Spausdinti

Ketvirtajame 2015-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje J. Šukys pataria atsargiau vartoti „vienareikšmiškai“ – kartais labiau tinka „nedviprasmiškai“, „be išlygų“, „tikrai“, vietoj „nevienareikšmiškai“ – „dviprasmiškai“, „neapibrėžtai, „skirtingai“, „prieštaringai“; „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja R. Hamada pasakoja apie Punios vaikų šokynės žaidimą su pacalaikėmis; V. Miniotienė ir R. Urnėžiūtė recenzuoja Herkaus Kunčiaus kelionių knygos „Trys mylimos“ kalbą (red. Justinas Kubilius, Lietuvos rašytojų sąjungos l-kla); kaip „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (bendrinekalba.lt), S. Vasiliauskas klausia atsakomosios redaktorės Rasuolės Vladarskienės; I. Mataitytė atpainioja posakio „vien tik auksas valdo mus“ šaltinį ir autorių; „Kronikoje“ pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas...

TURINYS

Jonas Šukys. Vienareikšmiškai ..... 3

Dažnas kalbėtojas vis terpia į sakinį rusišką vertinį vienareikšmiškai. Tai mados žodis. Straipsnio autorius svarsto, kiek ir kada vienareikšmiškai tinka ir kokių jis gali turėti gyvesnių ir tikslesnių pakaitų.

Rugilė Hamada. Molinė pacalaikė vis dar gyva senųjų Punios gyventojų atmintyje ..... 5

Senieji puniškiai, ypač buvę Punios mokyklos mokiniai, dar mena savo vaikystės žaidimo žodžius – šokynė ir pacalaikė. Ilgainiui šokynę imta vadinti klasėmis. Vietoj pacalaikės – molinės šukės, kurių buvusiame puodžių kaime galėdavai rasti daugybę, – mažieji žaidėjai vis dažniau stverdavosi paprasto akmenuko. Kaip puniškiai aiškina pacalaikės reikšmę ir kiek plačiai šis žodis buvo paplitęs, domisi „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėja Rugilė Hamada.

Recenzijos

Herkus Kunčius. Trys mylimos (rec. Valerija Miniotienė, Rita Urnėžiūtė) ..... 9

Trys mylimos šioje knygoje – tai trys kelionės – į Turkiją, Bulgariją ir Gruziją. Knygoje gausu įdomių faktų iš lankomų šalių istorijos ir kultūros, pasakojimas patraukia gyvumu ir šmaikštumu. Pritrūko gal tik nuoseklaus redagavimo… (Redaktorius Justinas Kubilius, išleido Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla.)

Aktualijos

Rasuolė Vladarskienė: „Kalboje, taip pat ir kalbotyroje, turi derėti tradicija ir naujovės“ (kalb. Saulius Vasiliauskas) ..... 12

Nuo 2014 metų „Kalbos kultūra“ tapo elektroniniu žurnalu „Bendrinė kalba“ (www.bendrinekalba.lt). Leidinio atsakomoji redaktorė Rasuolė Vladarskienė prisimena jo istoriją, pasakoja, kas paskatino pereiti prie elektroninio leidybos formato, ir žvelgia į ateities perspektyvas.

Svetur

Metų žodis, nežodis, sparnuotasis posakis – iš latvių patirties (Regina Kvašytė) ..... 17

Nuo 2003 metų Latvijoje kasmet vyksta metų žodžio, nežodžio ir sparnuotojo posakio rinkimai. Metų žodžiu renkamas ryškiausias ir tiksliausias pagal latvių kalbos taisykles sukurtas žodis, kuris tais metais nuskambėjo pirmą kartą, įgijo ar atgavo populiarumą arba buvo pradėtas vartoti kokia nors nauja ar specifine reikšme. Metų nežodžiu pripažįstamas ryškus nereikalingas ar netinkamai padarytas žodis iš tais metais pasirodžiusių arba jau žinomų žodžių, kurie pradėti vartoti netinkama reikšme. Sparnuotasis posakis – ryškiausias arba keisčiausias tais metais dažnai vartotas ar visuomenės ypač pastebėtas pasakymas. Kokių įdomybių atsiskleidžia šiuose rinkimuose ir ko galėtume pasimokyti iš kaimynų?

Kronika ..... 22

Kronikos „Švietimo“ skyrelyje pasakojama apie lietuvių kalbos dėstymo ir visuomenės kalbinio ugdymo aktualijas, Ona Laima Gudzinevičiūtė ir Ligita Mykolaitienė rašo apie Šiaulių universitete ketvirtą kartą surengtą konferenciją „Gimtoji kalba mokykloje“.

Žiupsneliai

Kieno plunksna valdo mus? (Inga Mataitytė) ..... 31

Iš kur lietuvių kalboje atsirado posakis vien tik auksas valdo mus? Jo ištakų reikia ieškoti ne Johano Volfgango Gėtės dramoje „Faustas“, bet Šarlio Guno operos „Faustas“ librete, Kazio Binkio išverstame iš prancūzų kalbos į lietuvių kalbą.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.

VLKK remia teminius žurnalo puslapius.