Spausdinti

Ketvirtame 2020 metų kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje tęsiami svarstymai apie bendrinės tarties reikalus, kviečiama pažvelgti į Vaižganto kūrybą per jo sukurtus naujadarus, supažindinama su pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacine sistema, domimasi, kaip kalboje atsispindi koronaviruso pandemijos aktualijos... 

TURINYS

Aldonas Pupkis. Bendrinės tarties normos ir vartosena (II) ..... 3 

Baigęs kritišką pastarojo meto sociolingvistinių Vilniaus gyventojų kalbos tyrimų apžvalgą, autorius kviečia imtis platesnių bendrinės tarties tyrimų. Raginama tirti faktinę bendrinės tarties būklę ir jos vartojimo perspektyvas, o specialiuose tarties seminaruose aptarti tarties norminimo kryptis ir konkrečių normų vertinimo kriterijus. Tik tada būtų galima priimti gerai pagrįstus normų tikslinimo sprendimus. 


Jolanta Zabarskaitė. Vaižganto pasaulis ir kalba ..... 7

Rašytojo leksikos analizė (ypač mokykloje) gali atskleisti iki tol nepastebėtų kūrybos ir asmenybės bruožų, padėti geriau pažinti autorių ir tiksliau bei įžvalgiau interpretuoti jo kūrybą. Štai analizuojant Vaižganto leksiką ypač verta atkreipti dėmesį į jo spontaniškai sukurtus dūrinius: kas jais pavadinama, kokį rašytojo santykį su pasauliu jie atskleidžia. Pavyzdžiui: lietùvlenkis, -ė „Lietuvos lenkas“, sker̃slietuvis, -ė „nutautęs lietuvis“, tautomãnas, -ė „kas tautiškai susipratęs, patriotas“, di̇̀džmožis (prš. mažmožis), jautrabūdis, -ė „kas jautraus būdo“, jaučveidė „negražus veidas“, žiburiaveidis, -ė „kuri skaistaus veido“...


Daiva Šveikauskienė. Pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema ..... 14 

Kiekvienos kalbos pagrindą sudaro du dalykai: žodynas ir gramatika. Yra du esminiai skirtumai tarp spausdintų popierinių ir kompiuterizuotų žodynų ir gramatikų: pateikimo forma ir naudotojas. Iki XXI a. visi žodynai ir gramatikos buvo spausdintos popierinės knygos ir vienintelis jų naudotojas buvo žmogus. Todėl gramatikose būdavo įprasta pateikti taisyklę su keliais ją iliustruojančiais pavyzdžiais, tačiau nebuvo išvardijami visi žodžiai, kuriems ta taisyklė tinka. Žodynams ir gramatikoms persikėlus į kompiuterinę terpę atsirado naujas jų naudotojas – kompiuteris, kuris neturi gimtosios kalbos jausmo ir pats negali nuspręsti, kurios gramatikos taisyklės galioja vienam ar kitam žodžiui. Todėl jau XX a. pabaigoje buvo pradėtos kurti formalios gramatikos, tinkančios kompiuteriniam kalbos apdorojimui, o ne paprastiems kalbos vartotojams. Antrame XXI a. dešimtmetyje pasigirdo siūlymų atkreipti dėmesį į plačiajai visuomenei skirtų, gramatinę informaciją populiariai pateikiančių kompiuterinių sistemų kūrimą. Atsiliepiant į šias idėjas Lietuvių kalbos institute buvo pradėta kurti Lietuvių kalbos gramatikos informacinė sistema LIGIS, http://ligis.lki.lt.

 

Aktualijos

Agnė Aleksaitė, Rita Urnėžiūtė. Pandemžodžiai Lietuvoje ir svetur ..... 17

Lietuvą apėmus nerimui ir koronaviruso baimei (kitaip tariant, koronafobijai, galbūt net koronapanikai, plg. panikorona „panika, kilusi dėl koronaviruso“), pradėjus reikalauti saviizoliacijos „socialinių kontaktų apribojimo ir buvimo užsidarius (paprastai namie)“ ir paskelbus lokdauną „griežtą žmonių judėjimo apibrėžtoje teritorijoje apribojimą dėl susidariusios nepaprastosios padėties“, pamatėme, kokia yra Lietuvos visuomenė koronagrėsmės akivaizdoje. Koronainfekcijos baimė apnuogino ne tik mūsų ydas, problemas, bet ir parodė, koks glaudus kalbos ir gyvenimo (šiuo atveju – pandemijos, nelaimės) ryšys: savo gimtąja kalba gebame išreikšti platų emocijų spektrą. Vieni pasinėrė į panikademiją „paniką dėl epidemijos“, o kiti – į pandemžodžių kūrybą. 

Autorės, remdamosi LKI kaupiamu Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynu (žr. naujazodziai.lki.lt) ir įvairiais internetiniais šaltiniais, domisi, kaip pastarųjų savaičių karantinmetis paveikė žodžių vartojimo dažnumą ir naujadarų kūrybą.

 

Pedagogo užrašai

Zita Alaunienė. Žodis „integracija“ didaktikos kalboje ..... 22

Straipsnyje apžvelgiama didaktikos termino integracija istorija ir dabartinė samprata. Iškilaus pedagogo Jono Laužiko (1903–1980) dar prieš karą pradėtas vartoti terminas buvo atgaivintas pradėjus reformuoti atkurtos nepriklausomos valstybės švietimo sistemą. Tačiau į termino esmę nebuvo įsigilinta, jis apaugo įvairiomis interpretacijomis, buvo tapęs net mados žodžiu.

Reikia sutikti, dabar žodis integracija yra praradęs savo magišką galią. (Kitaip negu kompetencija, dėl kurios sampratos vis dar nesutariama, bet reikalaujama būtinai
ją vykdyti mokant per pamokas, sudarant programas, vadovėlius.) Dabar integracija švietimo sistemoje suprantama kaip tam tikrų dalykų, dalių, elementų jungimas, siejimas, gretinimas, apie ką nuo pat pradžių pradžios kalbama mokykloje. Ambicingas iššūkis, kad integracija sudarytų struktūrinę vienybę, seniai atmestas ir užmirštas – jis savo vaidmenį jau atliko: leido sugriauti buvusią kalbos mokymo sistemą ir sudarė sąlygas prigaminti daug naujų tekstų, mokomųjų priemonių ir kt. Taigi turime dar
vieną sinonimą, reiškiantį jungimą. Kiekvienas ryšys, jungimas, siejimas vadinamas integracija, t. y. vartojamas kaip iki tol buvęs terminas dalykų ryšys.


Mums rašo

Birutė Konstanblackaitė. Lietuvių kalbos dienos Kėdainių profesinio rengimo centre ..... 28

Kėdainių profesinio rengimo centro mokiniai ir mokytojai kasmet vykstant Lietuvių kalbos dienoms surengia įdomių ir originalių renginių.


Rūta Šetikaitė. Žodynų diena Lietuvių kalbos institute ..... 30

Šiais metais per Lietuvių kalbos dienas Lietuvių kalbos institute pirmą kartą surengta Žodynų diena: lankytojams atvertos kartotekų saugyklos, papasakota apie žodynininkų ir vardyno specialistų darbus. (Konkursas „Mano žodynas“ pratęstas iki spalio mėnesio! Plačiau svetainėje LKI.lt.) 


Gintautas Grigas. Gražiausi lietuviški interneto sričių vardai ..... 32

Nuo 2014 m. kasmet rengiamas gražiausių lietuviškų interneto sričių vardų konkursas. Šiais metais nugalėjo SukĮKaimą.lt – Biržų, Rokiškio ir Pasvalio rajonų veiklos grupių svetainė. (Plačiau VLKK naujienose čia.) 

Kurioje vietoje esame tarp kitų valstybių pagal registruotų internacionalizuotųjų domenų vardų skaičių? IDN skaičiai skelbiami svetainėje IDNWworldReport.eu. Jie priklauso ir nuo valstybės dydžio. Situaciją geriau atspindi santykiniai dydžiai, pavyzdžiui, IDN skaičius milijonui gyventojų. Taip skaičiuojant, pagal 2019 metų duomenis mūsų rezultatas būtų 0,7 tūkst. milijonui ir užimtume 14 vietą tarp Europos Sąjungos valstybių. Mus lenkia estai (1,7) ir lenkai (1,3), o mes – latvius (0,4). Mūsų rezultatas nelabai aukštas. Gal šis ir būsimi konkursai padės jį pagerinti?


Metų žodis ir Metų posakis

Rita Urnėžiūtė. Paspirtukai be sienų ..... 33

Trečią kartą Lietuvoje surengtuose Metų žodžio ir Metų posakio rinkimuose ir visuomenės, ir komisijos balsavime daugiausia balsų surinko posakis „Mes dzūkai – ne paspirtukai.“ Pasirodo, paspirtukai buvo populiarūs ir kitų šalių Metų žodžio rinkimuose. (Dar žr. Metų žodžio paskyrą feisbuke.) 


Teisės aktai 

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimas 2020 m. balandžio 9 d. nutarimas Nr. N-1 (182) „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutarimo Nr. N-5 (136) „Dėl viešosios informacijos ne valstybine kalba pateikimo“ ..... 34


Kronika
..... 34

Šio numerio kronikoje – skyrelis „Personalijos“. 

 

SKELBIMAI 

Gegužės 7-ąją Lietuvių kalbos draugija kviečia dalyvauti jau 3-ią kartą rengiamoje virtualioje viktorinoje. Dalyvių lauks 25 klausimai iš lietuvių kalbos, literatūros, etninės kultūros. Atsakymai bus registruojami visą parą Lietuvos laiku: nuo gegužės 7 d. 00 val. 00 min. iki gegužės 7 d. 24 val. 00 min. Dalyvauti viktorinoje gali visi. (Plačiau žr. čia.) 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.