TURINYS
Antanas Balašaitis. Keletas kreipinių iš atsiminimų, Kristijono Donelaičio kūrybos ir didžiojo „Lietuvių kalbos žodyno“ ..... 3
Prisimindami praėjusius Tarmių metus dar kartą žvelgiame į mūsų gimtosios kalbos turtus, jos puošmenas.
Straipsnyje atkreipiamas dėmesys į šeimos narių pavadinimus, vartojamus (dažnai su įvairiomis priesagomis) kreipiantis ne tik į savo artimuosius, bet ir į svetimus žmones: sūnau, dukra, broli, sese, tėveli, motinėle, vaike…
Patyręs žodynininkas, daugelio ekspedicijų dalyvis prisimena, kada į jį ar jo kolegas šiais žodžiais yra kreipęsi kaimo žmonės, domisi, kokių šios rūšies kreipinių užfiksuota didžiajame žodyne ir kaip jie vartojami Donelaičio kūryboje.
Zita Alaunienė. Ką reiškia tikrinti lietuvių kalbos žinias ..... 8
Straipsnio autorė svarsto, ką reiškia į Nacionalinį diktanto konkursą kviečiantis sakinys „Pasitikrink lietuvių kalbos žinias“.
Palyginusi žodynuose teikiamas apibrėžtis, kalbininkė teigia: žinias derėtų suprasti kaip įvairiais būdais skleidžiamą informaciją apie visokius tikrovės reiškinius, faktus, duomenis, svarstymą, išvadas, taisykles, dėsnius. Gautos ir suvoktos žinios tampa žinojimu – vidine savastimi.
Žinoti ir mokėti – toli gražu ne tas pat. Taisyklę suvokti ir pasakyti gana lengva, bet dar reikia mokėti ją deramai taikyti. Kartojant taisyklę ir pagal ją atliekamą veiksmą įgyjamas sugebėjimas (mokėjimas) sąmoningai ją taikyti. Ilgainiui, kartojant jau išmoktus veiksmus, nebereikia prisiminti taisyklių, – smegenų struktūrose randasi įgūdis. Diktantu tikrinamas raštingumas siaurąja reikšme (plačioji – gebėjimas kurti rišlų tekstą, tinkamai reikšti mintis).
Mokyklos viena iš svarbiausių priedermių – ugdyti gebėjimus. Tai reiškia teikti mokiniams žinių, dalį jų paversti sugebėjimais, o dalį pastarųjų – įgūdžiais. Tad daug kur tiktų bendrą sąvoką reiškiantis žodis gebėjimai, pavyzdžiui: Pasitikrink rašybos ir skyrybos gebėjimus; Pasitikrink savo raštingumo gebėjimus; ar kitaip: Pasitikrink savo raštingumą; Ar moki rašyti be klaidų?; Kokie tavo rašybos įgūdžiai?
Pabaigoje pripažįstama: nors negalima pasakyti, kad diktantu tiesiogiai tikrinamos žinios, jis yra gana tinkama priemonė raštingumui tikrinti. Be to, diktantas galėtų būti dingstis plėsti kalbos vartotojo žodyną – padėti įsisąmoninti, kad žinios – tai informacija, o dar yra žodis įgūdis.
Janina Švambarytė-Valužienė. An Kalėdų daug parėdų, an Velykų – čeverykų ..... 11
Straipsnyje pateikiamas pluoštas iš tarmių žodynų parinktos Velykų leksikos. Prisimenami svarbieji dvasiniai reikalai – velykinė „Velykų meto ar prieš Velykas atliekama išpažintis“, velyknaktis „Velykų nakties pamaldos“, nuotaikingai pasakojama apie būdingiausias tradicijas – margučių marginimą ir ridenimą, supimąsi, lalavimą, Velykų bobutės (Velykės, karabijos lankymąsi).
Klausimų kraitelė
Asmenukė ar selfis? (Agnė Aleksaitė) ..... 15
Selfis – tai autoportretinė nuotrauka, dažniausiai daroma išmaniuoju telefonu ir dedama į socialinius tinklus. Lietuvos socialinių tinklų dalyviai jau yra sukūrę įvairių šio skolinio pakaitų. Vienas iš jų – asmenukė.
Recenzijos
Judita Stulpinaitė. Turizmo pagrindai (Aušra Rimkutė) ..... 17
Nagrinėjama, kaip Šiaulių valstybinės kolegijos vadovėlyje vartojami terminai, atkreipiamas dėmesys į teksto redagavimo trūkumus.
Aktualijos
Užmačios pažeisti Konstituciją ir rimtį (Pranas Kniūkšta) ..... 21
Kritiškai vertinamas Seimo narių Irenos Šiaulienės ir Gedimino Kirkilo pateiktas Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo projektas. Teikiamas naujas šio įstatymo projektas.
Kronika ..... 24
Pasakojama apie Seime vykusią tarptautinę konferenciją „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“.
Komentarai
Istoriškai ir geografiškai dvilypis pavadinimas Mažoji Lietuva (Aistė Pangonytė) ..... 30
Komentuojami VLKK patvirtinti Lietuvos vietovardžių sąrašo pakeitimai, daugiausia rašoma apie ką tik į sąrašą įtrauktą etnografinio regiono pavadinimą Mažoji Lietuva. Žr. čia.
Iš skaitinių
Švenconai, svenconai, svencionai… (Rita Urnėžiūtė) ..... 31
Aiškinamasi, ką reiškia ir iš kur atkeliavo grožinėje literatūroje ir publicistikoje retkarčiais pavartojamas žodis švenconai (svenconai, svencionai).
Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė
Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.