Spausdinti

   Trečiajame 2021 m. kalbos žurnalo „Gimtoji kalba“ numeryje prisimenama prieš 100 metų įkurtos Terminologijos komisijos veikla, rašoma apie ryškių mūsų kultūros asmenybių – Gabrielės Petkevičaitės-Bitės ir Vaclovo Aliulio – nuopelnus kalbai ir bendravimą su kalbininkais, pasakojama apie trečiuosius LKD skaitymus, apžvelgiamos LKD skyrių naujienos... 

TURINYS


Albina Auksoriūtė. Terminologijos komisijos įkūrimo šimtmečiui ..... 3

     1921 m. kovo 14 d. Vyriausybė prie tuometinės Švietimo ministerijos įsteigė Terminologijos komisiją. Jos veikla lietuvių terminologijos plėtrai buvo labai svarbi. Komisija apsvarstė, priėmė ir paskelbė spaudoje nemažai valstybės gyvenimui reikalingų įvairių sričių terminų, nomenklatūrinių pavadinimų, vietovardžių ir vardų, dauguma jų įėjo į vartoseną ir tebevartojami iki šiol. Tai buvo pirma valstybės rūpesčiu sudaryta Terminologijos komisija, nuo kurios veiklos prasidėjo organizuota lietuvių terminijos tvarkyba. Iki šių dienų išliko darbo tvarka, kai terminų rinkinius parengia tam tikrų sričių specialistai, o toliau terminai svarstomi kartu su rengėjais ir kalbininkais.


Aurelija Gritėnienė. Vaclovo Aliulio žodžiai „Lietuvių kalbos žodyne“ ir jo kartotekose ..... 9

     Kovo 14 d. sukako 100 metų nuo kunigo, marijono, vertėjo, visuomenės ir kultūros veikėjo Vaclovo Aliulio gimimo. Ši šviesi asmenybė daug nusipelnė ne tik Katalikų Bažnyčiai, bet ir visai Lietuvos visuomenei. Žodynininkams Aliulis pirmiausia brangus ir svarbus kaip be galo kruopštus, darbštus, atsakingas ir patikimas „Lietuvių kalbos žodyno“ žodžių rinkėjas.

     Jėzuito Jono Paukščio pamokytas rinkti žodžius, Vaclovas Aliulis ne tik pats užrašė LKŽ kartotekai apie 3,5 tūkst. žodžių, bet ir įtraukė į šią veiklą savo brolį girininką Vladą. Pats kunigas apie šią savo veiklą jau išėjus dvidešimčiai LKŽ tomų kalbėjo labai kukliai, be jokio pasididžiavimo, tačiau suprasdamas žodyno svarbą kalbos ir kultūros istorijai: „Dėkingas likimui, tiksliau sakant – Apvaizdai, kad ir anokiais laikais galėjau kruopeliutę prisidėti prie epochinės reikšmės darbo.“


Aktualijos

Aušra Rimkutė-Ganusauskienė. Arnoldas Piročkinas ir Jonas Jablonskis – didūs lietuvių kalbininkai ..... 18

     Gražia tradicija tampa LKD su partneriais kasmet vasarį rengiami skaitymai. Vasario 26 d. įvyko tretieji LKD skaitymai „Arnoldas Piročkinas ir Jonas Jablonskis“, skirti 90-osioms Arnoldo Piročkino (1931–2020) gimimo metinėms. Juos surengė LKD ir VU Filologijos fakulteto Taikomosios kalbotyros instituto Lietuvių kalbos katedra. Nuotoliniame renginyje pranešimus skaitė ir atsiminimais dalijosi mokslininkai, kalbininko kolegos ir jį pažinoję žmonės, LKD Jurbarko skyriaus nariai.


Mums rašo

Irena Raščiuvienė. Išdainuotus ir ištartus žodžius prisimenant ..... 23

     JAV Lietuvių bendruomenės Švietimo taryba ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija vasario 20 d. surengė virtualų renginį „Tegu skamba mūsų dainos po šalis plačiausias… (Maironis)“, skirtą užsienio lietuvių mokykloms.


Valdas Banaitis. Pirmokai ir skaitymas skiemenimis ..... 25

     Tobulindamas savo populiarinamą tarimo turėklų metodą, autorius primena, kad mokant skaityti pirmokus reikia skirti daugiau dėmesio skaitymui skiemenimis.


Iš praeities

Lionė Lapinskienė. Globojusi gimtąjį žodį: Gabrielei Petkevičaitei-Bitei – 160 ..... 25

     Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, paprasta, nuoširdi, jautri, nedidelio ūgio, vos ne visą gyvenimą buvusi silpnos sveikatos, bet geležinės valios, nepaprastai darbšti ir išmintinga moteris, be kitų ryškių visuomeninės veiklos krypčių, nemažų nuopelnų turi ir mūsų gimtajai kalbai. XIX a. pab.–XX a. pr. Bitė kovoja už galimybę lietuviškai kalbėti, rašyti ir mokyti, vėliau pati tampa vaikų ir suaugusiųjų mokytoja, aktyvia spaudos bendradarbe, valstybės veikėja, kuriai visada rūpi, kad rašomas ar tariamas žodis visur būtų aiškus, įtaigus ir taisyklingas. Visuomeninė, kultūrinė ir pedagoginė veikla ją suveda ir su kalbininkais – Jonu Jablonskiu, Juozu Balčikoniu, Petru Būtėnu bei kitais.


Kronika
..... 30

      Skyrelyje „Lietuvių kalbos draugijoje“ pasakojama apie keleto LKD skyrių darbus ir renginius – Kelmės (Alma Paulauskienė, Ona Laima Gudzinevičiūtė), Šiaulių (Aušrinė Rinkevičienė), Kėdainių (Rita Urnėžiūtė), Kuršėnų (Vida Ragauskienė). Taip pat šio numerio „Kronikoje“ skelbiamas tradicinis skyrelis „Personalijos“. 


SKELBIMAI 

Pasirodė nauji Lietuvių kalbos instituto mokslo žurnalų numeriai: 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.