Spausdinti

Trečiajame 2019-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje G. Grigas kviečia pasvarstyti, ko reikėtų imtis, kad lietuviškų kompiuterio programų kokybė nenusileistų angliškų programų kokybei; D. Sinkevičiūtė atskleidžia Lietuvos moterų vardų su baigmeniu -ija įvairovę; A. Rimkutė-Ganusauskienė pasakoja apie kūrybingą ir turiningą Lietuvių kalbos draugijos Jurbarko skyriaus veiklą; I. Vaitkevičiūtė-Raščiuvienė skelbia straipsnį, skirtą doc. Antano Rasimavičiaus jubiliejui; Inga Mataitytė, nepaisydama recenzijose kalbininkams skelbtų prognozių, analizuoja romano „Stasys Šaltoka: vieneri metai“ kalbą... 

 

TURINYS 

Gintautas Grigas. Informacinių technologijų poveikis lietuvių kalbos prestižui ..... 3

   Lietuviškos programos kompiuteriuose nebe naujiena. Jau pora dešimtmečių, kai turime sulietuvintas operacines sistemas „Windows“ ir „Linux“, komercinius ir atviruosius raštinės paketus, interneto naršykles ir daugelį kitų programų. Tačiau daugelis dar naudojasi angliškomis programomis. Kodėl? Neretai atsakoma, kad angliškos programos suprantamesnės už lietuviškas. Girdint tokius pasiaiškinimus kyla abejonė: o gal lietuvių kalba netinkama informacinėms technologijoms?

   Straipsnio autorius mėgina išsiaiškinti, kokios priežastys kelia žmonių nepasitenkinimą lietuvių kalba, svarsto, ar galima jas pašalinti, gal net ir pasiekti, kad lietuviškos kompiuterių programos lietuviui būtų suprantamesnės ir patogesnės negu anglui angliškos, o rinkti lietuviškus tekstus nebūtų sudėtingiau negu angliškus.

   Aprėpiamos kelios daugiausia dėmesio sulaukiančios problemos: savitosios raidės klaviatūroje, žodžių ir terminų vertimas, programų lokalizavimas, originalių angliškų programų internacionalizavimas.


Daiva Sinkevičiūtė. Moterų vardų su -ija įvairovė Lietuvos vardyne ..... 12

Lietuvos Respublikos piliečių vardyne yra daug įvairios kilmės ir darybos asmenvardžių. Dalis jų nėra ištirta ir aprašyta kalbininkų, o šių vardų įvairovė nuolat auga. Vieni tokių yra asmenvardžiai su pabaigos dėmeniu -ij-; tarp jų dažnesni yra moterų vardai. Straipsnyje siekiama parodyti Lietuvos moterų vardų su -ija įvairovę kilmės ir darybos požiūriu – nuo gerai pažįstamų krikščioniškos kilmės vardų Marija, Sofija, Julija ir pan. iki XX a. pabaigoje ar XXI a. pradžioje ėmusių plisti vardų Dovilija, Rugilija, Nidija ir pan.


Recenzijos

Gabija Grušaitė. Stasys Šaltoka: vieneri metai (rec. Inga Mataitytė) ..... 16

Rašydama apie šį nemenko dėmesio sulaukusį romaną, išsiskiriantį gausiais anglų kalbos elementų intarpais, recenzentė svarsto, ar visada tokie intarpai yra žaidimas kalba. Apibendrinama: „Romanu rašytoja norėjo atskleisti, kas slypi po išoriškai gal kai kam ir patraukliu hipsteriškumu, bet parodė (arba dar kartą patvirtino) ir ką kita – kaip globalybė veikia mūsų kalbą. Ir ne tasai plika akimi matomas anglakalbis anturažas čia yra tai, apie ką reikia kalbėti.“


Irena Vaitkevičiūtė-Raščiuvienė. Jis mums atrodė savas. Antanui Rasimavičiui – 90 ..... 19

Ilgametis Vilniaus pedagoginio instituto dėstytojas, išugdęs ne vieną lituanistų kartą, docentas Antanas Rasimavičius šių metų kovą atšventė savo 90-metį. Buvusių studentų atsiminimų mozaiką dėlioja Irena Vaitkevičiūtė-Raščiuvienė.


Aušra Rimkutė-Ganusauskienė. LKD Jurbarko skyrius pradėjo trečiąjį veiklos dešimtmetį ..... 23

Pernai išrinkta LKD Jurbarko skyriaus pirmininkė Aušra Rimkutė-Ganusauskienė sklaido skyriaus veiklos metraštį, apžvelgia skyriaus veiklos kryptis, pasakoja apie įsimintiniausius renginius.


Kronika ..... 31

Skyrelyje „Konferencijos, renginiai“ Rita Urnėžiūtė rašo apie Lietuvos Respublikos Vyriausybėje vykusį forumą „100 metų atkurtai Lietuvos valstybei. Ar švęsdami šimtmetį nepamiršome tautos pamato – lietuvių kalbos?“ (įrašas Vyriausybės facebook'o paskyroje; įrašas Lituanistų sambūrio svetainėje), taip pat apie vienuoliktą kartą VKI surengtą Gražiausių įmonių pavadinimų konkursą ir VLKK apdovanojimų už lietuvių kalbos puoselėjimą įteikimo šventę.

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.