Spausdinti

Penktajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys atkreipia dėmesį į moterų vardų kirčiavimą; R. Kvašytė moko, kaip taisyklingai sulietuvinti Latvijos miestų, regionų, žmonių vardus ir kitokius pavadinimus; J. Kazlauskas kalbina praėjusių ir šių metų Nacionalinio diktanto konkurso nugalėtojas – Agnę Kazlauskaitę ir Jurgą Tarvydaitę-Važgienę; prisimenamas baltistas, etimologas, leksikologas, lietuvių kalbos istorijos tyrinėtojas Algirdas Sabaliauskas ir dialektologė Aldona Jonaitytė; apžvelgiami svarbesni kovo–balandžio mėn. renginiai... 


TURINYS

Regina Kvašytė. Apie Latviją lietuviškai: tikrinių žodžių vartojimas ..... 3

Spaudoje ir kituose tekstuose, kuriuose rašoma apie Latviją ir latvių gyvenimą, dažnai pasitaiko įvairių tikrinių žodžių: žmonių vardų ir pavardžių, ir pan. vardų, įmonių, firmų, meno kolektyvų, sporto komandų, gaminių ir kitokių pavadinimų. Reginos Kvašytės straipsnio tikslas – padėti perprasti latvių kalbos pagrindus, kad rašant apie Latviją būtų lengviau taisyklingai sulietuvinti tikrinius žodžius. Autorė nagrinėja tik tradicinį latviškų tikrinių žodžių perteikimo būdą, kai šie vardai adaptuojami fonetiškai ir morfologiškai.

Jonas Šukys. Moterų vardų kirčiavimo kraipymai ..... 10

Kaip vartoti ir kirčiuoti vyrų ir moterų vardus, nesunku pasitikrinti patikimame, gerai parengtame Kazimiero Kuzavinio ir Bronio Savukyno „Lietuvių vardų kilmės žodyne“. Jo yra išėję net šeši leidimai. Tačiau knyga lieka knyga, o gyvenimas knygų kartais neklauso. Dalis moterų vardų, ypač miestuose, kirčiuojami visai ne taip, kaip nurodo minėtasis žodynas.
Straipsnyje apžvelgiamos trys moterų vardų grupės, kurių kirčiavimas dažniausiai kraipomas: 1) naujesni nekrikščioniškieji vardai, parinkti pagal daiktavardžius, įvardijančius malonius ar įspūdingus dalykus (Daina, Aušra, Ūla, Rasa…), 2) senieji dvikamieniai vardai (Gintautė, Gražvilė, Vytautė…), 3) naujieji skolintiniai vardai (Ilona, Iveta, Jolita, Violeta…).


Aktualijos

Nacionalinis diktantas – nuotykis ir lietuvių kalbos šventė (Joris Kazlauskas) ..... 14

Lietuvoje jau devintą kartą surengtas Nacionalinio diktanto konkursas. Joris Kazlauskas kalbina dvi šio konkurso nugalėtojas – praėjusių metų pirmosios vietos laimėtoją Agnę Kazlauskaitę, dirbančią Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vertimo ir kalbos reikalų koordinatore, ir šių metų laureatę UAB „Baltic Amber Solutions“ informacinių technologijų analitikę Jurgą Tarvydaitę-Važgienę.

Žmogus, kuris visus pažinojo… (Danguolė Mikulėnienė) ..... 19

Balandžio 21 d. į Amžinybę išlydėjome Lietuvos mokslų akademijos akademiką ir Latvijos mokslų akademijos užsienio narį profesorių habilituotą daktarą Algirdą Sabaliauską – baltistą, etimologą ir leksikologą, lietuvių kalbos istorijos tyrinėtoją.


Iš praeities

„Aš dar vis sunkiai atsisveikinu su visais išėjusiais žmonėm…“ (Janina Švambarytė-Valužienė) ..... 21

Dialektologės Aldonos Jonaitytės (1928–2015) kaimynė ir vaikystės draugė Rėda Regina Jackevičiūtė-Birutienė prisimena savo ilgametę bičiulystę su kalbininke.


Kronika ..... 30

„Konferencijų, renginių“ skyrelyje apžvelgiami svarbesni kovo–balandžio mėn. vykę renginiai. Išsamiausiai rašoma apie Vilniaus universitete surengtą seminarą „Vidurinės kartos inteligentų kirčiavimo polinkiai ir jų santykis su bendrinės kalbos normomis“. Seminaro apžvalgą parengė Rūta Kazlauskaitė.


Žiupsneliai

Kokios čia technologijos? (Gintautas Grigas) ..... 32

Šmaikščiai svarstoma, kaip suprasti pasakymą ai-ti technologijos.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

 

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.