Spausdinti

     Ketvirtajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis pasakoja, kaip vadinti senieji lietuvių kalbos žodynai; S. Kietytė atskleidžia veiksmažodžiu tirpti reikšmių kitimą; A. Piročkinas svarsto, ar Kalbos komisijos pagrįstai apsispręsta dėl dalies būdvardžių su priesaga -inis kirčiavimo ir variantų pirmumo; R. Urnėžiūtė recenzuoja leidyklos „Egmont Lietuva“ vaikams išleistų knygų apie Ledo šalį, Mašą ir Lokį vertimą; pasakojama apie konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos: lietuvių kalbos ateities perspektyvos“ Signatarų namuose Vilniuje, konferenciją, skirtą „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ išspausdinimo 365-osioms metinėms, Kėdainiuose ir kitus Lietuvių kalbos renginius įvairiose Lietuvos vietovėse. 

TURINYS

Antanas Balašaitis. Kaip buvo vadinami lietuviški žodynai ..... 

Lietuviškų žodynų rengimo ir leidimo istorija siekia XVII amžių. Rankraštiniai ir spausdinti žodynai vadinti įvairiais vardais ir tik XIX a. pradžioje atsirado ir pradėjo plisti žodyno terminas. Straipsnyje apžvelgiama, kaip vadinti senieji mūsų žodynai, ir aiškinamasi, kam reikėtų priskirti žodyno termino autorystę – Mikalojui Akelaičiui ar Jurgiui Ambraziejui Pabrėžai.


Samanta Kietytė. Veiksmažodžio tirpti reikšmės: nuo konkrečiųjų – prie metaforinių ..... 7

Straipsnio autorė, nagrinėdama konkrečias ir metaforines veiksmažodžio tirpti reikšmes, siekia nustatyti, kokie tiesioginių reikšmių semantiniai požymiai pereina į metaforinę vartoseną. Palyginus vartosenoje užfiksuotas metaforines reikšmes su „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ ir didžiajame „Lietuvių kalbos žodyne“ pateikiamais veiksmažodžio tirpti straipsniais, daroma išvada, kad šio žodžio semantinė struktūra kinta – vienos reikšmės atsiranda, kitos išnyksta.


Arnoldas Piročkinas. Keli svarstytini būdvardžių kirčiavimo atvejai ..... 11

Nagrinėjama 2017 m. gruodžio 14 d. VLKK patvirtinti rekomendacijos (k-11) dėl kai kurių būdvardžių kirčiavimo pakeitimai, svarstoma, ar pagrįstai apsispręsta dėl dalies būdvardžių su priesaga -inis kirčiavimo ir variantų pirmumo. (Rekomendacijos suvestinę redakciją žr. skyriuje Aktualiausios temos. Tartis ir kirčiavimas.)   


Recenzijos

Didžiulė pasakų knyga apie Ledo šalį; Ledo šalis. Šiaurės pašvaistės magija; Maša ir Lokys (rec. Rita Urnėžiūtė) ..... 14

Rašoma apie tris leidyklos „Egmont Lietuva“ knygas, skirtas ikimokyklinio ir jaunesniojo mokyklinio amžiaus skaitytojams. (Straipsnis perskelbtas Lituanistų sambūrio svetainėje.) 


Aktualijos

Rita Urnėžiūtė. Kalbos politika: karas vyksta ar karo nėra? ..... 18

Pasakojama apie konferenciją „Nuo kalbos ideologijos prie kalbos politikos: lietuvių kalbos ateities perspektyvos“, kovo 8 d. vykusią Vilniuje, Signatarų namuose. (Straipsnis perskelbtas Lituanistų sambūrio svetainėje.)


Rūta Švedienė. Kėdainiuose – visai Lietuvai svarbios knygos gimtadienis ..... 24

Kėdainių rajono savivaldybės kalbininkė Rūta Švedienė apžvelgia kovo 16 d. Kėdainių krašto muziejaus daugiakultūriame centre surengtą konferenciją, skirtą „Knygos nobažnystės krikščioniškos“ išspausdinimo 365-osioms metinėms.


Kronika
..... 29

Apie Lietuvių kalbos renginius rašo Aušrinė Rinkevičienė, Džiuljeta Maskuliūnienė, Roberta Stonkutė, Dalia Jakaitė, Vilija Raubienė ir Rita Urnėžiūtė. 


Skelbimai: 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m. 
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras. 
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.