Spausdinti


Trečiajame 2018-ųjų metų kalbos žurnalo numeryje R. Vladarskienė atkreipia dėmes į anglų kalbos rašybos poveikį mokslo darbuose – netinkamą brūkšnelio vartojimą, be reikalo rašomas kabutes, nebūdingą didžiosios raidės rašybą; D. Zimaitienė pasakoja apie daraktorę, pirmąją Juozo Balčikonio mokytoją Vincentą Kraniauskaitę; atsisveikinant primenami prof. Zigmo Zinkevičiaus ir prof. Vytauto Ambrazo darbai; pristatomi du leidiniai – „Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje“ (VU) ir „Terminologija. T. 24“ (LKI); aprašomi vasarį ir kovą vykę kalbiniai renginiai, publikacijos kalbos klausimais; R. Kvašytė pasakoja apie svarbesnius praėjusių metų įvykius Latvijos kalbininkų bendruomenėje... 


TURINYS

Rasuolė Vladarskienė. Mokslo kalbos rašybos problemos ..... 3

Nusistovėjusios ir patvirtintos bet kurios kalbos rašybos taisyklės keičiamos gana retai. Pagrindinės lietuvių kalbos taisyklės patvirtintos leidinyje „Lietuvių kalbos rašyba ir skyryba“ (1992); šio leidinio pirmoji dalis „Rašyba“ iki šiol galioja tiek, kiek jos nuostatos neprieštarauja 1997 m. birželio 19 d. VLKK nutarimui Nr. 60 „Dėl lietuvių kalbos rašybos ir skyrybos“ ir kitiems vėliau priimtiems nutarimams. Laikui bėgant atsiranda naujų reglamentuotinų ar tikslintinų rašybos klausimų. Pavyzdžiui, dėl mokslo tarptautiškumo šioje srityje ryškėja anglų kalbos, taip pat ir angliškos rašybos, poveikis, plinta lietuvių kalbai nebūdingi raiškos būdai.
Straipsnyje aptariami probleminiai mokslo kalbos rašybos atvejai. Atkreipiamas dėmesys į besiformuojančius netinkamus rašybos polinkius: brūkšnelio vartojimo ribų plėtimą, per dažnai ir be reikalo rašomas kabutes, neįprastą didžiųjų raidžių vartojimą ir kt.


Bonifacas Stundžia. Netekome gyvosios lituanistikos enciklopedijos (Zigmas Zinkevičius, 1925–2018) ..... 8

Vasario 20 d. eidamas 94-uosius metus mirė Vilniaus universiteto profesorius akademikas Zigmas Zinkevičius, daugelio lituanistų ir baltistų mokytojas, autoritetas, pasaulyje labiausiai žinomas Lietuvos humanitaras, Lietuvių kalbos draugijos garbės narys, Ukmergės rajono garbės pilietis.
Netekome lituanisto, baltisto, lietuvių kalbos istoriko, dialektologo, onomastikos specialisto, simboliškai reprezentuojančio ištisą pokarinę epochą, savotišką istorinės baltistikos aukso amžių. Vilniaus universitete, kuriam atiduota didžioji gyvenimo dalis, Profesorius sukūrė reikšmingiausius mokslo darbus, išugdė būrį lituanistų – Lietuvos ir užsienio aukštųjų ir bendrojo lavinimo mokyklų, mokslo institutų darbuotojų.


Jūratė Pajėdienė. In memoriam. Vytautas Ambrazas-Dubindris (1930–2018) ..... 11

Vytauto Ambrazo gabumai, minties jėga, taiklios formuluotės, iškalba žavėjo ir stulbino. Jis atrodė iškilus ir vienišas. Jo erudicija, detalėms ir apibendrinimams imlus protas ir sklandi kalba, gebėjimas rašyti švarraščiu buvo pastebimi ir kasdienybėje, ir kūryboje – Vytauto Ambrazo moksliniuose tekstuose nerasime nei ideologinių nuosėdų, nei beletristinių nukrypimų. Jo tyrinėjimams buvo būdinga nuosekli, paprasta, aiški, logiška teksto struktūra ir ypatingas rašymo stilius, kuris tik iš pirmo žvilgsnio atrodo esąs be savitumo ženklų. Jis buvo talpių mentalinių erdvių savininkas – Jam buvo būdinga aktyvi pozicija, kuri galėjo skleistis įvairiuose lygmenyse: moksliniame, pilietiniame, kultūriniame. Jis buvo tolerantiškas Vadovas, iškilus Profesorius, Meistras, Mokytojas.


Svetur

Regina Kvašytė. Latvijos kalbininkai 2017-aisiais ..... 14

Pasakojama apie svarbesnius praėjusių metų Latvijos kalbininkų bendruomenės gyvenimo įvykius: jubiliejus, netektis, konferencijas, minėjimus.


Iš praeities

Dalija Zimaitienė. Daraktorė Vincenta Kraniauskaitė ..... 18

Ėriškių žmonės iki šiol mena daraktorę, pirmąją Juozo Balčikonio mokytoją Vincentą Kraniauskaitę – dosnią, drąsią, savito būdo šviesuolę.


Apžvalga 

Kristina Rutkovska, Marius Smetona, Irena Smetonienė. Vertybės lietuvio pasaulėvaizdyje
(pristato Rita Urnėžiūtė) ..... 19 

Terminologija (24) (pristato Rita Katelytė) ..... 21 


Kronika ..... 23

Šio numerio „Kronikoje“ – trys skyreliai: „Personalijos“, „Valstybinė kalba“, „Renginiai“. 

Parengė vyr. redaktorė Rita Urnėžiūtė

Žurnalas „Gimtoji kalba“ eina nuo 1933 m.
Nuo 2000 m. jį leidžia Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras.
VLKK remia teminius žurnalo puslapius.