Spausdinti

   Ketvirtajame 2016-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Koženiauskienė pasakoja, kaip XIX a. pr. aristokratai (E. Tiškevičius, R. Tyzenhauzas, I. K. Oginskis, A. H. Kirkoras ir kt.) tyrinėdami LDK praeities palikimą, domėdamiesi kalbos paminklais pradėjo brėžti ateities lietuviakalbio kultūrininko kontūrus; J. Kazlauskas ragina daugiau dėmesio kreipti į internetinės žiniasklaidos kalbos švarą, naujienų svetainėse paliekamos klaidos, jo manymu, yra kur kas kenksmingesnės už pramoginėse laidose vartojamą jaunimo žargoną, už grožinėje literatūroje stilistiniais tikslais vartojamas tarmybes ar už krepšinio komentatorių retkarčiais padaromas kirčiavimo klaidas; N. Čižikienė kalbina vienus iš pirmųjų VLKK „Sraigių“ laureatų – V. Valiukėną, A. J. Kasparevičienę ir R. Trakymienę; Kalbos draugijos nariai pasakoja apie Lietuvių kalbos dienų renginius Klaipėdoje, Rietave, Raseiniuose, Joniškyje, Jurbarke, Panevėžyje, Utenoje...

 

                                                                     TURINYS

Regina Koženiauskienė. Aristokratų tautinė tapatybė ir jų požiūris į lietuvių kalbą XIX a. vidurio Vilniuje ..... 3

Straipsnis skiriamas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos, kartu su Vilniaus senienų muziejumi veikusios uždarytame Vilniaus universitete, narių ir bendraminčių veiklai, pažiūroms, santykiams su Lietuva ir lietuvių kalba. Nors Lietuvos vardas tada jau buvo išbrauktas iš Vilniaus ir Gardino gubernijų pavadinimų, Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos nariai nesijautė priklausą nei Rusijos, nei Lenkijos provincijai. Jie gana aiškiai yra pasisakę apie savo, lietuvių, buvusios LDK piliečių, skirtybę. Jų devizas: atspindėti tikrą Lietuvos istoriją, remtis mokslo tiesomis, faktais ir dokumentais – be melo ir iškraipymų. Straipsnyje prisimenamas Vilniaus laikinosios archeologijos komisijos ir Vilniaus senienų muziejaus įkūrėjas Eustachijus Tiškevičius ir keletas tikrųjų šios komisijos narių: Reinoldas Tyzenhauzas, Irenėjus Kleopas Oginskis, Adomas Honoris Kirkoras, Mikalojus Akelaitis, Motiejus Valančius, Teodoras Narbutas, Vladislavas Sirokomlė.
Apibendrindama autorė teigia, kad šie žmonės, rinkdami ir tyrinėdami LDK praeities palikimą, domėdamiesi, kaip patys sakė, Vytauto kalbos paminklais, pradėjo brėžti dar neryškius ateities lietuviakalbio kultūrininko kontūrus.


Joris Kazlauskas. Apie kalbos klaidas internetinėje žiniasklaidoje ..... 11

Dažnas žurnalistikos specialistas pasakytų, kad internetinei žiniasklaidai svarbiausia yra greitis: skaitytojai naujienas turi sužinoti kuo greičiau, be to, jeigu straipsnį apie tą pačią naujieną paskelbia kelios svetainės, daugiausia kartų tas straipsnis bus perskaitytas ten, kur jis paskelbtas anksčiausiai. Kuo daugiau kartų skaitomi straipsniai, tuo geresni reitingai.
Tačiau ar greitis svarbus absoliučiai visada? Naujieną kuo greičiau pateikti reikia tada, kai vyksta šaliai ir jos gyventojams svarbūs įvykiai. Deja, klaidų paliekama ne tik skubiuose pranešimuose apie staigiai besikeičiančius ir visiems aktualius įvykius, bet ir straipsniuose apie sveikatą, buitį, gyvenimo būdą, horoskopuose. Šių klaidų nereikėtų teisinti laiko stoka. Be to, dauguma skubių pranešimų dažniausiai yra tikslinami, pildomi. Ar sunku tikslinant faktus pataisyti ir kalbos klaidas?
Naujienų svetainėse paliekama visokių klaidų – nuo korektūros apsirikimų iki didžiųjų kalbos klaidų. Autoriaus manymu, naujienų svetainėse paliekamos klaidos yra kur kas kenksmingesnės už pramoginėse radijo ir televizijos laidose vartojamą jaunimo žargoną, už grožinėje literatūroje stilistiniais tikslais vartojamas tarmybes ir svetimybes ar už krepšinio komentatorių retkarčiais padaromas kirčiavimo klaidas.

 

Aktualijos

Pirmosios „Sraigės“ – Lietuvos mokslų akademijos salėje
(kalb. Nijolė Čižikienė) ..... 17

Vasario 19 d. Lietuvos mokslų akademijoje pagerbti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos apdovanojimo už lietuvių kalbos puoselėjimą laureatai. Roko Dovydėno sukurta skulptūrėlė „Sraigė“ ir diplomai šiais metais atiteko terminų žodynų rengėjams prof. habil. dr. Viliui Palenskiui, doc. dr. Vytautui Jonui Valiukėnui, dr. Valerijonui Žalkauskui ir prof. habil. dr. Pranui Juozui Žilinskui, kalbos renginių organizatorei Šakių rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėjai Augenijai Julei Kasparevičienei, Mokslo ir enciklopedijų leidybos centro Svetimžodžių žodyno redakcijos vedėjai Ritai Trakymienei, sukūrusiai žodyno „Pasaulio vietovardžiai“ koncepciją, metodiką ir redagavusiai visus jo tomus.
Spausdinamas pokalbis su pirmaisiais „Sraigių“ laureatais Vytautu Valiukėnu, Augenija Jule Kasparevičiene ir Rita Trakymiene.

 

Kronika ..... 26

Šio numerio „Renginių“ skyrelyje pasakojama, kaip Lietuvių kalbos draugijos skyrių nariai prisidėjo prie pirmą kartą surengtų Lietuvių kalbos dienų. Albinas Drukteinis rašo apie Klaipėdoje vykusią moksleivių ir studentų konferenciją „Gimtosios kalbos upės ir upeliai“. Ona Laima Gudzinevičiūtė apžvelgia Šiauliuose surengtos mokslinės-praktinės konferencijos „Gimtoji kalba mokykloje“ pranešimus. Nijolė Dovidauskienė pasakoja apie Rietave vykusią pirmąją komandinę lietuvių kalbos olimpiadą, skirtą kalbininko Andriaus Ašmanto atminimui. Informuojama ir apie kitų skyrių renginius – Utenos (Rima Žarskutė, Rita Urnėžiūtė), Raseinių (Ilona Petroševičienė), Panevėžio (Birutė Goberienė), Jurbarko (Aldona Pauliukaitienė). Apie tai, kaip Lietuvių kalbos dienos vyko Mykolo Romerio universitete, rašo Laima Pečkuvienė ir Zofija Babickienė, kuršėniškių popietę, skirtą žodynininkui Vytautui Vitkauskui, prisimena Vida Ragauskienė, joniškiečių renginius apžvelgia Rita Urnėžiūtė.

 

                                                                                         Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

 

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.