kronika ..... 25

Gegužės mėnesio kronikoje – du skyreliai: „Valstybinė kalba“ ir „Lietuvių kalbos draugijoje“. Pastarajame skyrelyje apie renginius, vykusius Panevėžyje ir Jurbarke, rašo Emilija Gedraitienė ir Aldona Pauliukaitienė.


Žiupsneliai

Apie Gintarę, Gegužį ir kitas baisybes ..... 31

Viename „Lietuvos ryto“ televizijos reportaže nuo pasakojimo apie nesusipratimus dėl kirčiavimo pereinama prie gąsdinimo baudomis už kalbos klaidas. 

 

Skelbimai

  • 2017 m. rugsėjo 29 d. Lietuvių kalbos institute rengiama 24-ojoji tarptautinė Jono Jablonskio konferencija „Skaitmeniniai kalbos ištekliai, jų plėtros kryptys ir panaudos galimybės“. Dalyvių anketų laukiama iki birželio 9 d.
  • 2017 m. spalio 19–20 d. Lietuvių kalbos institute rengiama tarptautinė mokslinė konferencija „Kalbų ir tarmių transformacijos“, skirtoje profesoriui Aleksui Girdeniui (1936–2011) atminti. Dalyvių anketų laukiama iki rugsėjo 5 d.

 

Vytis Vidūnas. „Sanskrito–lietuvių vėrinys“ (Lietuvių kalbos institutas, 2017)

Sklando mitas, kad lietuvių kalba ir sanskritas yra tokios identiškos, kad lietuviai ir Indijos gyventojai galėtų susikalbėti ir be vertėjo – apie tai įžanginiame straipsnyje „Sanskrito ir lietuvių kalbų sąsajų beieškant“ anglų, lietuvių ir rusų kalbomis.
„Sanskrito–lietuvių vėrinys“ – tai lyginamasis lietuvių kalbos ir sanskrito žodynas, sudarytas iš 108 žodžių – simbolinių 108 karoliukų, kurie paprastai sudaro tradicinį indų vėrinį mālā.
Žodyną parengė VU Orientalistikos centro lektorius, Lietuvos ir Indijos forumo prezidentas Vytis Vidūnas. Jis žodyną dedikavo garsiam lietuvių antropologui, keliautojui, mokslinės indologijos Lietuvoje pradininkui, Kalkutos universiteto garbės daktarui Antanui Poškai.

 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.