Spausdinti
Ketvirtajame 2011-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje A. Balašaitis apžvelgia gimtosios kalbos, gimtojo žodžio motyvus XX a. lietuvių poezijoje, dalijasi mintimis apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį; R. Umbrasas svarsto, kodėl Lietuvoje vengiama į lietuvių kalbą išverstų kompiuterių programų, pateikia siūlymų, kaip tokią padėtį keisti; G. Grigas lietuviškų produktų kūrėjams pristato pavyzdžiu Lietuvoje sukurto mokinių informatikos ir informacinių technologijų konkurso vardą „Bebras“; Z. Šimėnaitė aprašo Jono Jablonskio žodyno kartoteką, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje; tęsiamas A. Kaikarytės ir R. Urnėžiūtės kovo numeryje pradėtas straipsnis apie kalbėjimo ir tylėjimo apibūdinimus lietuvių tarmių žodynuose; skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimo“ ir B. Stundžia supažindina su teikiamųjų formų kirčiavimo kodifikacijos istorija, paaiškina apsisprendimą pateisinti dvejopą – pastovų ir kilnojamąjį – kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimą.

 

TURINYS

Antanas Balašaitis. Rūpestis dėl žodžio ateities ..... 3

Ką sako žodis? Nesunku paaiškinti, ką reiškia vienas ar kitas žodis, kokia jo vartojimo aplinka. Bet kaip apibrėžti žodį teoriškai? Juk žodžiai tokie įvairūs, skirtingos jų funkcijos kalboje, santykiai su tikrove ir žmogum. Dauguma žodžių pavadina tikrovės daiktus ar reiškinius, kiti ne tiek įvardija, kiek išreiškia žmogaus požiūrį į veiksmus, ypatybes. Be to, labai įvairūs žodžių tarpusavio santykiai, jie parodo žodžių reikšmės galimybes. Kalba yra savita garsinių ženk¬lų sistema, o žodis – tos sistemos elementas, taigi bendrais bruožais žodį galėtume taip nusakyti: tai garsinės kalbos elementas, turintis savo formą, kuria išreiškiamas tam tikras turinys (Evalda Jakaitienė. Lietuvių kalbos leksikologija, 1980, p. 10).

Filosofas ir poetas Antanas Maceina, plėtodamas filosofo Hanso Georgo Gadamerio mintį, jog „žodis yra žodis tik tuo, kas jame prabyla“, teigia: „O jame prabyla prasmė arba, kiek siauriau tarus, reikšmė. Nėra beprasmių arba bereikšmių žodžių <...> Tikras kalbos žodis visados neša prasmę ir ją taria taip, jog mes iš tikro girdime ne žodį garsine jo lytimi, o jo teikiamą mums prasmę. Pats žodis dingsta savo prasmėje“ (Gimtoji kalba, 1991, nr. 8, p. 27). Todėl žodis, tariamas draugui, bendradarbiui ar mokiniui, tegu visada siunčia vertingą, prasmingą žinią – pagarbą, padėką, patarimą ar suraminimą. Ir sakykime juos nevėluodami, kad nereikėtų gailėtis laiku nepasakyto paguodos ar padrąsinančio žodžio.

Vien kalbininko akimis žiūrėdami, nuskriaustume žodį. Žodis, kaip ir kalba, yra ne vien socialinis, bet ir kultūros reiškinys, poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiais tariant, iš motinų lūpų išdygęs ir mumyse pasisėjęs...

Straipsnyje apžvelgiami gimtosios kalbos, gimtojo žodžio motyvai XX a. lietuvių poezijoje, dalijamasi mintimis apie dabartinę lietuvių kalbos padėtį.

Bonifacas Stundžia. Įvardžiuotinių formų kirčiavimo normos ir realiosios vartosenos pamokos ..... 8

Šiame GK numeryje (p. 31–32) skelbiama VLKK rekomendacija „Dėl kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimo“. Straipsnio autorius supažindina su teikiamųjų formų kirčiavimo kodifikacijos istorija ir aiškina VLKK apsisprendimą pateisinti dvejopą (pastovų ir kilnojamąjį) kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimą.

Aušra Kaikarytė, Rita Urnėžiūtė. Tarmių žodynai apie kalbėjimą ir tylėjimą ..... 13

Tęsiamas kovo mėn. numeryje pradėtas straipsnis apie kalbėjimo ir tylėjimo apibūdinimus lietuvių tarmių žodynuose.
Kalbėdami apie kalbėjimą ir tylėjimą, apie kalbančius ir tylinčius, tarmių žodynų žmonės stebina ne tik įdomiomis žodžių reikšmėmis ar formomis, ne tik taikliais palyginimais ar frazeologizmais, bet ir taikliais metakalbiniais komentarais, padedančiais užčiuopti tarmių kitimo kryptį, geriau suvokti jų vidinę raidą. Pastabos apie kalbėjimą ir tylėjimą atskleidžia įdomių filosofinių ir psichologinių dalykų – nuolat svarstoma, ką pasirinkti: kalbėti ar tylėti, ir nuolat renkamasi, nepaliaujamai vertinamas savo ir kitų kalbėjimas ir tylėjimas. Tarmių žodynų žmonių teiginiai apie kalbėjimą ir tylėjimą netiesiogiai įvardija ir įtvirtina bendruomenės etiketo normas.

Recenzijos

Kėdainių garsas, Kėdainių mugė, Rinkos aikštė (Akvilė Kupčinskaitė) ..... 21

Nagrinėjama trijų Kėdainių laikraščių (2011 m. vasario–kovo mėn.) kalba.

Aktualijos

Ar mums reikia sulietuvintų kompiuterių? (Rytis Umbrasas) ..... 25

Straipsnio autorius svarsto, kodėl Lietuvoje vengiama į lietuvių kalbą išverstų kompiuterių programų, ir pateikia siūlymų, kaip tokią padėtį keisti.

Atgarsiai

Dėl Jono Jablonskio kartotekos (Zita Šimėnaitė) ..... 29

Išsamiai rašoma apie Jono Jablonskio žodyno kartoteką, saugomą Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekoje.

Mums rašo

„Bebras“ išplaukia į plačius vandenis (Gintautas Grigas) ..... 30

Jeigu dalykas sukurtas Lietuvoje, tai pavadinimas galėtų tai atskleisti. Lietuvoje sukurtas mokinių informatikos ir informacinių technologijų konkurso vardas „Bebras“ – geras pavyzdys kitiems originalių lietuviškų produktų kūrėjams, taip pat ir 2011 m. Europos vyrų krepšinio talismano „Amberio“ kūrėjams...

Šis pavadinimas dabar jau žinomas daugelyje valstybių: Austrijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Izraelyje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Suomijoje, Šveicarijoje, Ukrainoje, Vokietijoje (žr. http://bebras.org/en/countries). Oficialus lietuviškas pavadinimas vartojamas
tarptautiniu lygmeniu: seminaruose, organizatorių pasitarimuose, tarptautinėje
interneto svetainėje (http://www.bebras.org). Konkursas koordinuojamas tarptautiniu mastu, bet vyksta atskirai kiekvienoje valstybėje. Pernai konkurse dalyvavo 235 tūkstančiai įvairių tautų mokinių. Nacionalinio lygmens konkursuose pavadinimas verčiamas: „Bebrs“, „Biber“, „Bóbr“, „Castoro“, „Kobras“, „Majava“...

 

Teisės aktai

VLKK rekomendacija „Dėl kai kurių įvardžiuotinių formų kirčiavimo“ ..... 31

VLKK protokoliniai nutarimai dėl valstybių gyventojų pavadinimų ir dėl valdų ir kraštų gyventojų pavadinimų ..... 32

 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.